Zelenskis parašė atvirą laišką Putinui: „Jūs galite sustabdyti karą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kuriame paragino nutraukti karą ir sėsti prie tiesioginių derybų stalo.
Laiške V. Zelenskis pareiškė, kad būtent V. Putinas asmeniškai pasirinko karą prieš Ukrainą, o istorija jį prisimins kaip „karą be tikros priežasties“.
„Užteks karo. Ukraina siūlo užbaigti šį karą“, – rašė Ukrainos vadovas.
Putinas po Ukrainos smūgių sako, kad Rusija privalo stiprinti oro gynybą
Rusija privalo stiprinti savo oro gynybą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, praėjus dienai po to, kai Ukrainos dronai smogė naftos kompleksui ir karinei jūrų bazei Sankt Peterburge.
„Rusija turi oro gynybos sistemą. Taip, turime ją tobulinti. Taip, turime ją stiprinti. Ir mes tai padarysime“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su užsienio žurnalistais Sankt Peterburge.
Trečiadienio rytą Ukrainos dronai smogė energetikos ir kariniams objektams Sankt Peterburge, kuriame birželio 3-ąją prasidėjo svarbus ekonomikos forumas.
Kasmetiniame trijų dienų Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris kadaise buvo vadinamas „rusiškuoju Davosu“, turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. svečių iš 130 šalių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuomet pranešė, kad Ukrainos dronai smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui ir Kronštato karinei bazei mieste. Tai buvo naujausias iš virtinės atsakomųjų išpuolių, kuriuos Kyjivas vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“.
„Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijų planas įgyvendinamas tiksliai taip, kaip reikia, kad priartintume taiką“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti liepsnojanti naftos bazė.
Ukrainos dronų pajėgų vadas pranešė, kad Kronštato karinėje jūrų bazėje buvo apgadintas Rusijos karo laivas, ir pasidalijo nespalvota medžiaga iš drono, kurioje, jo teigimu, užfiksuotas šis išpuolis.
Dėl šių atakų naktį kelioms valandoms teko uždaryti pagrindinį Sankt Peterburgo oro uostą.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad ataka siekta sutrikdyti Sankt Peterburgo ekonomikos forumą, kuriame penktadienį dalyvaus ir kalbą sakys Kremliaus šeimininkas V. Putinas.
Per forumo paraštėse ketvirtadienį surengtą susitikimą su užsienio žurnalistais V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija svarsto plačiau panaudoti savo branduolinį užtaisą galinčią nešti balistinę raketą, vadinamąją „Orešnik“, prieš Ukrainos miestus, teigdamas, kad šis ginklas dar nebuvo panaudotas „tikrąja šio žodžio prasme“.
Rusija šią raketą į Ukrainą paleido mažiausiai tris kartus.
Paklaustas, ar Rusijos puolimas prieš Ukrainą tapo „strategine katastrofa“, V. Putinas atsakė, kad Rusija „žengia į priekį visoje kontaktinėje linijoje“.
„Esame visiškai pasirengę ir norime pasiekti susitarimą su Ukraina taikiais būdais“, – pridūrė jis.
Nuo 2025 metų pabaigos Rusijos žengimo į priekį Ukrainoje tempas sulėtėjo, o naujausi duomenys rodo, kad Ukraina yra atkovojusi teritorijos iš Rusijos.
Gegužę Ukraina antrą mėnesį iš eilės atkovojo daugiau teritorijos, nei prarado Rusijos pajėgoms, parodė naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Putiną suerzino klausimas apie karą Ukrainoje: įvardijo „katastrofišką problemą“
Vladimiras Putinas sulaukė aštraus AP naujienų agentūros klausimo apie karą Ukrainoje ir jo poveikį Rusijai. Tai Rusijos vadovui sukėlė pašaipią šypseną.
Jo buvo paklausta: „Rusijos ekonomika pastaruoju metu smuko. Jūsų asmeniniai palaikymo reitingai taip pat sumažėjo. O JAV teigia, kad invazija tapo strategine katastrofa... Atsižvelgiant į tai, ar vis dar logiška siekti jūsų karo tikslo – kontroliuoti visą (Donbaso) regioną? Ar esate pasirengęs sudaryti susitarimą?“
Atsakydamas, V. Putinas nurodė, kad Rusija gali kontroliuoti Rytų Ukrainoje esantį Donbaso regioną ir sudaryti taikos susitarimą, jei to panorės.
ES šalys ragina sugriežtinti vizų režimą Rusijos piliečiams
Grupė Europos šalių ragina Europos Sąjungą (ES) sugriežtinti vizų režimą Rusijos piliečiams, kurių daugybė atostogauja Europoje, kai Rusija penktus metus tęsia karą Ukrainoje.
ES vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį Liuksemburge vykusiame susitikime aptarė šį klausimą, iškeltą Lenkijos, Norvegijos, Baltijos šalių ir dar devynių Šengeno erdvės laisvo judėjimo narių laiške.
