Paaiškėjo, į ką Lenkijoje pasikėsinti planavo sulaikytas rusas
Paaiškėjo, koks asmuo Lenkijoje buvo atsidūręs rusų taikinyje, skelbia „RMF FM“.
Ukraina Trumpo komandai privačiai perdavė dokumentą: Rusija Donbaso neužims net per 2027 m.
Ukraina neoficialiai pranešė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai, kad Rusija net ir 2027 m. gali nesugebėti užimti likusių Ukrainos kontroliuojamų Donecko srities dalių. Apie tai rašo „Kyiv Independent“, leidinys sako matęs tai liudijantį dokumentą. Jį Ukrainos ambasada Vašingtone esą privačiai perdavė D. Trumpo administracijai.
Lenkijoje – dar vienas išpuolis prieš ukrainiečius: skraidė žemės, išvadino šiukšlėmis
Lenkijoje – dar vienas išpuolis prieš ukrainiečius, skelbia UNIAN. Vienas ukrainietis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas Poznanėje – dvi agresyvios moterys ėmė įžeidinėti ukrainiečius.
Rumunijoje nukrito dronas
NATO narėje Rumunijoje penktadienį nukrito dronas, skelbia šalies gynybos ministerija.
Zaporižioje baigiamos statyti devynios požeminės mokyklos ir trys vaikų darželiai
Artėjant naujiems mokslo metams, Zaporižioje baigiamos statyti devynios požeminės mokyklos ir trys vaikų darželiai.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Mes toliau rengiame slėptuves ir statome požemines mokymo patalpas, kad užtikrintume saugų ugdymo procesą. Jau veikia devyniolika požeminių mokyklų, o dar devynias baigiame statyti. Kartu jos suteiks mokymosi galimybes maždaug 10 tūkst. vaikų“, – rašė I. Fedorovas.
Jis pažymėjo, kad ypatingas dėmesys skiriamas ikimokykliniam ugdymui. Nuo naujųjų mokslo metų 121 įstaiga veiks mišriu būdu, o darželius galės lankyti daugiau nei 11 tūkst. vaikų. Daugumoje įstaigų jau įrengtos slėptuvės.
Tuo pačiu metu mieste vyksta pirmųjų trijų požeminių vaikų darželių statybos darbai. Kai kuriose statybvietėse baigta jau du trečdaliai darbų. Atidarius šiuos darželius, į juos bus galima priimti dar 350 vaikų.
Kaip jau buvo pranešta, dėl blogėjančios saugumo padėties Zaporižios mokyklos prognozuoja, kad nuo rugsėjo 1 d. mokinių skaičius sumažės 5-10 proc.
Ministerija: paliaubų nebus
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį atmetė paliaubų su Ukraina Juodojoje jūroje idėją ir pareiškė nematanti pagrindo „dalinėms priemonėms“, kurios esą suteiktų atokvėpį Ukrainos pajėgoms, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijai ir Ukrainai suintensyvinus atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje, o Turkijai iškėlus karinių operacijų moratoriumo šioje jūroje siūlymą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Ukrainą „įžūliais teroro aktais“ prieš laivybą, ir tikino jokio oficialaus Turkijos pasiūlymo negavusi. Apie pačios Rusijos vykdomas atakas ji neužsiminė.
„Šias atakas vertiname kaip sąmoningą politiką, kuria siekiama destabilizuoti civilinę laivybą Juodosios jūros regione, dar labiau didinti įtampą ir pratęsti konfliktą, kai regiono kaimynės tam akivaizdžiai tyliai pritaria“, – aiškino M. Zacharova.
„Reuters“ ketvirtadienį pranešė, kad ir pati Ukraina per trečiąją šalį perdavė Rusijai siūlymą nutraukti atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje.
„Nematome jokių padėties gerėjimo ženklų, todėl nėra ir pagrindo dalinėms priemonėms, kurios Kyjivo režimui tik suteiktų laikiną atokvėpį“, – pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.
Pasak „Reuters“, M. Zacharova taip pat atmetė galimybę grįžti prie 2022–2023 m. tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sutartos saugaus grūdų tranzito Juodąja jūra iniciatyvos. Maskva iš jo pasitraukė pareiškusi, esą Vakarai neįvykdė savo įsipareigojimų dėl eksporto iš Rusijos.
ELTA primena, kad Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šeštadienį po virtinės išpuolių prieš Juodojoje jūroje plaukiojusius civilinius laivus paragino Rusiją ir Ukrainą paskelbti karinių atakų moratoriumą jos vandenyse.
Rugpjūčio pradžioje Turkijos pareigūnai pasmerkė dronų ataką prieš du civilinius laivus Juodojoje jūroje, per kurią buvo sužeisti įgulos nariai. Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, abu laivai, kuriuos Turkijos užsienio reikalų ministerija identifikavo kaip „Yasar“ ir „Nadezhda“, plaukiojo atitinkamai su Panamos ir Kamerūno vėliavomis, tačiau priklausė Turkijos įmonėms.
