Svarbiausi įvykiai:
19:20 | JAV susirūpinusios dėl galimo Irano raketų tiekimo Rusijai
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Iranas dalyvauja žudant ukrainiečius, tiekdamas Rusijai dronus jos pradėtam karui, ir sakė esą susirūpinę, kad Teheranas Maskvai taip pat gali siųsti raketas.
Ginkluodamas rusus Irano režimas „dalyvauja žudant nekaltus ukrainiečius“, sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.
„Iš esmės tai yra Teherano režimas, kuris atvirai ir noriai prisideda prie nekaltų ukrainiečių žudymo Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.
J. Kirby atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas tiekia Rusijai atakos dronus, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo naudojami siekiant pakenkti Ukrainos infrastruktūrai.
Tačiau jis nepatvirtino pranešimų, kad Teheranas taip pat gali siųsti trumpojo nuotolio balistines raketas į Rusiją.
„Mes tebesame susirūpinę dėl Irano galimybės aprūpinti Rusiją raketomis „žemė-žemė“, – žurnalistams sakė J. Kirby.
„Kol kas tai nepasitvirtino, tačiau mums tai kelia susirūpinimą“, – sakė jis.
18:23 | JCC: trečiadienį neplanuojama plukdyti ukrainietiškų grūdų prikrautų laivų
Trečiadienį Juodąja jūra neplanuojama plukdyti ukrainietiškų grūdų prikrautų laivų, pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis Stambule įsikūręs Jungtinis koordinavimo centras (JCC).
„JT Jungtinio koordinavimo centro sekretoriatas praneša, kad Ukrainos, Turkijos ir Jungtinių Tautų delegacijos susitarė lapkričio 2 dieną neplanuoti jokio laivų judėjimo pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – sakoma antradienį paskelbtame pranešime, turint omenyje liepos mėnesį sudarytą susitarimą.
Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiektame susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.
Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.
Tuo metu Rusijos kariuomenė apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste. Londonas šiuos kaltinimus atmeta.
Rusijai sustabdžius dalyvavimą susitarime, vėl kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto, nes grūdų susitarimas yra itin svarbus siekiant sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Visgi keli ukrainietiškų grūdų pakrauti laivai pirmadienį ir antradienį vėl pasinaudojo jūrų koridoriumi.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.
17:36 | R. T. Erdoganas: grūdų eksporto iš Ukrainos klausimą galima išspręsti
Turkijos ir Rusijos prezidentai kalbėjosi tarpusavyje kelios dienos po to, kai Rusija pareiškė stabdanti savo dalyvavimą tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms pasiektame susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos.
R. T. Erdoganas sakė esąs tikras, kad būtų galima rasti išeitį iš grūdų krizės „remiantis konstruktyviu požiūriu“, pareiškė Turkijos prezidentūra.
Jis sakė, kad šio klausimo išsprendimas taip pat galėtų paskatinti atnaujinti derybas dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos.
Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, leidusiame atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.
Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste. Londonas šiuos kaltinimus atmeta.
Rusijai sustabdžius dalyvavimą susitarime, vėl kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto, nes grūdų susitarimas yra itin svarbus siekiant sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Susitarimas, kuris turėjo būti atnaujintas lapkričio 19 dieną, jau leido eksportuoti per 9,7 tonos ukrainietiškų grūdų.
Visgi keli ukrainietiškų grūdų pakrauti laivai pirmadienį ir antradienį vėl pasinaudojo jūrų koridoriumi.
Turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, anksčiau antradienį paskelbęs, kad R. T. Erdoganas kalbėsis su V. Putinu ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė: „Tikime, kad tai įveiksime... (susitarimas dėl grūdų) naudingas visiems.“
Pirmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija dės pastangas išsaugoti susitarimą nepaisant Rusijos abejonių.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.
15:45 | Rusija skyrė baudą Vikipedijos savininkei už straipsnius, susijusius su karu Ukrainoje
Rusijos teismas antradienį skyrė laisvosios interneto enciklopedijos Vikipedijos savininkei 2 mln. rublių (32,7 tūkst. eurų) baudą už straipsnius, susijusius su Maskvos karu Ukrainoje.
Maskvoje įsikūrusi grupė, remianti Vikipedijos savininkės „Wikimedia“ projektus, pranešė, kad Maskvos Tagankos rajono teismas jai skyrė baudą už atsisakymą pašalinti du straipsnius, susijusius su Rusijos karine intervencija Ukrainoje.