„Didelį nerimą kelia tai, kad vis daugiau turistų iš Rusijos mėgaujasi poilsiu Europos paplūdimiuose ir kurortuose, kai raketos ir dronai toliau smogia į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje“, – rašoma laiške.
ES sustabdė vizų režimo supaprastinimo susitarimą su Rusija ir praėjusių metų lapkritį ėmėsi veiksmų, kad rusams nebūtų išduodamos daugkartinės vizos. Rusams išduotų vizų skaičius smarkiai sumažėjo nuo daugiau nei keturių milijonų prieš karą iki maždaug pusės milijono 2024 metais.
Kelios ES šalys teigia, kad to nepakanka, ir yra nepatenkintos dėl nevienodo dabartinių taisyklių taikymo visame bloke.
2025 m. Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 470 tūkst. turistinių Šengeno vizų, daugelis jų – daugkartinio įvažiavimo, teigiama laiške.
„Noriu, kad nebebūtų apsipirkimo savaitgalių (...) prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – atvykęs į derybas Liuksemburge žurnalistams sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.
„Ši padėtis yra visiškai beprotiška ir turi būti sustabdyta“, – pareiškė jis.
Turistų pamėgtos šalys Prancūzija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, išduodančių daugiausiai vizų rusams.
Birželio 2 d. laiške raginama imtis „naujų ribojančių ir privalomų vizų priemonių“, tvirtinama, kad lengvas patekimas į Europą kelia ir saugumo riziką, Kremliui hibridiniais išpuoliais siekiant destabilizuoti bloką.
Būtinos geresnės priemonės identifikuoti Ukrainoje kovojusius rusus, kad jie nebūtų įleisti į Europą, sakoma laiške.
Kremlius pažėrė kaltinimų Vašingtonui: kaltina JAV tęsiant karą Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažėrė kaltinimų Vašingtonui ir pareiškė, kad karas Ukrainoje jau būtų pasibaigęs, jei JAV iš tiesų būtų siekusios taikos. Kremlius taip pat pareiškė, kad vadinamasis „Bideno karas“ dabar tapo „Trumpo karu“.
Lavrovas įsiuto: pasipylė kaltinimai NATO
Rusijoje piktinamasi, kad Kremliui buvo atimta veto teisė sprendžiant Ukrainos ateities klausimus, ypač jos narystę NATO. Šiuos pareiškimus išsakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nurodo UNIAN.
Ukrainos kariuomenė teigia dronais kontroliuojanti okupuotą Horlivką
28-osios mechanizuotosios brigados, pasivadinusios Ukrainos sausumos pajėgų Žiemos kampanijos riteriais, kariai teigia pasitelkdami dronus perėmę Rusijos okupuoto Horlivkos miesto Donecko srityje kontrolę,
„Riterių pilotai perėmė Horlivkos kontrolę“, – feisbuke pranešė brigada.
28-osios brigados bepiločių sistemų bataliono „Spalach“ operatoriai teigia stiprinantys smūgius į Rusijos logistiką užnugaryje.
„Sunkvežimiai, automobiliai, keturračiai motociklai – viskas, kas patenka į laikinai užimtą Horlivką, ten sudega“, – pranešė brigada.
Kariškiai pabrėžia, kad miestas yra maždaug už 35–40 kilometrų nuo Ukrainos pozicijų. Pasak jų, anksčiau priešai ten judėjo gana laisvai, o dabar jų transportas nuolat puolamas.
Švedijos teismas nurodė areštuoti laivą, įtariamą prekių gabenimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų
Švedijos teismas nurodė areštuoti krovininį laivą „Caffa“, įtariamą prisidėjus prie neteisėto Ukrainos prekių gabenimo iš Rusijos laikinai okupuotų teritorijų, tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.
Pasak jo, tai pirmas kartas, kai užsienio šalies teismas patvirtino laivo areštą Ukrainos prokuratūros prašymu pagal tarptautinės teisinės pagalbos procedūrą byloje, susijusioje su neteisėtu prekių eksportu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
„Tyrimo duomenimis, „Caffa“ sistemingai pažeidinėjo atvykimo į laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją ir išvykimo iš jos taisykles, siekdamas pakenkti Ukrainos nacionaliniams interesams. Siekiant nuslėpti šią veiklą, panaudota suklastota registracijos schema: tarptautinėse duomenų bazėse šis laivas buvo įvardytas kaip „Guinea False“, – sakė R. Kravčenka.
Jis taip pat pažymėjo, kad 2026 m. kovo 12 d. generalinė prokuratūra pateikė tarptautinės teisinės pagalbos prašymą Švedijos teisingumo ministerijai. Ukraina paprašė apieškoti laivą, apklausti kapitoną ir įgulos narius bei areštuoti „Caffa“.
„Švedijos valdžios institucijos greitai pradėjo vykdyti prašymą. Jau kitą savaitę laivas buvo apieškotas ir buvo apklausti liudininkai. Šiandien procese pasiektas svarbus procedūrinis etapas, nes teismas patvirtino laivo areštą“, – teigė generalinis prokuroras.
Anot R. Kravčenkos, šis sprendimas yra konkretus Ukrainos ir jos partnerių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo rezultatas.