Birželio pabaigoje Juodojoje jūroje netoli Krymo krantų buvo atakuotas Turkijos žvejybinis laivas. Per šį incidentą vienas žmogus žuvo, keturi liko sužeisti.
Gegužės pabaigoje po drono atakos prieš Turkijos krovininį laivą Ankara įspėjo apie „nekontroliuojamą eskalaciją“ Juodosios jūros regione. Ukrainos karinis jūrų laivynas tuomet teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronas.
Iš Rusijos pabėgęs Nadeždinas: šalies elitas pernelyg bijo ką nors daryti
Prieš kelias savaites iš Rusijos į Prancūziją pabėgęs opozicijos politikas Borisas Nadeždinas naujienų agentūrai AFP pasakojo tikėjęsis, kad žaisdamas pagal taisykles gimtojoje šalyje liks saugus, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, dėl to klydo. Jis taip pat tikino, kad šalies elitas bijo režimo, o jaunimas nori taikos, ir išreiškė viltį sulaukti dienos, kai galės grįžti į pasikeitusią Rusiją.
„Likau Rusijoje tiek, kiek galėjau. Iki pat paskutinės akimirkos stengiausi neperžengti jokių raudonųjų linijų, bet, regis, tos raudonosios linijos pasislinko“, – viename Paryžiaus priemiesčio viešbutyje AFP sakė karui Ukrainoje nepritariantis politikas.
Toks 63-ejų B. Nadeždino daug kam gali atrodyti netikėtas. Kritikai ilgą laiką jį laikė niekuo neišsiskiriančiu Rusijos liberaliosios opozicijos atstovu, kurį režimas gali demonstruoti kaip gyvą minties laisvės šalyje pavyzdį.
Jis asmeniškai pažįsta Vladimirą Putiną. Šiam prieš ketvirtį amžiaus atėjus į valdžią, jiedu ne kartą drauge gėrė arbatą. B. Nadeždinas taip pat dirbo su Sergejumi Kirijenka, dabar įtakingu V. Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, ir daugelį metų dalyvavo Rusijos televizijos politinės propagandos laidose.
Tačiau 2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasak AFP, šalyje neliko net menkiausios politinio pliuralizmo regimybės. Kritikuoti karą buvo uždrausta, o žymiausi Kremliaus kritikai atsidūrė tremtyje, kalėjime arba atgulė į kapus.
B. Nadeždinas tikėjosi, kad žaisdamas pagal taisykles bus saugus. Tačiau net jo raginimai siekti taikos ir nuosaiki jau penktus metus vykstančios „specialiosios karinės operacijos“ kritika režimui pasirodė nebetoleruotini.
Draugišku būdu pagarsėjęs B. Nadeždinas 2024 m. mėgino kandidatuoti į prezidentus. Tačiau kai politikas ėmė telkti karui nepritariančius rusus, o ilgų jo šalininkų eilių nuotraukos apskriejo pasaulį, dalyvauti rinkimuose Kremlius jam nebeleido.
Liepą B. Nadeždinas sužinojo, kad dėl bet kokių tolesnių mėginimų mesti iššūkį Kremliaus režimui gali atsidurti kalėjime. Jis mėgino kandidatuoti rugsėjį vyksiančiuose griežtai kontroliuojamuose parlamento rinkimuose, tačiau buvo paskelbtas „užsienio agentu“ – šią etiketę Rusijos valdžia naudoja kritikams nutildyti.
„Jei 2024 m. galėjau kritikuoti Putiną ir karą nesulaukdamas pasekmių, dabar to daryti nebegaliu“, – AFP sakė B. Nadeždinas.
Liepos 22 d., tyrėjams iškvietus jį į apklausai, B. Nadeždinas susikrovė daiktus ir išvyko iš šalies per Kazachstaną. Vyras nerimavo, kad valdžios institucijos rengiasi iškelti jam baudžiamąją bylą. Širdies sveikatos problemų turintis politikas baiminosi, kad iš kalėjimo gyvas nebeišeis.
Netrukus po B. Nadeždino išvykimo dalyvauti rinkimuose uždrausta ir vienintelei Rusijoje prieš karą pasisakančiai partijai „Jabloko“.
Tikina, kad jaunimas nori taikos
Pasak B. Nadeždino, noras matyti pokyčius Rusijoje yra milžiniškas – tai esą parodė jo pokalbiai su gyventojais iki pirma laiko pasibaigiant jo rinkimų kampanijai.
„Susitikau su šimtais, gal net tūkstančiais jaunų žmonių. Jie teigia norintys taikos ir visi tvirtina norintys grįžti į normalų gyvenimą“, – pasakojo politikas.
„Manau, būtent todėl nei man, nei „Jabloko“ neleido dalyvauti rinkimuose. Putinas mano, kad jį palaiko visi ir kad Rusijos kariuomenė jau tuoj laimės“, – pridūrė B. Nadeždinas.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę karui nepritariančius jaunuolius pavadino „bukapročiais“, turinčiais „problemų su smegenimis“.