Maskvoje įsikūrusios „Wikimedia RU“ direktorius Vladimiras Medeika teigė, kad sprendimas bus apskųstas, ir pridūrė, kad „niekas nepašalins“ tų straipsnių.
„Nemanau, kad „Wikimedia Foundation“ sumokės baudą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Anksčiau šiais metais Rusijos valdžios institucijos pareiškė, kad „Wikimedia“ turėtų sumokėti 5 mln. rublių (81,8 tūkst. eurų) siekiančias baudas už kelis panašius pažeidimus.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas vasario 24 dieną pasiųsti karius į Ukrainą dar labiau suvaržė žodžio ir žiniasklaidos laisvę šalyje ir paskatino nepriklausomų rusų žurnalistų išvykimą.
Šalyje iš esmės uždrausta kritikuoti Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, ją vadinti „karu“ ar „invazija“.
Rusijos institucijos Vakarų bendrovėms, įskaitant „Google“ ir „Telegram“, skyrė didžiules baudas už su Ukraina susijusį turinį.
Liepą Maskvos teismas skyrė „Google“ 21 mlrd. rublių (344,6 mln. eurų) baudą už tai, kad nepašalino turinio, susijusio su Rusijos karine intervencija Ukrainoje.
15:18 | Rusai per parą Ukrainoje pražudė penkis civilius gyventojus
Vakar, spalio 31 d., per Rusijos agresiją Ukrainoje žuvo penki civiliai ir devyni buvo sužeisti.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
14:53 | CNN: Iranas ruošiasi siųsti ginklus Rusijai karui Ukrainoje, įskaitant balistines raketas
CNN skelbia, kad Iranas ruošiasi siųsti ginklus Rusijai karui Ukrainoje, įskaitant balistines raketas.
Leidinio teigimu, Iranas ruošiasi išsiųsti apie 1000 ginklų, įskaitant trumpojo nuotolio žemė-žemė raketas, taip pat atakuojančius bepiločius orlaivius.
Šalies ginklų programą prižiūrinčių Vakarų pareigūnų teigimu, nauja ginklų siunta parodys reikšmingą paramą Rusijai kare prieš Ukrainą. Tikslus ginklų atgabenimo į Rusiją laikas kol kas nežinomas, tačiau pareigūnai spėja, kad krovinys tikrai bus pristatytas iki metų pabaigos.
14:47 | ES pasirengusi aprūpinti Ukrainą elektros energija, jei jos pritrūktų
Tai interviu UNIAN paskelbė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson, šiandien vizitui atvykusi į Kyjivą
Ukrainos elektros tinklas, kuris kovą buvo prijungtas prie kontinentinės Europos, gali perduoti energiją dviem kryptimis, tad jei pritrūks, ES padės Ukrainai, sakė ji.
14:30 | Erdoganas kalbėsis su Putinu ir Zelenskiu apie grūdų susitarimą
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas artimiausiomis dienomis kalbėsis su Rusijos ir Ukrainos lyderiais, kad būtų atkurtas susitarimas, leidęs atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą, antradienį sakė turkų užsienio reikalų ministras.
„Mūsų prezidentas artimiausiomis dienomis kalbėsis su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu ir (Ukrainos prezidentu Volodymyru) Zelenskiu“, – žurnalistams sakė Mevlutas Cavusoglu.
„Tikime, kad tai įveiksime... (susitarimas dėl grūdų) naudingas visiems“, – pabrėžė jis.
Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms pasiektame susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.
Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.
14:17 | Šiąnakt Poltavos regioną užpuolė 10 Irano bepiločių dronų
Srities administracijos vadovas Dmitrijus Luninas sakė, kad jie buvo paleisti iš teritorijos laikinai okupuotoje Zaporižios srityje.
Tris bepiločius orlaivius numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o dar 3 nukovė teritorinė gynyba. Deja, keturi dronai pataikė į civilinės infrastruktūros objektus, todėl kilo gaisrai. D. Luninas pridūrė, kad gelbėtojams pavyko greitai užgesinti liepsnas ir išgelbėti daug piliečių turto.
13:38 | Išlaisvintose teritorijose buvo aptikti 34 kankinimų kambariai ir kalėjimai, fiksuota daugiau nei 300 genocido faktų
Nuo rusų išvaduotose Ukrainos teritorijose teisėsaugininkai aptiko įsibrovėlių įrengtas 34 nelegalias laisvės atėmimo vietas – kalėjimus ir kankinimo kameras.
