Zelenskis žada atsakyti Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atsakys į Rusijos rugpjūčio 20-osios naktį surengtą masinį išpuolį prieš Ukrainą, rašo „Kanal 24“.
Anot V. Zelenskio, Rusija per šį smūgį naudojo dronus ir raketas.
„Jei šio smūgio metu numuštų sparnuotųjų raketų procentas siekia apie 90 proc., tai su balistinėmis raketomis situacija yra žymiai blogesnė. Reikalingos raketos „Patriot“ sistemoms – tai gali užtikrinti tik mūsų partneriai“, – sako jis.
V. Zelenskis taip pat pažadėjo, kad Rusija sulauks atsako. Anot jo, Kyjivas toliau plėtos savo tolimojo nuotolio ginkluotę.
„Mes būtinai atsakysime į šį Rusijos smūgį taip pat, kaip ir į kitus Rusijos smūgius, – atsakysime visiškai teisingai ir tolimais smūgiais. Ukrainos tolimiesiems smūgiams bus skiriama dar daugiau išteklių“, – sako V. Zelenskis.
Rugpjūčio 20 d. Rusija surengė masinį smūgį Kyjivui ir jo apylinkėms. Rusai taikius miestus apšaudė balistinėmis ir „Kalibr“ tipo raketomis.
Sostinėje žuvo 15 žmonių, dar 39 buvo sužeisti.
Slaptas Ukrainos planas „M&Ms“: Maskvą būtų užplūdę 1 000 dronų, bet Zelenskiui iškilo abejonių
Šių metų pradžioje Ukraina svarstė galimybę surengti didelio masto operaciją, kurios metu dirbtinio intelekto valdomais dronais būtų siekiama paralyžiuoti Maskvos oro uostų veiklą, skelbia „The Atlantic“, rašo UNIAN.
Papasakojo, kaip vyksta ukrainiečių mokymai Lenkijoje: daliai tenka apsimesti rusais
„Buisiness Insider“ skelbia, kaip Lenkijoje vyksta pratybos, kurių metu kariškiai iš įvairių Vakarų šalių padeda rengti Ukrainos karius pagal Norvegijos vadovaujamą tarptautinę iniciatyvą „Operacija Legio“. Jų tikslas – paruošti ukrainiečius kovai su Rusijos invazija.
Dėl rinkimų Ukrainoje – ES žinia
Ukraina turi pati nuspręsti, kada surengti rinkimus, o Europos Sąjunga yra pasirengusi remti šalį rinkimų proceso metu.
Pasak „Ukrinform“, tokį pareiškimą spaudos konferencijos metu padarė Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper.
Ji teigė, Ukraina turi pati nuspręsti, kada rinkimai turėtų įvykti, visiškai laikydamasi savo teisinės sistemos reikalavimų. Ji pridūrė, kad ES yra pasirengusi remti Ukrainą rinkimų proceso metu, ypač užtikrinant atitinkamų demokratinių standartų ir reikalavimų laikymąsi.
Pasak A. Hipper, ES nevertina rinkimų surengimo sąlygų atskirose šalyse.
Atstovė spaudai pridūrė, kad egzistuoja konstitucinis pagrindas ir sprendimą dėl rinkimų turi priimti pati Ukraina.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas neseniai įrašė kreipimąsi į ukrainiečius, kuriame pabrėžė būtinybę rasti teisėtą ir saugų mechanizmą rinkimams surengti karo metu.
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas bandymu nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą
Lenkijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas bandymu Rusijos žvalgybos užsakymu nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą, ketvirtadienį patvirtino pareigūnai.
Apie tai praneša Lenkijos radijas.
Įtariamasis, kuris pagal Lenkijos privatumo įstatymus įvardijamas tik kaip Serhijus P., galimai bandė Irpinėje, netoli Ukrainos sostinės Kyjivo, nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą, pranešė naujienų agentūros.