„Kasdienis darbas, dalijimasis informacija ir papildomų įrodymų rinkimas bei perdavimas davė rezultatų: laivas buvo areštuotas“, – tvirtino jis.
Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau išnaudoja Ukrainos išteklius okupuotose teritorijose, o Ukraina sistemingai fiksuoja šiuos nusikaltimus, sekdama laivybos maršrutus, identifikuodama laivus, fiksuodama neteisėtus įplaukimus į okupuotų teritorijų uostus ir naudodamasi visais prieinamais tarptautinės teisinės pagalbos mechanizmais.
„Šis atvejis siunčia aiškų signalą, kad jokios manipuliacijos, susijusios su vėliavomis, laivybos maršrutais ar laivų registracija, nepadės išvengti atsakomybės. Ukraina tai mato, fiksuoja ir įrodo“, – akcentavo R. Kravčenka.
Kovo 6 d. Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba Baltijos jūroje netoli Treleborgo miesto sulaikė krovininį laivą „Caffa“ dėl įtarimų pažeidus tarptautinius jūrų teisės aktus. Šiam laivui taikomos Ukrainos sankcijos.
Švedijos policija pareiškė, kad laivas plaukiojo su netikra vėliava ir yra įtariamas pažeidęs jūrų teisės aktus ir laivų saugos taisykles. Vienam įgulos nariui buvo pateikti kaltinimai dėl nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų. Dauguma iš 11 laivo įgulos narių yra Rusijos piliečiai.
Balandžio pabaigoje po Švedijos prokurorų priimto sprendimo sausakrūvis laivas „Caffa“, kuris buvo sulaikytas pakeliui Sankt Peterburgą, buvo konfiskuotas.
Zelenskis rėžė apie Rusijos kariuomenę: štai prieš ką kariauja ši „nesveika valstybė“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išdėstė sukrečiančią karo civilių aukų kainą, pareikšdamas, kad nuo karo pradžios Rusija nužudė mažiausiai 700 Ukrainos vaikų, rašo „Sky News“.
Paskelbdamas žinutę socialiniame tinkle „X“ Ukrainos atminimo dienos proga, prezidentas teigė, kad kai kurios aukos buvo vos kelių dienų amžiaus, kai jas „ištrynė“ Maskvos pajėgos.
Pasak V. Zelenskio, tūkstančiai vaikų taip pat buvo sužeisti arba pagrobti, o dar tūkstančių likimas išlieka nežinomas.
Šie skaičiai atkartoja anksčiau Ukrainos žmogaus teisių ombudsmeno paskelbtą informaciją.
„Štai prieš ką nesveika valstybė kariauja“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Štai su kuo kovoja vadinamoji antroji pasaulio armija – armija, nesugebanti laimėti mūšio lauke ir siekianti įtvirtinti save taikydamasi į vaikus.“
Žvalgyba: per mėnesį Rusija gali paleisti į Ukrainą iki 100 balistinių raketų
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija gali paleisti iki 100 balistinių raketų per mėnesį, išlaikydama stabilų raketų atsargų lygį.
Atsižvelgdama į pastaruoju metu Rusijos įvykdytas didelio masto atakas, per kurias buvo panaudota daug balistinių raketų, „Ukrainska Pravda“ paklausė HUR apie Rusijos balistinių ginklų gamybos pajėgumus.
Žvalgybos agentūros duomenimis, Rusijos karo pramonė planuoja 2026 m. pristatyti iki 700 balistinių raketų 9M723 taktinėms sistemoms „Iskander“ – tiek pat, kiek ir pernai. Per mėnesį Rusija ir toliau pagamina maždaug 55–60 raketų.
Be to, Rusija daugiau nei dvigubai padidino gamybą raketų RM-48U, skirtų oro gynybos sistemoms S-300PM/S-400, taip pat naudojamų smogiant į antžeminius taikinius. 2026 m. planuojama pagaminti daugiau nei 480 šių raketų. Pernai jų pagaminta daugiau nei 200. Šiuo metu Rusija per mėnesį pagamina iki 50 šių raketų.
Rusija taip pat planuoja šiais metais pagaminti iki 60 iš oro paleidžiamų hipergarsinių balistinių raketų „Kinžal“.
„Atsižvelgiant į tokius gamybos tempus, priešas gali panaudoti iki 100 balistinių raketų per mėnesį prieš taikinius Ukrainos teritorijoje, išlaikydamas stabilų atsargų lygį“, – teigė HUR.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio Kyjive dalyviams sakė, kad vien balistinių raketų Rusija gali pagaminti apie 120 per mėnesį.
Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad Rusijos balistinės raketos išlieka viena rimčiausių grėsmių kare. Tik per vieną Rusijos didelio masto ataką antradienį Ukrainoje žuvo 23 žmonės. Ukrainai ir toliau skubiai reikia oro gynybos sistemų, galinčių perimti balistines raketas.