Apie tai „Telegram“ pranešė Nacionalinės policijos spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.
„Deokupuotų regionų teritorijose, kur rusai neteisėtai sulaikė ir kankino piliečius, rastos 34 vietos: Charkivas – 24, Chersonas – 3, Kyjivas – 3, Sumai – 2, Doneckas, Černihivas – po 1“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad spalio 31 d. policijoje buvo pradėtos 40 742 baudžiamosios bylos dėl Rusijos kariškių ir jų bendrininkų Ukrainos teritorijoje įvykdytų nusikaltimų faktų.
Taip pat nuo karo pradžios Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užfiksavo daugiau nei 300 faktų, atitinkančių genocido apibrėžimą, jau tiriami penki procesai.
Apie tai pranešė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
„Apskritai užfiksavome daugiau nei 300 faktų, kurie priklauso būtent genocido apibrėžimui. Apklausėme daugiau nei 2000 mūsų žmonių, kurie dėl karo veiksmų buvo priversti palikti Ukrainos teritoriją arba savo gyvenamąją vietą“, – sakė generalinis prokuroras.
„Šiuo metu tiriami penki genocido procesai. Tarp jų – pagrindinė byla dėl Ukrainos žmonių genocido fakto“, – pažymėjo generalinis prokuroras.
13:14 | Zelenskis sureagavo į naktinį rusų įvykdytą apšaudymą: „Kaip jūs siūlote mums derybas?“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegrame“ pasidalijo vaizdo įrašu iš naktinio Mykolajivo apšaudymo.
V. Zelenskis, komentuodamas išpuolį, pareiškė, kad Rusija po savęs palieka tik skausmą ir kančią, todėl su šia šalimi derybos yra neįmanomos.
„Ką ukrainiečiams duoda „rusų pasaulis“? S-300 raketos gyvenamuosiuose namuose, bendrabučiuose, universitetuose. Skausmas, kančia ir niokojimai. Tai kaip jūs siūlote mums derybas? Jie teroristai. Vienintelė jų ciniškos taktikos pabaiga bus pralaimėjimas ir teisinga bausmė už visus nusikaltimus“, – rašė V. Zelenskis.
12:50 | JAV Ukrainai perduos 8 NASAMS sistemas
Ukraina gaus 8 NASAMS oro gynybos sistemas iš JAV.
Du bus perduoti artimiausiu metu, dar šeši bus perduoti vėliau, pranešė Pentagonas.
„Mes taip pat įsipareigojome teikti bepiločių orlaivių atsakomąsias priemones, įskaitant VAMPIRE sistemą“, – pranešė JAV gynybos departamentas.
12:41 | Čekija: ES gali svarstyti galimybę skelbti daugiau sankcijų Baltarusijai
Čekijos, rotacijos tvarka pirmininkaujančios Europos Sąjungai, ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad blokas gali svarstyti galimybę skelbti daugiau sankcijų Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos kare Ukrainoje.
Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė ES sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys rodo, kad Baltarusijos gynybinis pramoninis kompleksas taiso rusišką karinę techniką, sugadintą per karą.
„Dabar žiūrime į... Baltarusijos vaidmenį ir galimą poreikį į jį nukreipti [sankcijas]", – žurnalistams sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, grįžęs iš Kyjivo, kur jo kabineto nariai dalyvavo derybose su Ukrainos kolegomis.
„Tam tikros sankcijos Baltarusijai jau taikomos, tačiau negalime leisti, kad Baltarusija prisijungtų prie Rusijos politikos arba kad Rusija išvengtų sankcijų poveikio per tokias šalis kaip Baltarusija“, – pridūrė jis.
„Turime suprasti, kad atakos prieš Ukrainą vykdomos iš Baltarusijos oro erdvės ir kad Baltarusija tiekia ginklus Rusijai“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky.
12:34 | Okupantas skundžiasi prastu aprūpinimu: „Mes nieko neturime, net maisto“
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausias žvalgybos direktoratas paskelbė dar vieną ruso ir jo artimųjų pokalbio įrašą, kuriame rusas skundžiasi tarnybos sąlygomis.
Visų pirma, perimtame pokalbyje Rusijos kariškis sako, kad jis nebeturi batų.
„Pabėgom, išėjom… Kai artilerija pradėjo pulti… Kas turėjo laiko...“, – skundžiasi okupantas.