„Tyrimas atskleidė, kad Serhijus P. po automobiliu, kuriuo važinėjo potenciali auka, padėjo savadarbį sprogstamąjį įrenginį“, – teigiama Lenkijos Vidaus saugumo agentūros (ABW) pranešime.
Pasak agentūros, sprogstamasis įrenginys buvo suprojektuotas taip, kad jį būtų galima nuotoliniu būdu susprogdinti mobiliuoju telefonu, tačiau dėl gedimo jis nesprogo.
Po to 63 metų įtariamasis pabėgo į Lenkiją, kur rugpjūčio 5 dieną buvo suimtas Varšuvoje, nurodė ABW.
Jam pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti naudojant sprogmenis ir dėl sprogmenų turėjimo neturint reikiamo leidimo.
Pasak prokurorų, jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia mažiausiai 15 metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Įvardijo, kodėl Putinas dabar neina į derybas: žiemai prasidėjus jo motyvacija bus dar mažesnė
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas mano, kad ukrainiečiai kaip tauta nėra tokie stiprūs, kad išgyventų šią žiemą, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslyca. Apie tai jis kalbėjo interviu „Ukrinform“.
Anksčiau jis yra minėjęs, kad galimybių langas santykiuose su JAV yra labai trumpas, o ši vasara yra labai svarbi.
„Taip, nes po to prasideda žiemos laikotarpis. Putinas dabar neturi jokio noro sėsti prie derybų stalo, o nuo žiemos pradžios iki jos pabaigos, t. y. bent jau iki kovo vidurio, jo motyvacija bus dar mažesnė, nes jis manys, kad ukrainiečiai nėra pakankamai stipri tauta, kad išgyventų šią žiemą“, – komentuoja jis.
Jo vertinimu, bent jau pastarieji du su puse mėnesio buvo labai aktyvūs.
„Prezidentas vedė labai vaisingus pokalbius – tiek nuotolinius, tiek asmeninius – su Jungtinių Valstijų prezidentu.
Tai buvo ir birželio 14 d. pokalbis telefonu, vėliau – liepos 4 d., o po to – labai vaisingas pokalbis – tiek dvišalis, tiek dalyvaujant prezidentui Macronui – per G7 viršūnių susitikimą Eviane. Ten, uždarame susitikime, Trumpas kalbėjo apie labai svarbius dalykus – tiesiog negaliu jų cituoti.
Vėliau įvyko labai svarbus susitikimas Ankaroje.
Taigi ta atmosfera ir tarpusavio supratimo lygis tarp Ukrainos ir JAV, bent jau kaip tai atrodė formaliai, birželio–rugpjūčio laikotarpiu buvo beprecedentiniai. Ypač jei prisiminsime, kaip prasidėjo mūsų dialogas praėjusių metų vasarį ir kaip jis palaipsniui perėjo nuo neigimo, kad Ukraina turi „kortų“ rankose, prie pripažinimo, kad Putinas karo nelaimės.
Tai nereiškia, kad Putinas karą pralaimi, bet jis jo nelaimės“, – sako S. Kyslyca.
Paaiškėjo, koks dronas įskrido į Latviją
Praėjusį penktadienį Latvijos oro erdvėje numuštas dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Tai ketvirtadienį pranešė Latvijos ginkluotosios pajėgos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
Skraidyklę numušė Baltijos šalyse dislokuotas Italijos naikintuvas. Bepilotis į NATO ir ES narės Latvijos oro erdvę įskrido tuo metu, kai Ukraina vykdė atakas prieš Rusijos uostus.
Kariuomenės duomenimis, dronas įskrido iš Baltarusijos. Labai tikėtina, kad tai susiję su Rusijos naudojamomis elektroninės karybos priemoėmis.
Ukrainos dronai, paleisti atakuoti taikinius Rusijoje, šiais metais jau ne kartą buvo suklaidinti ir įskrido į Baltijos šalių oro erdvę.