Rusijos gyventojai vis labiau jaučia karo padarinius Kyjivui mėginant karą į Rusijos teritoriją, o smūgiais naftos perdirbimo gamykloms bei logistikos infrastruktūrai paralyžiuoti jos ekonomiką.
„Kasdien virš mūsų skraido Ukrainos dronai ir žūsta žmonės. Žūsta vaikai. Kyla problemų dėl benzino. Neveikia internetas. Kainos auga. Nueikite į bet kurio Rusijos miesto kapines. Iš karto pamatysite, kiek daug vyrų žuvo“, – pasakojo B. Nadeždinas.
Dėl cenzūros įvertinti tikrąjį nepritarimo karui mastą sudėtinga.
Liepą sociologinių tyrimų centro „Levada“, kurį Maskva yra įtraukusi į „užsienio agentų“ sąrašą, atliktos apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų remia taikos derybas su Ukraina, o 28 proc. pasisako už tolesnius karo veiksmus.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vyriausybėje dirbęs ir taip pat parlamento nariu buvęs B. Nadeždinas teigė, kad Rusijos elitas yra nusivylęs, tačiau pernelyg bijo imtis veiksmų.
„Visi laikosi nustatytos linijos ir man nuolat kartoja: „Borisai, juk supranti, tiesa? Vienas žingsnis ne ta kryptimi – ir mums galas“, – pasakojo jis.
Karinių „laimėjimų“ kaina
Nors 73-ejų V. Putino populiarumas smuko, apžvalgininkai teigia, kad jis ir toliau tvirtai laiko valdžios svertus savo rankose.
B. Nadeždino teigimu, tolesnė karo eskalacija gali dar labiau sumažinti V. Putino populiarumą.
„Per penkerius karo metus Rusijos rinkėjai labai gerai suprato tikrąją šių tariamai didžių pergalių kainą“, – sakė politikas.
B. Nadeždinas teigė nesigailintis, kad anksčiau bendradarbiavo su valdžia.
„Būčiau tapęs geru Europos politiku. Europoje politikas yra žmogus, mokantis ieškoti kompromisų, rasti bendrą kalbą, suprasti visuomenės nuotaikas ir prie jų prisitaikyti“, – šypsodamasis kalbėjo B. Nadeždinas.
Pasak B. Nadeždino, nors pagalbą jam siūlė kelių šalių diplomatai, tačiau jis pasirinko vykti į Prancūziją.
Keturių vaikų tėvas vis dar nežino, kur gyvens ir kaip užsidirbs pragyvenimui. Jo senyvo amžiaus tėvai ir vaikai liko Rusijoje, o mintis, kad šeimai gali tekti palikti savo namus, jam kelia didelį nerimą.
„Artimiausioms savaitėms ar mėnesiams aiškaus plano neturiu“, – sakė fiziko išsilavinimą turintis B. Nadeždinas.
„Tačiau darysiu viską, kad ištverčiau iki tos dienos, kai galėsiu grįžti į Rusiją“, – pridūrė jis.
Zelenskis apie naktinę ataką: Rusijos raketos, bombos ir dronai gali būti sustabdyti gamybos etape
Rusijos raketos, bombos ir dronai gali būti sustabdyti ne Ukrainos padangėse, o gamybos etape, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į tris žmones pražudžiusias naktines Rusijos oro atakas.
„Mūsų avarinės tarnybos nuo vakar vakaro dirba Rusijos atakų vietose. Kramatorske, Donecko srityje, per Rusijos valdomos aviacinės bombos smūgį sugriuvo viena dešimties aukštų daugiabučio pastato dalis nuo pirmo iki šešto aukšto. Žuvo vienas žmogus, o dar 16 buvo sužeista. Stepanivkos gyvenvietėje, Sumų srityje, žuvo du žmonės, tarp jų – vaikas, kai „Shahed‘as“ smogė į privatų namą. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Smiloje, Čerkasų srityje, Rusijos dronas smogė į devynių aukštų daugiabutį: keliuose aukštuose kilo gaisrai, sužeisti penki žmonės“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad naktį taip pat buvo atakuotos Chersono, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Odesos, Charkivo, Žytomyro, Kirovohrado, Mykolajivo ir Černihivo sritys. Pasak prezidento, šiuose regionuose yra sužeistų žmonių, tarp kurių yra ir vaikų, be to, buvo apgadinti daugiabučiai, privatūs namai ir infrastruktūros objektai. Visiems sužeistiesiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.
„Rusija kiekvieną dieną prieš mūsų pafrontės bendruomenes panaudoja apie 220 valdomų aviacinių bombų, kurias agresorės gynybos pramonė, nepaisydama sankcijų, toliau gamina ir modifikuoja. Reikia daryti spaudimą kiekvienai užsienio komponentų tiekimo grandinei ir kiekvienai įmonei, sudarančiai sąlygas atakoms prieš gyvybes“, – akcentavo valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos raketos, bombos ir dronai gali būti sustabdyti ne Ukrainos padangėse, o gamybos etape.