Jis taip pat kalba apie rimtas su aprūpinimu susijusias problemas.
„Ne taip paprasta, mama. Jie [ukrainiečiai] turi viską, turi naktines lemputes, turi viską – bet mes nieko neturime, net maisto“, – sako jis.
Siekdama nudžiuginti sūnų, moteris jam pasakojo apie pažįstamus, kurie taip pat išėjo į frontą.
„Jie paleido visą kalėjimą, mūsų berniukus... 200 žmonių paliko Izmailovo kalėjimą“, – priduria moteris.
12:20 | Okupantai iš Melitopolio gabena vaikus į Rusiją
Okupantai Melitopolyje išveža ukrainiečių vaikus į skirtingus Rusijos regionus. Tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo UNIAN.
„Deja, šiandien rusai Melitopolio teritorijoje vykdo tikrą terorą, pradedant tuo, kad tyčiojasi iš mūsų vaikų: nuo vakar rasistai bando išvežti mūsų vaikus į Krymą, Krasnodarą ar į kitus Rusijos regionus. Tokią praktiką jie jau taikė ir kitose okupuotose teritorijose“, – pasakojo I. Fiodorovas.
Anot jo, mieste masiškai įvedama karinė cenzūra: jei anksčiau įsibrovėliai ribojo Ukrainos interneto, mobiliojo ryšio, televizijos ir radijo transliacijų naudojimą, tai dabar jau draudžia naudoti Ukrainos viešuosius puslapius mobiliuosiuose telefonuose.
„Jie paprasčiausiai sustabdo žmones gatvėse ir, radę ukrainietiško turinio, skiria baudą. Jei tai kartojasi, priemonės griežtėja“, – sakė meras.
I. Fiodorovas pažymėjo, kad operatyvinė situacija mieste tik blogėja, nes okupantai laikinai užimtą Melitopolį įvardijo kaip savo administracinį ir logistikos centrą.
„Nuo vakar matėme, kad vienoje iš užimtų įmonių jie gamina betonines dėžutes ir tai daro būtent tam, kad „apgintų“ mūsų miestą, kurį užėmė prieš 8 mėnesius“, – sakė Melitopolio meras.
12:02 | JCC: iš Ukrainos uostų išplaukė trys grūdų prikrauti laivai
Iš Ukrainos uostų antradienį išplaukė trys grūdų prikrauti laivai, pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis centras.
„Dėl šių laivų judėjimo susitarė Ukrainos, Turkijos ir JT delegacijos... Rusijos delegacija buvo informuota“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stambule įsikūręs Jungtinis koordinavimo centras (JCC).
Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiektame susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.
Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.
Tuo metu Rusijos kariuomenė apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste. Londonas šiuos kaltinimus atmeta.
Rusijai sustabdžius dalyvavimą susitarime, vėl kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto, nes grūdų susitarimas yra itin svarbus siekiant sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Visgi keli ukrainietiškų grūdų pakrauti laivai pirmadienį vėl pasinaudojo jūrų koridoriumi.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.
11:47 | TATENA pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos pareiškimų apie nešvarią bombą Ukrainoje
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė, kad pradėjo patikrinimus Ukrainoje, siekdama „nepriklausomai patikrinti“ Rusijos kaltinimus, esą Kyjivas gamina vadinamąsias nešvarias bombas.
TATENA inspektoriai „pradėjo ir netrukus baigs tikrinimo veiklą dviejose vietose Ukrainoje“, sakoma agentūros pareiškime.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad vėliau šią savaitę pateiks „savo pirmines išvadas dėl naujausios patikrinimo veiklos abiejuose objektuose“, priduriama pareiškime.
Patikrinimai atliekami gavus raštišką Ukrainos vyriausybės prašymą atsiųsti TATENA komandas.
Kremlius apkaltino Ukrainą rengiantis panaudoti nešvarias bombas prieš Maskvos karius, tačiau Kyjivas įtaria, kad Rusija pati gali panaudoti nešvarią bombą ir tuo apkaltinti Ukrainą.
Analitikų teigimu, tai galėtų būti pretekstas eskaluoti karą. Manoma, kad tokiu veiksmu Kremlius, negalintis pasiekti savo tikslų rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyse, pateisintų įprastų branduolinių ginklų panaudojimą.