Kaip skelbta, praėjusio penktadienio rytą sąjungininkių naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną netoli Boževos ežero, esančio už maždaug penkių kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje. Dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje, o žmonės nenukentėjo ir turtui žalos nepadaryta.
Savaitgalį Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų specialistai droną saugiai neutralizavo.
Rusija pareiškė numušusi 726 Ukrainos dronus
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad įvairiuose šalies regionuose numušti 726 Ukrainos dronai. Maskvos mero Sergejaus Sobianino teigimu, tarp jų buvo 250 sostinės link artėję bepiločiai. Apie galimas aukas ir žalą jis duomenų nepateikė. Sostinės oro uostai naktį vėl lakinai buvo sustabdę darbą.
Rusijos Tatarstano respublikoje vėl smogta naftos perdirbimo gamyklai Nižnekamske, o Volnos vietovėje netoli Tamanės Krasnodaro srityje nukentėjo svarbus naftos terminalas, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Rusų institucijos to konkrečiai nepatvirtino, tačiau kalbėjo apie gaisrus ir žalą pramonės objektuose po Ukrainos dronų atakų. Įmonės prie Tamanės pavadinimas nebuvo nurodytas.
Tamanės uoste, be kita ko, perkraunami naftos produktai, grūdai ir anglys. Šis objektas dažnai tampa Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad Tatarstane buvo sužeistųjų.
Zelenskis po kruvinos nakties: rusų ataka buvo viena didžiausių ir ciniškiausių
Per didelio masto Rusijos atakas didžiausią grėsmę tebekelia balistinės raketos, o sparnuotųjų raketų perėmimo rodiklis siekia 93 proc., ketvirtadienį platformoje „Facebook“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pastarąją ataką pavadinęs viena didžiausių ir ciniškiausių nuo plataus masto invazijos pradžios.
„Šiuo metu likviduojami Rusijos atakos prieš sostinę ir Kyjivo srities miestus padariniai. Kyjive, Brovaruose ir Boryspilyje dirba daugiau kaip 600 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojų ir policijos pareigūnų. Dėkoju visiems, kurie padeda mūsų žmonėms. Vien Kyjive ir srityje iš viso apgadinta 30 gyvenamųjų namų, mokykla, vaikų ligoninė ir vaikų darželis. Deja, šiuo metu žinoma apie 15 Kyjive žuvusių žmonių. Reiškiu užuojautą visiems, netekusiems šeimos narių ir artimųjų“, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
ES vadovė po drono incidento Rumunijoje smerkia „vis intensyvėjančią grėsmių kampaniją“
Rumunijos naikintuvui sunaikinus jūrinį droną per incidentą, dėl kurio Bukareštas apkaltino Rusiją, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pasmerkė prieš Europos Sąjungą (ES) nukreiptą „hibridinio karo“ kampaniją.
„Vyksta vis intensyvesnė grėsmių kampanija, kuri kelia nerimą mūsų piliečiams ir siekia suskaldyti mūsų Sąjungą“, – pažymėjo U. von der Leyen.
Ji įspėjo, kad ES turi sustiprinti savo gynybos pastangas, kad gebėtų „atgrasyti nuo provokacijų ir agresijos“.
Rumunijos gynybos ministras anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad šalies naikintuvas F-16 už kelių šimtų metrų nuo jūrinio dujų gavybos projekto „Neptun Deep“ platformos sunaikino jūrinį droną.
Tai buvo naujausias incidentas, susijęs su Ukrainos kaimynystėje esančia NATO nare.
Dronas buvo „pakrautas sprogmenimis“ ir atkeliavo ne iš Ukrainos, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė gynybos ministras Radu Miruta.
„Griežtai smerkiu tokių beatodairiškų incidentų eskalavimą iš Rusijos Federacijos pusės“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas.