Rusijoje vyras nuteistas 23 metams už šnipinėjimą Lenkijai
Maskvos teismas Rusijos pilietį nuteisė 23 metams kalėjimo už valstybės išdavystę, apkaltinęs jį šnipinėjimu Lenkijai. Remdamasis Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) penktadienį apie tai pranešė nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“.
Georgijui Pirogovui buvo skirta ne tik ilga įkalinimo bausmė, bet ir 800 tūkst. rublių (apie 8,2 tūkst. eurų) bauda.
FSB pareiškimas, kurį paskelbė valstybinės žiniasklaidos priemonės, buvo išplatintas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai emigracijoje veikiantis naujienų portalas „Mediazona“, remdamasis anoniminiu šaltiniu, apie nuosprendį pirmą kartą pranešė dar liepos viduryje.
Nepriklausoma žiniasklaida skelbė, kad Rusijai 2022 m. pradėjus pilno masto invaziją prieš Ukrainą, G. Pirogovas išvyko į Sakartvelą, kur dirbo aukštalipiu.
Jis pradingo 2024 m. liepą, verslo kelionės į Uzbekistaną metu. Netrukus paaiškėjo, kad jis laikomas tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“ Maskvoje.
Nei Rusijos, nei Uzbekistano institucijos nepaaiškino, kaip vyras buvo sulaikytas ar pervežtas iš vienos valstybės į kitą.
FSB išplatino vaizdo įrašą, kaip tardomas G. Pirogovas prisipažįsta dirbęs Lenkijos žvalgybai. Taip pat parodyta, kaip jis vedamas į teismą ir klausosi jam skiriamo nuosprendžio.
Rusijos saugumo tarnybos teigimu, išvykęs iš Rusijos G. Pirogovas savo iniciatyva susisiekė su Lenkijos karine žvalgyba. Specialiųjų tarnybų pareigūnai jį apkaltino pasinaudojus savo kontaktais Rusijos gynybos sektoriuje, kad gautų įslaptintą informaciją apie pažangias raketų sistemas. Jis taip pat kaltintas rinkęs informaciją apie asmenis, turinčius saugumo leidimus.
Pasak FSB, G. Pirogovas taip pat atliko kriptovaliutos pervedimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o Lenkijoje pirko amuniciją, kurią perdavė Ukrainai.
„Neliks nei Maskvos, nei Sankt Peterburgo“: Duginas ragina rusus ruoštis branduoliniam karui su Vakarais
Aleksandras Duginas piešia niūrų ateities scenarijų – esą karas su Vakarais beveik neišvengiamas, o jo eskalacija iki branduolinio konflikto yra labai tikėtina. Kremliaus ideologas jau siūlo ir „išeitį“ – masiškai iškeldinti rusus iš didžiųjų miestų į kaimus, nes branduolinio karo atveju, jo teigimu, „neliks nei Maskvos, nei Sankt Peterburgo“.
Rusija siunčia grasinimą Ukrainai: „Žiemą jūsų laukia stingdantis šaltis“
Rusijos gynybos ministerija savo paskyroje paskelbė „Shahedo“ nuotrauką su grasinimu Ukrainai.
„Žiemą jūsų laukia stingdantis šaltis“, – rašoma Rusijos ministerijos pranešime.
Į tai sureagavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos centro vadovas Andrijus Kovalenko.
Jis pareiškė, kad Ukraina galėtų atsakyti Rusijai tuo pačiu.
„Aš taip pat galėčiau paskelbti balistinės raketos fragmento ar kokio nors mūsų drono nuotrauką ir parašyti kažką panašaus. Tačiau kam to reikia, jei Rusijos gynybos ministerija tokiu būdu ir taip kreipėsi į rusus. Dabar rusai gali žinoti, kieno dėka žiemą jie neturės elektros, o kai kurie – ir šilumos bei kuro. Visa tai – Rusijos gynybos ministerijos dėka. Veidrodis visada veikia. Ką pasėsi, tą ir pjausi“, – parašė A. Kovalenko.
Ukrainoje daugėja civilių aukų: rusų dronai namuose pražudė moterį ir jos 9 metų sūnų
Rusijos dronai penktadienį smogė namui Šiaurės Ukrainoje, kur žuvo 29 metų moteris ir jos devynerių metų sūnus, pranešė pareigūnai.
Per Rusijos smūgį Sumų srityje penktadienio rytą taip pat buvo sužeisti dar keturi žmonės, įskaitant žuvusio berniuko tėvą ir močiutę, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkių nudegimų, sakė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Smūgis buvo suduotas kitą dieną po to, kai Jungtinės Tautos (JT) paskelbė, kad liepa buvo daugiausiai Ukrainos civilių gyvybių nusinešęs mėnuo nuo pirmųjų Maskvos didelio masto invazijos savaičių prieš daugiau nei ketverius metus.