Praėjusią savaitę agentūra teigė „prieš mėnesį“ patikrinusi „vieną iš šių dviejų vietų ir ten nebuvo užfiksuota jokia nedeklaruota branduolinė veikla, nerasta jai vykdyti skirtų medžiagų“.
Paprastai nešvari bomba būna tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.
Praėjusį ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino TATENA „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolines vietas.
Pirmadienio pareiškime TATENA taip pat paragino paleisti Zaporižios atominės elektrinės darbuotoją, kuris buvo sulaikytas maždaug prieš dvi savaites.
Kovą, pirmosiomis invazijos dienomis, šią elektrinę – didžiausią branduolinį objektą Europoje - užėmė Rusijos kariai.
R. Grossi dar kartą atkreipė dėmesį į „pavojingą padėtį“ elektrinėje, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „vis sunkesnių ir vis labiau įtemptų elektrinės ukrainiečių eksploatacinio personalo darbo sąlygų“.
Pareiškime teigiama, kad kitas maždaug prieš dvi savaites sulaikytas darbuotojas neseniai buvo paleistas.
Ukraina teigia, kad Maskvos pajėgos „grobia“ elektrinės darbuotojus, ir neseniai pareiškė, kad „nelaisvėje“ laikoma apie 50 darbuotojų.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę ir aplink ją. Apšaudymai sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.
TATENA palaiko ryšius su Maskva ir Kyjivu dėl saugumo zonos aplink elektrinę sukūrimo.
11:35 | JAV atsargos generolas įvertino, kada baigsis karas: Ukraina atkovos visas savo teritorijas, įskaitant Krymą
Atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad Ukraina susigrąžins visas savo teritorijas, įskaitant Krymą, praneša UNIAN.
Nepaisant sulėtėjusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo skirtinguose fronto sektoriuose, Ukrainos gynėjai pamažu išlaisvina Rusijos užpuolikų užimtas teritorijas. Visiška Ukrainos deokupacija bus įvykdyta iki 2023 metų vasaros, įsitikinęs B. Hodgesas.
„Ukraina atkurs suverenitetą visoje savo teritorijoje, žinoma, įskaitant Krymą. Tikiuosi, kad tai įvyks iki kitų metų vasaros. Tačiau dar prieš tai, iki šių metų pabaigos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastūmės Rusijos kariuomenę grįžti į tą liniją, kurioje jie buvo vasarį. Ir tada jie pradės svarstyti būtinus žingsnius, kad pasirengtų Krymo išvadavimui“, – sakė B. Hodgesas.
Generolas mano, kad žiemą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus palankesnės sąlygos nei Rusijos kariuomenei, nes kovos tęsis jų gimtojoje žemėje, remiant Ukrainos gyventojams užnugaryje. Be to, aukšta Vakarų partnerių motyvacija ir pagalba labai atsilieps ukrainiečiams.
„Ukrainos kariuomenė veikia savo šalies viduje ir turi draugišką užnugarį. Be to, 50 šalių vieningai dirba, kad Ukrainai suteiktų reikiamų kovinių pajėgumų. Tai apima žiemines uniformas ir įrangą. O Rusijos aprūpinimo sistema išsenka. Dabar jie siunčia į kariuomenę nepasirengusius, neapmokytus ir nedisciplinuotus žmones. Tai tik dar labiau padidins jų sunkumus“, – sakė B. Hodgesas.
Jis pridūrė, kad norint greičiau išlaisvinti savo teritorijas, Ukrainai reikia sąjungininkų tankų.
10:50 | Maskvos primesta valdžia plečia „evakuacijos zoną“ Chersono srityje
Ukrainos pietinei Chersono sričiai Rusijos primesta valdžia antradienį pranešė, kad dėl Kyjivo kontrpuolimo iš regiono bus „evakuota“ dar dešimtys tūkstančių žmonių.
Rusijos paskirtas Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo teigė, kad apie 70 000 žmonių, gyvenančių 15 km ruože kairiajame Dnipro upės krante, bus perkelti giliau į regioną arba į Rusiją.
Apie tai jis pranešė savo kanalu platformoje „Telegram“.
Jo teigimu, perkėlimas vykdomas dėl Ukrainos pajėgų „masinės raketų atakos“ prieš vietos užtvanką pavojaus.
Rusijos primesta okupacinė valdžia praėjusią savaitę pranešė, kad 70 000 civilių gyventojų paliko savo namus dešiniajame Dnipro upės krante.