Liepą Maskvoje vyks Trumpo ir Putino sutartos JAV ir Rusijos ledo ritulio rungtynės
Liepos 1 d. Maskvoje vyks Rusijos ir JAV ledo ritulininkų rungtynės, dėl kurių abiejų šalių vadovai asmeniškai susitarė praėjusiais metais, ketvirtadienį pareiškė Amerikos prekybos rūmų Rusijoje prezidentas Robertas Agee, kurį cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
Surengti ledo ritulio rungtynes tarp Rusijos ir JAV žaidėjų abiejose šalyse pirmą kartą pasiūlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su kolega JAV Donaldu Trumpu 2025 m. kovo mėnesį. Kremlius tuomet teigė, kad D. Trumpas šią idėją palaikė, primena „The Moscow Times“.
Kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, R. Agee paskelbė, kad pirmosios tokios rungtynės vyks Maskvos Lužnikų olimpiniame komplekse ir sutaps su JAV nepriklausomybės 250-osiomis metinėmis, kurios švenčiamos liepos 4 d.
„Tikimės, kad tai padės ištirpdyti tarp mūsų susidariusį ledą“, – sakė R. Agee, turėdamas galvoje geopolitines įtampas tarp Vašingtono ir Maskvos.
Pasak jo, renginyje dalyvaus NHL superžvaigždė ir žinomas V. Putino rėmėjas Aleksandras Ovečkinas, tačiau tarp komandų žaidėjų bus tiek profesionalių sportininkų, tiek mėgėjų.
„The Moscow Times“ kreipėsi į JAV ledo ritulio federaciją, prašydama pakomentuoti artėjantį mačą, tačiau iki straipsnio pasirodymo atsakymo nesulaukė.
Po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą Tarptautinė ledo ritulio federacija uždraudė Rusijai dalyvauti visuose oficialiuose tarptautiniuose turnyruose, primena „The Moscow Times“.
Smūgis rusams: dronai atakavo laivą Kryme
Naktį į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos laivui laikinai okupuotame Kryme, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadu Robertu Brovdžiu.
Zelenskis: Ukrainos narystė NATO būtų naudinga ir pačiai Rusijai – „ateityje rusams gali būti skaudu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO būtų naudinga ne tik Kyjivui ir sąjungininkams, bet ir pačiai Maskvai, rašo „Kanal 24“.
V. Zelenskis sako, kad Ukrainos narystė NATO būtų vienas iš pagrindinių ilgalaikio stabilumo Europoje veiksnių.
Jis įsitikinęs, kad dauguma Aljanso narių suvokia Ukrainos strateginę vertę NATO.
„Dauguma NATO šalių supranta, kad Ukraina NATO reikalinga ne mažiau nei tai reikalinga Ukrainai“, – pažymi jis.
Kartu jis priduria, kad Kyjivo narystė NATO ateityje galėtų būti naudinga netgi Rusijai.
„Manau, kad ir rusams reikia, kad Ukraina būtų NATO. Nes ateityje rusams gali būti skaudu, jei Ukraina nebus NATO“, – pareiškė V. Zelenskis.
Klausimas dėl Ukrainos narystės NATO išlieka vienu iš pagrindinių Ukrainos užsienio politikos prioritetų.
Rusija priešinasi Ukrainos narystei Aljanse.
Pavojingas incidentas: apšaudyta Zaporižios šiluminė elektrinė
Ketvirtadienio rytą smarkiai apšaudyta netoli Zaporižios atominės elektrinės esanti Zaporižios šiluminė elektrinė. Jos skirstykla padeda tiekti elektrą Zaporižios atominei elektrinei.
„Bloomberg“: 3 šalys mato galimybę pasodinti Putiną prie derybų stalo
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė mato galimybę, kaip priversti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „Bloomberg“.
Žiniasklaida: Ukrainoje kovinės užduoties metu dingo lietuvis
Rusijai – „palanki proga“ taikytis į Baltijos šalis: kam gali ruoštis Putinas?
Rusija įgijo pranašumą dronų karo srityje prieš NATO šalis ir iki 2028 m. pabaigos gali bandyti pasinaudoti „palankia proga“ įsiveržti į Baltijos valstybes, įspėja Latvijos kariuomenės vadas Kaspars Pudans, skelbia „Financial Times“.
Anot jo, Rusijos pranašumas yra ne geresnės technologijos, o gebėjimas masiškai gaminti dronus ir greitai juos pritaikyti karo metu.
„Jų pranašumas yra dronų masto pritaikomumas“, – sako K. Pudans.
„Jie sugeba greitai papildyti atsargas, turėti didelius kiekius dideliu mastu“, – priduria jis.
Bet koks tiesioginis konfliktas tarp Maskvos ir NATO galėtų prasidėti Baltijos valstybėse. Latvijos generolas įspėjo, kad Rusija gali pasinaudoti lėtu Europos ginklavimosi tempu.
„Jei būčiau Kremliuje, pasakyčiau, kad jei ką nors darome, tai turėtume tai padaryti iki 2028 m. pabaigos“, – cituojamas jis.