Komercinis laivas droną pastebėjo 6 val. 28 min. vietos (ir Lietuvos) laiku už kelių šimtų metrų nuo jūrinio dujų gavybos projekto „Neptun Deep“ platformos ir 80 jūrmylių į rytus nuo Juodosios jūros Konstancos miesto, nurodoma Gynybos ministerijos pranešime spaudai.
Reaguoti buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16 ir vienas iš jų sunaikino droną.
Vyriausybės duomenimis, „Neptun Deep“ platformoje šiuo metu dirba šimtai žmonių. Gavybą „Neptun Deep“ planuojama pradėti 2027 metais.
Pastaruoju metu NATO Rumunijoje numušė keturis oro dronus, o vėliausias incidentas įvyko praėjusį savaitgalį.
Ši Rytų Europos šalis taip pat pranešė apie ketvirtadienį jos teritorijoje nukritusį droną po Rusijos smūgių Ukrainoje.
Jis nukrito negyvenamoje vietovėje, už keturių kilometrų į šiaurės rytus nuo Grindu kaimo rytų Rumunijoje, netoli sienos.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino pasaulį reaguoti į Maskvos vykdomą karo eskalavimą po to, kai per naktinius Rusijos bombardavimus Kyjive ir jo apylinkėse žuvo mažiausiai 16 žmonių.
Tuskas: Vokietija turėtų atsiimti kaltinimus „Nord Stream“ susprogdinimu įtariamam ukrainiečiui
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas stojo ginti trečiadienį sulaikyto įtariamojo dėl dujotiekių „Nord Stream“ susprogdinimų ir pareiškė, kad Vokietija turėtų atsiimti kaltinimus.
Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai trečiadienį Kroatijos mieste Puloje pagal Vokietijos Federalinio Teisingumo Teismo išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Ukrainos pilietis Volodymyras Žuravlovas. Vienu pagrindinių įtariamųjų dėl 2022 m. rugsėjį įvykdytos diversijos laikomas V. Žuravlovas dar 2025 m. rugsėjį buvo sulaikytas Lenkijoje. Tačiau Varšuvos apygardos teismas atsisakė jį išduoti Vokietijai, o 2025 m. spalį nurodė vyrą nedelsiant paleisti.
Ketvirtadienį žurnalistai Lenkijos ministro pirmininko paklausė, ar jis ir toliau laikosi pozicijos, kad įtariamasis ukrainietis neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Šiuo klausimu savo nuomonės nepakeičiau“, – pareiškė D. Tuskas.
Žurnalistams jis priminė, kad Lenkija ilgą laiką perspėjo dėl projekto „Nord Stream 2“ ir darė viską, kas buvo jos galioje, kad užkirstų kelią dujotiekio statybai ir užtikrintų Europos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Vokietija tuo metu laikėsi kitokios nuomonės. Vėliau ji persigalvojo, tačiau per vėlai. Vis dėlto Vokietija tikrai neturėtų persekioti tų, kurie, jų šaliai tapus užpuolimo auka, imasi vienokių ar kitokių veiksmų. Šiuo klausimu savo nuomonės nepakeisiu. Manau, kad gėdytis turėtų tie, kurie šį dujotiekį pastatė, o ne tie, kurie jį išvedė iš rikiuotės“, – sakė D. Tuskas.
Savo kaltę neigiantis V. Žuravlovas tvirtina, kad išpuolių metu buvo Ukrainoje. Vokietijos federalinė prokuratūra jam yra pareiškusi įtarimus dėl diversijos ir ypatingos svarbos infrastruktūros sunaikinimo.
Per 2022 m. rugsėjo 26 d. įvykdytą diversiją buvo pažeistos trys iš keturių dviejų povandeninių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ linijų. Diversija įvykdyta praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekiai driekiasi Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, maždaug 80 metrų gylyje.