JT stebėjimo misija Kyjive pranešė, kad praėjusį mėnesį žuvo mažiausiai 437 civiliai, o dar 2 610 buvo sužeisti, Rusijai suintensyvinus Ukrainos miestų ir miestelių bombardavimą.
Apskritai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną, JT žmogaus teisių stebėtojų teigimu, kare žuvo mažiausiai 16 874 civiliai, įskaitant 820 vaikų, o dar 51 273 žmonės, įskaitant 3 126 vaikus, buvo sužeisti.
Ukrainos rytinėje Donecko srityje Rusijos sklandanti bomba sugriovė šešis 10 aukštų daugiabučio aukštus, žuvo vienas žmogus, o dar 16 buvo sužeisti, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija kasdien paleidžia apie 220 sklandančių bombų į gyvenvietes netoli fronto linijos Rytų ir Pietų Ukrainoje, penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos naikina gyvenvietes šiomis 300 kg sveriančiomis bombomis, artilerija, raketomis ir dronais, o tada siunčia pėstininkų dalinius pulti pažeidžiamų gynėjų. Dėl šios taktikos daugelis miestų ir kaimų tapo nebetinkami gyventi.
Iš viso Rusija praėjusią naktį atakavo 12 Ukrainos regionų, sužeidė dešimtis žmonių, teigė V. Zelenskis.
Ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad Maskva praėjusią naktį atakavo Ukrainą 112 dronų, kurių 90 buvo numušti arba perimti. Užfiksuoti pataikymai 11 vietų ir dronų nuolaužų kritimas 6 vietose.
Ukrainos pajėgos okupuotose teritorijose ir Kryme atakavo 29 energetikos mazgus
Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos (USF) naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d. Rusijos okupuotose Donecko, Luhansko ir Zaporižios sričių teritorijose bei Kryme atakavo dar 29 energetikos objektus, įskaitant Balaklavos šiluminę elektrinę, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė USF vadas Robertas Brovdis.
„+29 energetikos mazgai laikinai okupuotų teritorijų pietuose, kurias, vykdydamas operaciją „Crimea Switch Off“, aplankė USF paukštis“, – sakė R. Brovdis.
Pasak jo, vykdant šią operaciją, nuo liepos 1 iki rugpjūčio 13 d. sėkmingai atakuota 240 energetikos objektų.
„Nutraukus elektros energijos tiekimą stacionariems radarams ir kitiems priešo oro gynybos elementams, sutrikdoma jo oro apsaugos sistema ir atveriamas kelias laisvę mylinčiam Ukrainos paukščiui“, – parašė R. Brovdis.
Be kita ko, atakuota Balaklavos šiluminė elektrinė Sevastopolyje, Kryme. Nepilotuojamų sistemų pajėgos taip pat atakavo GRS-1 dujų paskirstymo stotį Mariupolyje, Donecko srityje.
Rugpjūčio 13 d. naktį Ukrainos pajėgos atakavo radarų stotį „Nebo-U“, puolamųjų dronų vadavietę ir Rusijos pajėgų degalų ir šaudmenų sandėlius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Maskva grasina Vakarams: žada „sunaikinti“ viską, kas padeda Ukrainai
Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainoje tik tada, kai bus pasiektas „ilgalaikis ir aptikimas susitarimas“. Tai pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo „Sky News“.
Trečias kartas per dvi savaites: Ukrainos dronai vėl atakavo „Wildberries“ sandėlį
Rugpjūčio 14-osios naktį Ukrainos dronai atakavo „Wildberries“ logistikos centrą netoli Tverės, pranešė jos srities gubernatorius Vitalijus Koroliovas, rašo „The Moscow Times“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 90 dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 90 dronų, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 112 dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, „S8000“, „Banderol“ bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušta/neutralizuota 90 dronų.
11 vietų registruoti oro puolimo priemonių smūgiai, dar šešiose – numuštų dronų nuolaužos.
Kryme gyventojai nebežino, kaip išgyventi: „Nėra degalų, elektros, vandens – niekas neveikia“
Ukrainos smūgiai dronais į okupuotą Krymą pastaraisiais mėnesiais pastebimai suintensyvėjo. Dėl šių atakų gyvenimas pusiasalyje tapo beveik nepakeliamas. Apie tai rašo amerikiečių leidinys NPR.
Krymas, kuris vasarą paprastai būna perpildytas turistų, šiemet susiduria su visiškai kitokia realybe. Publikacijoje pažymima, kad Ukrainos smūgiai vis labiau paveikia kasdienį civilių gyvenimą.
Viena pusiasalio gyventoja socialiniuose tinkluose situaciją apibūdino taip: „Transportas visiškai sustojo. Nėra benzino, nėra degalų, nėra elektros. Parduotuvės uždarytos. Bankai uždaryti. Išvis niekas neveikia. Nėra ir vandens.“
Publikacijos autorius primena, kad nuo tada, kai Rusija 2014 metais užėmė Krymą, į pusiasalį persikėlė apie milijonas Rusijos kariškių ir civilių.