NATO sąjungininkai susitarė iki 2035 m. padidinti su gynyba susijusias išlaidas iki 5 proc. BVP. Tai apima 3,5 proc. BVP pagrindinėms karinėms išlaidoms ir 1,5 proc. infrastruktūrai, kuri galėtų būti naudojama karo metu, įskaitant tiltus ir geležinkelius.
Kiti regiono pareigūnai pradėjo nerimauti dėl galimybės, kad Rusija gali pulti anksčiau, nei manyta, ir išbandyti Baltijos valstybių ar kitų NATO šalių stiprumą.
„Jei būtum Putinas, galėtų būti keletas priežasčių pabandyti kažką anksčiau. Viena iš jų – Trumpas lieka pareigose tik dar dvejiems metams, o nežinai, ar jo įpėdinis bus toks pat konstruktyvus.
Antroji priežastis – visos Europos šalys didina gynybos išlaidas, todėl gali būti protinga veikti anksčiau“, – cituojamas vienos NATO aukšto rango gynybos pareigūnas.
Rusijos invazija vyktų naudojant beveik tokias pačias taktikas ir technologijas kaip ir karo su Ukraina metu, pabrėžia leidinys.
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos kasdien naudoja tūkstančius dronų.
Nors Ukraina pasirodė esanti dronų karo meistrė, NATO pajėgos turi kur kas mažiau dronų ir mažiau patirties juos naudojant mūšio lauke.
ES pradeda oficialią procedūrą, siekdama atverti pirmąjį Ukrainos ir Moldovos stojimo derybų skyrių
Europos Sąjungos (ES) Taryba pradėjo procesą, skirtą oficialiai atverti pirmąjį derybinį skyrių „Pagrindai“ stojimo derybose su Ukraina ir Moldova, platformoje „X“ paskelbė ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras.
„Šiandien ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras pradėjo pasirengimą oficialiai atverti pirmąjį derybinį skyrių dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES. Tai yra svarbus etapas jų integracijos į Europą kelyje ir siunčia aiškią žinią apie ES vienybę ir ryžtą“, – teigiama pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
ES Tarybai pirmininkaujanti šalis pabrėžė, kad artimiausiomis dienomis bus tęsiamas intensyvus darbas, siekiant užbaigti diskusijas tarybos viduje dėl šio derybinio skyriaus oficialaus atvėrimo.
„Pirmininkaujantis Kipras, vadovaudamasis pasiekimų principu, įgyvendina plėtros procesą, kuris yra strateginis prioritetas ir viena iš daugiausiai permainų atnešančių Europos Sąjungos politikos sričių“, – priduriama pranešime.
Kaip skelbta anksčiau, pirmasis derybinis skyrius Ukrainai ir Moldovai gali būti oficialiai atvertas jau birželio 15 d.
Sybiha: artėjant Ankaros viršūnių susitikimui, Ukrainos ir NATO santykiai įgauna naują pagreitį
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nacionaliniame Šv. Sofijos katedros draustinyje Kyjive surengė susitikimą su NATO sąjungininkais.
Susitikimas įvyko po NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio, kuriam pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis ir M. Rutte.
A. Sybiha pabrėžė, kad, nepaisant valstybės agresorės bandymų jas įbauginti, šalys surengė konstruktyvias derybas.
„Putinas bandė įbauginti užsienio diplomatus ir priversti juos išvykti iš Kyjivo, bet jam nepavyko. Priešingai, Ukrainos sostinėje surengėme visos NATO Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimą – jame dalyvavo 32 aukšto rango diplomatai su generaliniu sekretoriumi priešakyje. Diena buvo įtempta, bet tikrai produktyvi“, – sakė jis.
A. Sybiha apžvelgė pagrindinius klausimus, aptartus su partneriais.
„Kiekvieno susitikimo metu pirmiausia buvo siekiama rasti sprendimus, kaip apsaugoti žmonių gyvybes nuo Rusijos balistinio teroro, įskaitant papildomų sistemų „Patriot“ ir joms skirtų raketų „PAC-3“ tiekimą“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat pridūrė, kad su sąjungininkais toliau bendradarbiaujama kuriant Europos priešraketinės gynybos sistemą.
„Ukraina yra pasirengusi prisidėti prie šio proceso, tačiau, norint greičiau gauti rezultatus, reikalingos bendros pastangos. Europai tai yra strateginio saugumo klausimas“, – sakė A. Sybiha.
Jis pabrėžė, kad Rusijos balistinis teroras turi būti sustabdytas ir kad tai yra bendra visų partnerių atsakomybė.
Be to, susitikimuose buvo aptarti būsimi įnašai pagal programą PURL, kurie padės Ukrainai ir toliau išlaikyti savo pozicijas mūšio lauke.
A. Sybiha pažymėjo, kad, artėjant liepos mėnesį Ankaroje numatytam NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos ir NATO santykiai įgauna naują pagreitį.
„Šiandien [birželio 4 d.] aš pateikiau mūsų sąjungininkams konkrečius pasiūlymus, kurie Ankaroje vyksiančiame viršūnių susitikime galėtų tapti praktiniais rezultatais“, – sakė jis.