Vokietijos federalinė prokuratūra kaltinimus taip pat pateikė kitam Ukrainos piliečiui, buvusiam kariškiui Serhijui K., įtariamam vadovavus diversiją atlikusiai grupei. Serhijus K. buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūtį atostogaujantis Italijoje, o tų pačių metų lapkritį išduotas Vokietijai, kur iki šiol laikomas suimtas. Serhijus K., kaip ir V. Žuravlovas, neigia kaip nors dalyvavęs šioje operacijoje.
Zaporižios AE vėl liko be išorinio elektros tiekimo
Rusijos okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vėl liko be išorinio elektros tiekimo.
Manoma, kad 330 kilovoltų elektros tiekimo linija buvo pažeista Dnipro upės šiauriniame krante, tinkle „X“ pranešė TATENA. Bandymas vėl pajungti liniją buvo nesėkmingas. Dėl tebesitęsiančių karinių veiksmų technikams esą kol kas nepavyko nustatyti incidento priežasties.
Automatiškai įsijungę dyzeliniai generatoriai aprūpina svarbiausias elektrinės saugos sistemas. Jėgainėje esanti TATENA komanda toliau vertina padėtį, teigiama pranešime.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis įspėjo dėl „itin sudėtingos situacijos“ branduoliniam saugumui ir dar kartą paragino kariaujančias puses elgtis kuo santūriau bei apsaugoti išorinį elektros tiekimą.
Didžiausia Europos atominė elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos netrukus po invazijos 2022 m. vasario mėn. Nuo tada Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą keliant grėsmę elektrinės saugumui. Reaktoriai yra išjungti, tačiau juos reikia toliau aušinti. Tam elektrinei reikalingos išorinės elektros tiekimo linijos arba dyzeliniai generatoriai.
Tuskas: Lenkijos rytinė siena dar niekada nebuvo tokia saugi
Lenkijos rytinė siena, pasak ministro pirmininko Donaldo Tusko, „yra saugesnė nei kada nors anksčiau“. Premjeras, be to, ketvirtadienį Krokuvoje sakė, kad šalis stengiasi didinti savo oro gynybos pajėgumus, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP.
Pagrindinis vaidmuo čia tenka programai „Rytų skydas“, kuria siekiama padidinti šalies saugumą plečiant įtvirtinimus prie Lenkijos sienos su Rusija ir Baltarusija, kalbėjo D. Tuskas. Tai apima prieštankinius užtvarus ir betonines kliūtis, taip pat stebėjimo ir gynybos nuo dronų sistemas. Europos Sąjunga (ES) prisideda prie projekto finansavimo per savo gynybos programą „SAFE“.
„Rytų skydo kūrimas niekada nebus baigtas, nes labai svarbi jo dalis yra nuolatinis oro gynybos modernizavimas“, – pabrėžė D. Tuskas. – Mes dar tik pradedame šį kelią“.
Praėjusiais metais į Lenkijos oro erdvę keliskart pažeidė dronai. Lenkijos vyriausybė jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos reikalavo smarkiai stiprinti NATO rytinį sparną.
NATO šalyje naikintuvas sunaikino jūrinį droną: apkaltino Rusiją
Rumunijos naikintuvas F-16 ketvirtadienį netoli jūroje įgyvendinamo dujų gavybos projekto sunaikino jūrinį droną, o šalies prezidentas dėl šio naujausio incidento su Ukraina besiribojančioje NATO valstybėje apkaltino Rusiją.
Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europos šalyse vis dažniau fiksuojama neteisėta dronų veikla, Ukrainai kovojant su 2022 m. prasidėjusia Rusijos invazija, kurioje abi šalys vis intensyviau naudoja dronus.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainos smūgiai pasiekia savo: Rusijoje – nauja krizės banga
Šią savaitę nepatenkinti Maskvos vairuotojai valandas praleido ilgose eilėse prie degalinių, kad galėtų įsipilti ribotą kiekį degalų – tai antroji krizės banga, kurią sukėlė didelė sezoninė paklausa ir Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Reuters“.