Pirmadienį V. Saldo teigė, kad naujausios evakuacijos leis Rusijos kariuomenei įrengti gynybines pozicijas ir atremti galimą Ukrainos puolimą.
Kyjivas šiuos veiksmus lygina su sovietų laikais vykdyta žmonių tremtimi.
10:50 | Reznikovas: Ukraina ir Čekija rengia daugiau nei 50 projektų, skirtų stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako jau aptaręs tolesnį bendradarbiavimą su kolege iš Čekijos Jana Černochova.
„Darbotvarkėje: daugiau nei 50 projektų, skirtų stiprinti Ukrainos kariuomenę, dalyvaujant Čekijai. Aptarėme situaciją fronte, ginklų ir įrangos tiekimą, galimybes plėsti projektus oro gynybos srityje“, – sakė O. Reznikovas.
10:33 | Vienas iš „Revolut“ įkūrėjų Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės
Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“.
Milijardierius N. Storonskis, 2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu.
„Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.
„Revolut“ taip pat nurodė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, bendrovė visiems darbuotojams Ukrainoje ir Rusijoje pasiūlė pagalbą persikelti, taip pat uždarė biurus Rusijoje.
Leidinys pažymi, kad tai jau ketvirtas verslininkas iš buvusių ir esamų „Forbes“ reitingo narių, kurie pastaraisiais mėnesiais atsisakė Rusijos pasų.
10:30 | Putinas svaidosi naujais grasinimais: „Tai dar ne viskas, ką galime padaryti“
Vakar per spaudos konferenciją Sočyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo paklaustas, ar didžiulės raketų atakos prieš Ukrainą spalio 31 d. buvo atsakas į „pastaruosius įvykius“ Sevastopolyje. „Iš dalies taip. Bet tai dar ne viskas, ką galime padaryti“, – atsakė Putinas.
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas tai pavadino cinizmu ir išreiškė viltį, kad Ukraina nebebus stumiama į derybas su Rusija.
„Šis ponas šiek tiek pamiršta, kad jau daugiau nei aštuonis mėnesius ima „Kyjivą per tris dienas“, tuo pačiu užtvindydamas savo šalį žuvusiųjų lavonais“, – sakė M. Podoliakas.
10:09 | Iškilo grėsmė Putinui? Prigožino populiarumas sparčiai auga, jis įsitvirtina kaip politinė jėga
JAV Karo studijų instituto analitikų teigimu, karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas dabar įsitvirtina kaip politinė jėga, naudodamasis savo šlove, skelbia UNIAN.
Populiarėjantis ir Rusijoje kaip politinė jėga įsitvirtinantis „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas kritikavo Rusijos oligarchus ir elitą už tai, kad jie gyvena „patogioje valstybėje“ ir neleidžia visiškai mobilizuoti Rusijos Federacijos gyventojų.
Kaip pažymi Karo studijų instituto (ISW) analitikai, spalio 31 dieną J. Prigožinas atvirai pareiškė: „Kol vaikai (elitas – red.) nepateks į karą, šalyje nebus pilnos mobilizacijos.“
ISW neatmeta, kad J. Prigožinas dėl aukšto reitingo anksčiau ar vėliau gali sukurti savo partiją. Ir dabar jis pradėjo pulti vietos pareigūnus. Visų pirma, jis kreipėsi į Rusijos Generalinę prokuratūrą su prašymu iškelti baudžiamąją bylą dėl Sankt Peterburgo gubernatoriaus Aleksandro Beglovo „nusikalstamos bendruomenės" „organizavimo" mieste fakto.
„Prigožinas tvirtino, kad Beglovo nusikalstamas tinklas ketina apiplėšti valstybės biudžetą ir praturtinti korumpuotus pareigūnus. Beglovo ir kitų Sankt Peterburgo politikų kritiką jis tikriausiai naudoja siekdamas dar labiau sustiprinti savo reputaciją", – teigiama pranešime.
ISW praneša, kad kartu su tokiais išpuoliais prieš politikus J. Prigožinas paskelbė apie „Wagner centro“ įkūrimą Sankt Peterburge, kuris bus atidarytas lapkričio 4 d.
„Jis pabrėžė, kad neinformavo Sankt Peterburgo administracijos apie centro kūrimą, nes vietos valdžia nėra pakankamai reprezentatyvi struktūra, kuri kištųsi į „Wagner“ darbą“, – rašoma ISW ataskaitoje.