V. Zelenskio teigimu, vienas iš liepos 7-8 d. Ankaroje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo rezultatų galėtų būti sprendimas dėl priešraketinės gynybos pajėgumų.
Latvijos saugumo tarnyba: Rusija stiprina teisinį karą prieš Vakarus
Dėl Baltijos šalių kreipdamasi į Jungtinių Tautų (JT) Teisingumo Teismą, Rusija ketina stiprinti teisinį karą prieš Vakarus, taip siekdama juos susilpninti, teigiama ketvirtadienį Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) paskelbtoje ataskaitoje.
Pasak Latvijos saugumo tarnybos, imdamasi teisinių priemonių prieš Baltijos šalis, Rusija siekia daryti joms tarptautinį spaudimą ir, sekdama Irano pavyzdžiu, formuoti vieningą sau palankių šalių poziciją.
SAB ataskaitoje pabrėžiama, kad Maskva gali naudoti teisinius argumentus kaip pretekstą ir pateisinimą intensyvesnei agresyviai veiklai ar net galimai konfrontacijai su NATO.
Vienas iš praktinių būdų, kuriais Rusija bando daryti spaudimą Vakarų šalims, pasak SAB, yra skundų prieš jas pateikimas tarptautiniuose teismuose.
Kaip praėjusią savaitę rašė ELTA, Rusijos valstybinės žiniasklaidos teigimu, dėl esą rusų teisių pažeidimų Baltijos valstybėse Maskva kreipsis į JT Teisingumo Teismą. Rusijos užsienio reikalų ministerija laikraščiui „Izvestija“ aiškino dedanti pastangas atkreipti JT dėmesį į, pasak jos, represijas prieš viešus asmenis ir rusakalbių gyventojų žmogaus teisių gynėjus Baltijos šalyse, „kitokios nuomonės“ slopinimą ir kitus rusų mažumų teisių suvaržymus.
Nors pareiškimai dėl tariamų šios visuomenės dalies teisių pažeidimų nuolat naudojami Rusijos propagandoje ir valdžios atstovų retorikoje, oficialus skundas JT Teisingumo Teismui, pasak SAB, reikštų reikšmingą taktikos prieš Baltijos valstybes pokytį: propaganda taptų praktinių veiksmų pagrindu.
„Pagrindinis Rusijos tikslas – daryti tarptautinį spaudimą Baltijos valstybėms, kad šios pakeistų savo politiką jos atžvilgiu“, – teigiama SAB pranešime spaudai.
Remiantis SAB žvalgybiniais duomenimis, Rusija skundą jau parengė ir šiuo metu ruošiasi jį pateikti teismui.
Ataskaitoje priduriama, kad Rusija šių veiksmų imasi pasimokiusi iš Irano patirties bylinėjantis su Vakarais. Taip siekiama „suformuoti vieningą Rusijai palankių šalių poziciją, kad jos galėtų bendrai pasipriešinti Vakarams“,
Ataskaitoje atskleidžiama iki šiol neskelbta žvalgybinė informacija apie Rusijos teisinio karo planus ir uždavinius, kuriuos per pastaruosius metus apsibrėžė Rusijos institucijos, siekdamos daryti spaudimą Vakarų šalių politiniams lyderiams ir pareigūnams, teigiama SAB pranešime spaudai.
Visas ataskaitos tekstas (anglų kalba) prieinamas SAB interneto svetainėje.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 264 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 264 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 293 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat balistinę raketą „Iskander M“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 264 priešo dronai.
Vienuolikoje vietų registruoti 24 dronų ir raketos smūgiai, dvylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Kyjivo srityje per Rusijos drono smūgį sužeistas žmogus
Naktį į ketvirtadienį Kyjivo srities Boryspilio rajone Rusijos dronas smogė infrastruktūrai, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas vieną žmogų, pranešė gubernatorius Mykola Kalašnykas.
Jį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Po Rusijos drono atakos Kyjivo priemiestyje pramoninės infrastruktūros objekte kilo gaisras, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Gaisras vis dar liepsnoja, o įvykio vietoje dirba gelbėtojai, gesinantys liepsnas.
Rusija reguliariai atakuoja civilinę infrastruktūrą Ukrainos miestuose.
Magyaras pasiūlė vietą Ukrainos ir Rusijos deryboms
Vengrija galėtų surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, trečiadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Frankfurter Allgemeine“ sakė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.
JAV žinutė Putinui: tai jiems buvo strateginė katastrofa – nėra jokių abejonių
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine katastrofa“ Rusijai, skelbia „Kyiv Post“.
M. Rubio JAV įstatymų leidėjams pareiškė, kad „nėra abejonių“, jog Rusija nesugebės pasiekti pagrindinių tikslų, kuriuos išsikėlė pradėdama karą.
„Manau, kad šiuo metu daugumos stebėtojų visame pasaulyje, o, sakyčiau, ir kai kurių Rusijos viduje, nuomone, nėra jokių abejonių, kad invazija į Ukrainą jiems buvo strateginė katastrofa“, – cituojamas jis.