Tuo metu nemaža dalis Ukrainos gyventojų iš Krymo išvyko. Dabar pusiasalyje gyvena maždaug 2,5 mln. žmonių.
Pastaruosius kelerius metus Ukraina skelbė siekianti susigrąžinti pusiasalį ir periodiškai smogdavo Rusijos kariniams objektams.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais kampanijos intensyvumas gerokai išaugo. Ypač smarkiai buvo atakuojami kariniai objektai šiaurinėje Krymo dalyje.
Tačiau tiekimo problemos vis labiau jaučiamos ir tarp civilių gyventojų.
Buvusio JAV karinio jūrų laivyno kontradmirolo Marko Montgomery teigimu, tai Kremliui kelia rimtą problemą.
„Neįmanoma išlaikyti tokio žmonių skaičiaus vietoje, kurioje riboti vandens ištekliai, nėra degalų ir trūksta maisto. Turiu omenyje, kad jiems teks išvykti“, – pareiškė jis.
Atskira Ukrainos atakų kryptimi tapo Rusijos laivai ir keltai, į Krymą gabenantys degalus, maistą ir kitus būtinus krovinius. Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmitrijus Pletenčiukas teigė, kad per pastarąjį mėnesį Ukrainos pajėgos Azovo jūroje smogė daugiau kaip 130 Rusijos laivų, o Juodojoje jūroje – daugiau kaip 80.
„Rusija pervertino savo karines jūrų pajėgas ir nesitikėjo tokių mūsų veiksmų. Dabar jie bando pasivyti mūsų technologijas. Tačiau jiems reikia šešių mėnesių, o mes toliau tobulėjame. Rusija šiuo metu pateko į logistinę aklavietę“, – teigė jis.
Vis dėlto publikacijos autorius pabrėžia, kad apie greitą Krymo išlaisvinimą kariniu būdu kol kas kalbėti netenka. Ukrainos pajėgos neturi galimybių pradėti plataus masto puolimo ir susigrąžinti pusiasalį.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat yra pareiškęs, kad Ukraina kol kas nesiekia tiesiogiai kariniu būdu susigrąžinti Krymo, nes prioritetas yra žmonių gyvybių išsaugojimas.
Taigi, kaip rašo NPR, Ukrainos atakos kol kas nekeičia fakto, kad Rusija kontroliuoja Krymą, tačiau vis labiau trikdo Maskvos galimybes užtikrinti normalų pusiasalio funkcionavimą.
Tuo metu Kremlius, po Krymo užėmimo vadinęs jį „neatsiejama Rusijos dalimi“, kaip pažymi autorius, dabar beveik nekomentuoja okupuotoje teritorijoje kylančių problemų.
Per Rusijos smūgį gyvenvietei Sumuose žuvo moteris ir vaikas
Rusijos pajėgos penktadienio rytą reaktyviniais dronais smogė Burynskos gyvenvietei Sumų srityje. Per ataką žuvo du žmonės – moteris ir devynerių metų berniukas. Dar keturi asmenys buvo sužeisti, tinkle „Facebook“ pranešė Sumų karinė administracija.
„Per tikslinę dvigubą priešo ataką Sumų srityje žuvo vaikas ir jo motina“, – teigiama įraše.
Ankstų rytą rusai paleido du reaktyvinius dronus ir pataikė į privatų gyvenamąjį namą Burynskos gyvenvietėje. Namas buvo sugriautas, kilo gaisras. 29-erių moteris ir jos devynerių metų sūnus žuvo vietoje.
Keturi asmenys buvo sužeisti. Du jų – vaiko močiutė ir tėvas – dėl didelių nudegimų gydomi ligoninėje.
Lukašenka ruošia vaikus karui? Baltarusijos mokyklose liepta mokytis, kaip valdyti dronus
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ruošia vaikus karui. Baltarusijos moksleiviai bus mokomi valdyti dronus ir taktinės medicinos, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1470 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 464 tūkst. 440 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 470 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 264 (+2) priešo tankus, 25 141 (+11) šarvuotą kovos mašiną, 47 870 (+46) artilerijos sistemų, 2 024 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 565 (+3) oro gynybos sistemas, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 229 (+14) antžemines robotizuotas sistemas, 459 649 (+ 1 676) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 133 853 (+448) automobilius ir degalų cisternas, 4 524 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
JAV pripažįsta Japonijos suverenitetą salose, kur lankėsi Putinas, teigia ambasadorius
Jungtinės Valstijos pripažįsta Japonijos suverenitetą Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplankytose salose, penktadienį pareiškė JAV ambasadorius Tokijuje.