J. Prigožinas paragino vietos pareigūnus, turinčius problemų su jo centru, paduoti jį į teismą ir pasiūlė, kad Sankt Peterburgo filialui pasisekus, jis kurtų naujus padalinius.
09:47 | Kyjive po Rusijos smūgių atkurtas vandens ir elektros tiekimas
Ukrainos sostinėje Kyjive atnaujintas vandens ir elektros energijos tiekimas, praėjus dienai po to, kai jį nutraukė Rusijos raketų smūgiai, antradienį pranešė miesto meras.
„Vandens tiekimas į Kyjivo gyventojų namus visiškai atnaujintas.... Elektros tiekimas Kyjive taip pat atnaujintas“, – socialiniuose tinkluose pranešė Vitalijus Klyčko.
Tačiau meras teigė, kad mieste vis tiek bus planuojami elektros energijos tiekimo nutraukimai, nes „po barbariškų agresoriaus išpuolių elektros energijos sistemoje susidarė didelis deficitas“.
09:30 | Ukrainiečiai per dieną nukovė 650 rusų karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą sunaikino 650 rusų karių, skelbia UNIAN.
Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą ukrainiečiams pavyko sunaikinti 12 tankų, 16 šarvuočių, 1 lėktuvą ir 4 sraigtasparnius.
Be to, ukrainiečiai sunaikino 45 sparnuotąsias raketas, kurias okupantai paleido Ukrainoje.
09:12 | Ukrainoje – oro pavojaus sirenos
Visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos. Pranešama, kad vieninteliame Kryme šių sirenų negirdėti.
08:39 | Arestovyčius: Putinas paskelbė apie mobilizacijos pabaigą socialinei įtampai sumažinti
Ukrainos prezidento kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizacijos pabaigą tam, kad sumažintų socialinę įtampą.
Prezidento kanceliarijos patarėjas teigė, kad apklausos ir reitingai rodo didžiulį rusų nepasitenkinimą.
08:28 | Naktį apšaudytas Mykolajivas, Poltava, Nikopolis
Naktį iš pirmadienio į antradienį apšaudytas Mykolajivas. Žiniasklaida praneša, kad Rusija smogė gyvenamajam rajonui ir švietimo įstaigai miesto centre. Skelbiama, kad Mykolajive žuvo viena moteris.
Taip pat atakuota Poltava. Skelbiama, kad po sprogimų mieste kilo didžiulis gaisras.
Pasak srities administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino, keturi rusų dronai nukrito ant civilių objektų.
„Gelbėtojai dirba vietoje ir tramdo ugnį, aukų preliminariai nėra“, – sakė jis.
Naktį į Nikopolį į atskrido 40 Rusijos sviedinių. Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka sako, kad per apšaudymą niekas nenukentėjo, tačiau apgadinta 14 daugiaaukščių pastatų, vaikų darželis, vaistinė, kirpykla, parduotuvės ir bankas.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija per dieną surengė 10 antskrydžių, kurių metu paleido 55 raketas. Skelbiama, kad Ukrainai pavyko numušti 45.
► NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, padidins savo karinę parengtį, pirmadienį pareiškė jos ministras pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad jokios tiesioginės grėsmės nenustatyta. „Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
► Pirmadienio rytą į Moldovos šiaurėje esantį Naslavčos kaimą rėžėsi Rusijos raketą, kurią numušė Ukrainos oro gynyba. Apie tai pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ministerija pažymėjo, kad raketą numušė Ukrainos oro gynybos sistema ir ji nukrito šiauriniame Naslavčos kaimo pakraštyje, esančio prie sienos su Ukraina. Kol kas incidento aukų nėra, tačiau išdaužti kelių namų langai.
► Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ankara yra „pasiryžusi“ toliau dėti pastangas, kad susitarimas, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, gyvuotų, nepaisant to, kad Rusija sustabdė savo dalyvavimą.
► Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos teisėsauga užregistravo 61 640 nusikaltimų, skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra. Iš viso užregistruoti 43 003 Rusijos kariuomenės įvykdyti agresijos ir karo nusikaltimai.
► Ukraina pirmadienį apkaltino Rusiją dar vienu „masiniu išpuoliu“ prieš šalies energetikos infrastruktūrą, pareigūnams paskelbus apie nutrūkusį elektros ir vandens tiekimą sostinėje. „Rusijos teroristai vėl surengė masinį išpuolį prieš elektros energijos įrenginius keliuose Ukrainos regionuose“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