„Jie tikrai nepasieks tikslų, kuriuos iškėlė pirmąją dieną. Ir jie gali netgi niekada nesugebėti karinėmis priemonėmis pasiekti tikslų, kurių dabar reikalauja derybose“, – priduria M. Rubio.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1,3 tūkst. rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 43 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 369 340 karių, iš kurių 1,3 tūkst. buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 978 priešų tankus (+4), 24 676 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 43 247 artilerijos sistemas (+75), 1 830 raketų paleidimo sistemų (+4), 1 403 oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 562 antžemines robotų sistemas (+14), 327 726 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 111), 4 733 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 102 971 transporto priemonę ir kuro cisterną (+396), 4 248 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusų ambasadorius rėžė atvirai: „Mes paprasčiausiai turime laimėti“
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pareiškė, kad Rusija negali pralaimėti karo Ukrainoje.
Kryme – ataka, griaudėjo sprogimai
Vengrijai atsisakius veto, ES pasistūmės į priekį dėl Ukrainos narystės siekio
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sutiko perkelti Ukrainą ir Moldovą į kitą narystės siekio etapą, diplomatams pranešus, kad Vengrija leido suprasti atsisakanti savo ilgalaikio veto prieš Kyjivą.
„Tai žymi svarbų etapą jų integracijos į Europą kelyje ir siunčia stiprią ES vienybės bei ryžto žinią“, – socialiniame tinkle rašė rotacijos tvarka blokui pirmininkaujantis Kipras.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Tačiau tai buvo iš esmės simbolinis žingsnis, o patį procesą nuo to laiko stabdė buvęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Tačiau po V. Orbano pralaimėjimo rinkimuose balandį naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) užsiminė, kad mielai judėtų į priekį dėl Ukrainos stojimo, kai tik bus išspręsti nebaigti Budapešto ir Kyjivo klausimai.
Proveržis įvyko anksčiau trečiadienį, kai P. Magyaras paskelbė, kad su Ukraina pasiektas „istorinis susitarimas“ dėl jos vengrų etninės mažumos teisių – klausimo, kuris ilgą laiką kėlė įtampą kaimynų santykiuose.
Vengrijos premjeras P. Magyaras teigė, kad Budapeštas nori, jog Ukraina pakeistų savo mažumų veiksmų planą, o tada jis „pritars pirmojo derybų skyriaus atvėrimui Ukrainos derybose dėl narystės ES“.
Tačiau trečiadienio vakarą Briuselyje vykusiame ES ambasadorių susitikime keli diplomatai teigė, kad Vengrija jau davė suprasti, jog nebeblokuos vadinamojo derybų temų klasterio atvėrimo.
Už ES plėtrą atsakinga komisarė Marta Kos pasveikino P. Magyaro pranešimą, sakydama, kad tai „atveria kelią pažangai Ukrainos kelyje į ES“.
„Tai leis valstybėms narėms tęsti darbą siekiant atverti pirmąjį derybų skyrių su Ukraina ir Moldova“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
Ukrainos siekis įstoti į ES, pradėtas kaip galingas pareiškimas praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos 2022 metais, vėliau įstrigo dėl Vengrijos pasipriešinimo.
P. Magyaras pabrėžė, kad Vengrija nepritaria pagreitintai Ukrainos stojimo į ES procedūrai.
Jis taip pat pridūrė, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl Ukrainos narystės, jei jai „pavyks sėkmingai užbaigti visus 33 stojimo skyrius per ateinančius 10–15 metų“.
JAV skelbia žinią apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
JAV netrukus turėtų užbaigti 400 mln. JAV dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketo patvirtinimo procesą.
Apie tai Kongreso posėdyje paskelbė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Šiuo metu šis klausimas nagrinėjamas tarpžinybiniu lygiu. Tiesą sakant, atrodo, kad kažką šia tema mačiau praeitą penktadienį“, – sakė M. Rubio.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog daugiau naujienų apie šį pagalbos paketą turėtų pasirodyti „gana greitai“.
Laukiama Vladimiro Putino spaudos konferencijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Sankt Peterburge atsakys į Vakarų žurnalistų klausimus.
Pasak V. Putino užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo, antrąją Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) dieną V. Putinas susitiks su tarptautinių žiniasklaidos organizacijų atstovais, kad pakalbėtų apie Rusijos vidaus ir užsienio politiką.
Ankstesniais metais klausimų ir atsakymų sesija paprastai trukdavo keletą valandų.
Maskva šiuo forumu naudojasi, kad pristatytų Rusiją tarptautinėje arenoje ir, nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo, pademonstruotų savo atsparumą po daugiau nei ketverius metų trunkančio karo Ukrainoje ir Vakarų įvestų sankcijų.
Renginio pradžią trečiadienį apsunkino Ukrainos dronų ataka, po kurios buvo paskelbtas keletą valandų trukęs pavojaus signalas. Delegatams atvykstant į forumo vietą, virš kai kurių miesto rajonų buvo matyti kylantys juodi dūmai.
Kremliaus teigimu, į forumą užsiregistravo apie 20 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 100 šalių.