„Jungtinės Valstijos išlieka tvirtos, remdamos savo svarbiausią sąjungininkę ir pripažindamos Japonijos suverenitetą Šiaurinėse teritorijose“, – socialiniame tinkle „X“ parašė George'as Glassas (Džordžas Glasas), pavartodamas japonų vartojamą Kurilų salų, kuriose ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė V. Putinas, pavadinimą.
„Tuo metu, kai JAV ir Japonijos aljansas yra pasišventęs klestėjimo skatinimui visame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, mes griežtai prieštaraujame bet kokiems veiksmams, kurie kenkia jo taikai ir stabilumui“, – pridūrė G. Glassas.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai temdo įtampa dėl ginčijamų salų, kurias Japonija vadina Šiaurinėmis teritorijomis ir kurias Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais.
Tokijas išreiškė protestą dėl V. Putino vizito.
„Šiaurinės teritorijos yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis tiek istoriškai, tiek pagal tarptautinę teisę“, – žurnalistams sakė Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi.
„Šis (...) vizitas prieštarauja nuosekliai Japonijos pozicijai dėl Šiaurinių teritorijų“, – teigė S. Takaichi.
V. Putino vizitas „įžeidžia Japonijos žmonių jausmus ir yra visiškai nepriimtinas“, pabrėžė ji ir pridūrė, kad tai „apsunkina santykių atkūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“.
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų griežtą protestą dėl V. Putino vizito.
Rusijos ambasada Japonijoje pranešė, kad ambasadorius pareiškė, jog salos yra „neatsiejama Rusijos Federacijos dalis“ ir kad V. Putino kelionė į jas nėra „diskutuotinas klausimas su užsienio valstybėmis“.
Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovė spaudai teigė, kad „tai dvišalis valstybių narių klausimas“.
Ukrainos dronai smogė itin svarbiam taikiniui: prie Baltijos jūros pleška Rusijos uostas
Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 13-osios naktį surengė bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos Leningrado sritį, per kurią Ust Lugos uoste buvo apgadinta „uosto infrastruktūra“, sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko.
Estija neribotam laikui pratęsė pasienio punktų su Rusija uždarymą naktimis
Estija saugumo sumetimais toliau ribos pasienio punktų su Rusija darbą. Vyriausybė nusprendė neribotam laikui pratęsti Narvos, Luhamos ir Koidulos kontrolės punktų veiklą nakties valandomis. Dieną pasienio punktai ir toliau bus atviri dvylika valandų – nuo 7.00 iki 19.00 val. Tas pats galios ir geležinkelio pasienio kontrolės punktams.
Vyriausybė pratęsė nuo pavasario galiojančią tvarką, kuri turėjo būto taikoma iki rugpjūčio pabaigos. Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šis sprendimas priimtas platesniame Maskvos ir ES santykių, kurių toną diktuoja Rusijos karas prieš Ukrainą, kontekste.
“Ribojimo tikslas buvo padidinti pasienio saugumą ir mūsų gebėjimą reaguoti į incidentus pasienyje bei pagerinti muitinės kontrolę. Šie reikalavimai nepasikeitė“, – sakė vidaus reikalų ministras Igoris Taro. Uždarius punktus naktį, personalas esą gali būti panaudotas efektyviau.
Pateiktais duomenimis, sienos kirtimų skaičius pastaruoju metu sumažėjo. Pirmąjį 2026 m. pusmetį Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje sieną kirto apie 444 tūkst. žmonių – tai yra 13 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Aptarnautų transporto priemonių skaičius taip pat sumažėjo beveik 20 proc.
Vidaus reikalų ministras kartu paaiškino, kodėl Estija, kitaip nei, pavyzdžiui, Suomija, visiškai neuždaro savo sienos su Rusija. Tam esą turi būti aiškus saugumo poreikis, kurį patvirtintų rizikos analizė.
„Šiuo metu tokios grėsmių analizės nėra“, – teigė ministras.
Rusijos smūgiai Ukrainos Kramatorske nusinešė vieno žmogaus gyvybę, 15 sužeisti
Rusijos pajėgoms sudavus smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, žuvo bent vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
„Per vakarinius smūgius Kramatorsko bendruomenei žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 15 buvo sužeista“, – teigė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, ketvirtadienio vakarą Rusijos pajėgos aštuonis kartus atakavo Kramatorską ir Bilenkės kaimą, o „smūgiai užfiksuoti gyvenamuosiuose pastatuose“.
Per dar vieną Rusijos išpuolį pietrytinėje Zaporižioje buvo sužeisti du žmonės, ketvirtadienį pranešė srities gubernatorius.
„Priešo smūgis pataikė į važiuojamąją dalį šalia transporto priemonės (...). Sužeista 25 metų moteris ir penkerių metų vaikas“, – tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių.
Ukrainos taikinių sąraše – milžiniška Rusijos gamykla, kurios sustabdyti taip lengvai nepavyks
Rusijos gamykla Jelabugoje, Tatarstane, tapo vienu pagrindinių smogiamųjų bepiločių orlaivių, naudojamų kare prieš Ukrainą, gamybos centrų. Nors ji yra vienas prioritetinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinių, šiuo metu Ukraina neturi techninių galimybių reikšmingai pakenkti gamybai, skelbia UNIAN.
Gamykla įsikūrusi netoli Nižnekamsko – miesto, kuriame šią savaitę Ukraina smogė naftos perdirbimo gamyklai „Taneco“. Leidinys pažymi, kad Tatarstanas Rusijai turi strateginę reikšmę: regionas yra svarbus naftos gavybos ir perdirbimo centras, o jo įmonės aprūpina Rusijos karinę mašiną reikalingais ištekliais.
Tuo metu maždaug už valandos kelio nuo Nižnekamsko yra specialioji ekonominė zona „Alabuga“, kur Rusija kartu su Iranu pradėjo smogiamųjų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ gamybą. Vėliau įmonė perėjo prie bepiločių „Geran“ – modernizuotų rusiškų „Shahed“ versijų – bei dronų-masalų „Gerbera“ gamybos. Skaičiuojama, kad gamykla kasdien gali pagaminti nuo 170 iki 190 bepiločių orlaivių.
„Jei Tatarstano dronų gamyklai bus leista veikti, ji gamins tūkstančius bepiločių orlaivių, kurie ir toliau apkraus Ukrainos oro gynybos sistemą“, – pareiškė Hadsono instituto vyresnieji moksliniai bendradarbiai Luke‘as Coffey ir Canas Kasapoglu.
Per pastaruosius kelerius metus įmonės mastai smarkiai išaugo. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas parodė, kad gamybos infrastruktūra sparčiai plečiasi.
Analitikų duomenimis, kompleksas išaugo nuo dviejų pastatų 2021 metais iki maždaug 116 pastatų šiuo metu. Be to, čia yra 67 gyvenamieji objektai, skirti maždaug 20 tūkst. darbuotojų. Skelbiama, kad tarp jų buvo nepilnamečių ir priverstinai įdarbintų žmonių.
CSIS šią plėtrą apibūdina kaip sistemingą bepiločių orlaivių gamybos pajėgumų didinimą.
Ukraina jau bandė smogti įmonei 2024 ir 2025 metais. Tačiau, pasak L. Coffey, šie smūgiai padarė tik ribotą žalą. Ekspertas tai aiškina galinga objekto apsaugos sistema ir tuo, kad nauji statiniai buvo statomi atsižvelgiant į galimų oro smūgių grėsmę.
Kitas ekspertas Markas De Vore‘as iš Šv. Andriejaus universiteto ir „Chatham House“ atkreipia dėmesį į gamybos ypatumus. Pasak jo, dronai surenkami naudojant daugybę individualių stiklo pluošto formų, todėl gamykloje nėra daug kritinės įrangos, kurios sunaikinimas galėtų akimirksniu sustabdyti gamybą.
„Norint iš tiesų sutrikdyti gamybą, smūgius reikėtų rengti gana reguliariai“, – aiškina M. De Vore‘as.
Ekspertų teigimu, alternatyva tiesioginiam gamyklos sunaikinimui galėtų būti smūgiai jos energetikos infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms. Į „Alabugą“ geležinkeliu iš Kinijos gabenami mikroprocesoriai, metalų lydiniai, varikliai ir kiti komponentai. De Vore'as mano, kad papildomas ekonominis ir diplomatinis spaudimas Kinijai galėtų apsunkinti šių komponentų tiekimą.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į galimų smūgių Tatarstanui politinį aspektą. Regione gyvena daugiausia tiurkų kilmės ir musulmonų gyventojai, o praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Tatarstanas buvo paskelbęs apie nepriklausomybę nuo Rusijos.
Ekspertai mano, kad rimti Jelabugos įmonių veiklos sutrikimai Kremliui galėtų turėti ne tik karinių, bet ir vidaus politinių pasekmių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
''rusija įsiveržė į Ukrainą, kas dabar bus?''
bobutė atrėžė ''Ukrainos jie nenugalės, nes ji dar SSRS laikais buvo inžinerijos ir technologijų pirmūnė''
Ukraina pasiuntė atviruką Rusijai: atsakė į grasinimus
Ukrainos gynybos ministerija atskirto Rusijai. Kaip skelbia „Kanal 24“, Rusijos gynybos ministerija paskelbė įrašą su žodžiais „žiemą jums bus šalta“ ir pridėjo nuotrauką, kurioje pavaizduoti „Shahed“ dronai ir užrašas „Kaip sniegas ant galvos“.
Ukrainos gynybos ministerija sureagavo į šiuos grasinimus ir netiesiogiai pažadėjo rusams karštą žiemą.
„Kai šalta paukščiai skrenda į degančias žemes“, – parašyta ant virtualaus atviruko, kuriuo pasidalijo Ukrainos gynybos ministerija.
Joje pavaizduoti dronai, skrendantys link liepsnojančio miesto.