Rusijos vyriausybė tikisi šiais metais pritraukti daugiau verslo atstovų iš Europos ir Jungtinių Valstijų. Tarp dalyvių yra ir Amerikos prekybos rūmų bei Vokietijos įmonių delegacijos.
Šioje konferencijoje pirmą kartą per kelerius metus įvyks ir Vokietijos bei Rusijos prekybos rūmų renginys.
Jame taip pat dalyvauja keli kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ nariai, į Rusiją išvykę nepaisydami Vokietijos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų nuo šios kelionės susilaikyti.
ES ruošiasi atidaryti pirmąją derybų su Ukraina ir Moldova skyrių grupę
Europos Sąjunga pradėjo rengtis Ukrainos ir Moldovos stojimo derybose oficialiai atidaryti pirmąją skyrių grupę, o tai suteikia vilties, kad po dvejų metų pagaliau bus pasiekta pažanga.
Šiuo metu ES pirmininkaujantis Kipras trečiadienį pareiškė, kad pirmasis derybų etapas galėtų būti pradėtas jau birželio 15 d. ES ministrų susitikimo Liuksemburge metu.
Nors ES stojimo derybas su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo 2024 m. birželį, esminių derybų su Ukraina pradžia įstrigo dėl Vengrijos veto.
Procesas vėl pajudėjo po to, kai buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pralaimėjo balandžio mėnesį vykusius rinkimus. Jo įpėdinis Peteris Magyaras trečiadienį pareiškė, kad Vengrija ir Ukraina pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti Ukrainoje gyvenančių vengrų tautybės asmenų teises – tai yra pagrindinė Budapešto paramos sąlyga.
Pirmąją derybų skyrių grupę sudaro pagrindiniai klausimai, be kita ko susiję su teisine valstybe, teismų reforma ir viešojo administravimo standartais.
Derybos dėl stojimo į ES paprastai trunka ilgai ir gali užtrukti metų metus. Šis procesas suskirstytas į šešias temines grupes, tačiau galutinės narystės negarantuoja.
Pavyzdžiui, bloko derybos su Turkija prasidėjo 2005 m., tačiau dėl susirūpinimo demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais jos jau kelerius metus faktiškai yra sustabdytos.
Iš Rubio – naujausia žinia apie karo Ukrainoje pabaigą: įvardijo, kurią pusę yra pasirinkusios JAV
JAV nemato galimybės kariniu būdu išspręsti karą Ukrainoje, tačiau derybos šiuo metu apsunkintos šalių nenoro eiti į kompromisus, sako JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo UNIAN.
„Deja, iki šiol nė viena iš šalių, ypač Rusija, neparodė pasiryžimo eiti į kompromisus, būtinus taikai pasiekti“, – sako jis.
M. Rubio priduria, kad JAV ilgai bandė priversti šalis sėsti prie derybų stalo, tačiau šios pastangos nedavė norimo rezultato. Anot jo, JAV ir toliau atliks savo vaidmenį siekiant taikos
M. Rubio taip pat pareiškė, kad Vašingtonas jau pasirinko pusę kare.
„Būkime atviri – mes nesame nešališki tarpininkai šiame kare. Mes neteikiame ginklų Rusijai. Ginklus tiekiame tik Ukrainai. Mes netaikome sankcijų Ukrainai, tik Rusijai. Todėl aiškiai pasirinkome vienos pusės pusę“, – cituojamas jis.
„Norėtume, kad tai padėtų pasiekti susitarimą derybų būdu. Tačiau šiuo metu perspektyvos, kad kuri nors iš šalių būtų pasirengusi daryti būtinas nuolaidas susitarimui pasiekti, nėra labai geros. Bet mes esame pasirengę, kaip ne kartą sakiau abiem šalims, įsikišti ir atlikti bet kokį galimą teigiamą vaidmenį, kad būtų užbaigtas šis destruktyvus karas, kuriame pastebimas eskalavimas“, – sako M. Rubio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
fašistinė Vokietija 1939: Gott mit uns
Kremlius sureagavo į atvirą Zelenskio laišką
Kremlius matė atvirą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką, Rusijos žiniasklaidai pareiškė Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas pridūrė, kad apie laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui bus pranešta vėliau. Atsakymas į jį bus pateiktas vėliau.
„Kremlius susipažino su Zelenskio laišku, Putinui apie tai bus pranešta vėliau“, – trumpai žurnalistams atsakė Peskovas.
Jis taip pat pareiškė, kad Zelenskio susitikimas su Kremliaus vadovu galimas tik Maskvoje: „Jei Zelenskis nori susitikti su Putinu, jis gali atvykti į Maskvą.“
Taip V. Putino atstovas spaudai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą susitikti asmeniškai už Ukrainos ir Rusijos ribų – Šveicarijoje, Turkijoje arba arabų pasaulio šalyse.
V. Zelenskis pažymėjo, kad nei jam Maskvoje, nei V. Putinui Kyjive kol kas nėra ką veikti.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tik šalių lyderiai turi teisę spręsti esminius klausimus – taip buvo ir bus visada. Todėl, jo nuomone, reikėtų susitarti dėl aiškios susitikimo datos.