Kaip naujienų agentūrai teigia liudininkai ir degalų tiekėjai, dėl degalų trūkumo Maskvos degalinės vėl įvedė apribojimus benzino pirkimui.
Trūkumas ėmė sparčiai didėti gegužę ir iki liepos išplito į daugumą Rusijos regionų, tačiau birželį Maskvos degalinės sugebėjo sušvelninti anksčiau taikytus apribojimus. Ukraina vykdo smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, siekdama pakenkti Maskvos galimybėms atakuoti Ukrainą ir sumažinti energetikos pajamas.
Kilometro ilgio eilės
„Reuters“ liudininkai taip pat pasakojo pastebėję ilgas eiles prie kai kurių degalinių Maskvoje ir aplinkiniuose regionuose.
Daugelis degalinių taip pat buvo uždarytos arba siūlė tik dyzelinį kurą.
„Jau apvažiavome penkias degalines, bet degalų nebuvo. Praeitą savaitę degalų buvo. O dabar vėl jų nėra“, – „Reuters“ sakė Maskvos gyventojas, kuris neatskleidė savo pilno vardo.
Siekiant padidinti vidaus tiekimą, Rusijos valdžios institucijos uždraudė benzino ir dyzelino eksportą, sušvelnino degalų kokybės reikalavimus ir pradėjo importuoti naftos produktus.
Peskovas prakalbo apie derybas su Ukraina: „Situacija fronte mums puikiai žinoma“
Kremlius nemato prielaidų taikos deryboms su Ukraina ir planuoja tęsti karo veiksmus. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „The Moscow Times“.
„Šiuo metu, atsižvelgiant į Kyjivo režimo poziciją, nėra pagrindo optimizmui dėl taikaus konflikto sprendimo. Situacija fronte mums yra puikiai žinoma. Apie ją ne kartą kalbėjo valstybės vadovas, vyriausiasis vadas. Specialioji karinė operacija (Taip rusai vadina vykdomas Ukrainos civilių žudynes – aut. past“) tęsiasi“, – sakė D. Peskovas.
Daugiau skaitykite čia.
Prie dujų gavybos platformos Rumunijos naikintuvas F-16 sunaikino jūrinį droną
Rumunijos naikintuvas F-16 už kelių šimtų metrų nuo jūrinio dujų gavybos projekto „Neptun Deep“ platformos sunaikino jūrinį droną, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras.
Tai naujausias incidentas, susijęs su Ukrainos kaimynystėje esančia NATO nare.
Dronas buvo „pakrautas sprogmenimis“ ir atkeliavo ne iš Ukrainos, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė gynybos ministras Radu Miruta.
Ukrainos premjeras: rusai smogė Raudonojo kryžiaus pastatams Kyjivo srityje
Rusijos pajėgos smogė maisto sandėliams ir Raudonojo Kryžiaus pastatams Kyjivo srities Boryspilio mieste, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Boryspilyje smogta maisto sandėliams ir Raudonojo Kryžiaus pastatams. Gelbėtojai toliau gesina gaisrus“, – rašė S. Koreckis.
Pasak premjero, Rusijos naktinė ataka prieš sostinę Kyjivą ir Kyjivo sritį iš viso truko beveik devynias valandas. Į regioną paleista dešimtys raketų ir reaktyvinių dronų. Smogta gyvenamiesiems namams ir vaikų ligoninei.
Pasak pranešimų, sostinėje ir Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar 40 buvo sužeisti.
Naktį taip pat atakuota civilinė infrastruktūra Odesos ir Černihivo srityse.
S. Koreckis pridūrė, kad visoje šalyje naktinės atakos padarinius likviduoja iš viso 462 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai, dirba 116 specialiosios technikos vienetų.
NATO brigada rengia karines pratybas Daugpilyje
NATO daugianacionalinė brigada Latvijoje rugpjūčio 21–23 dienomis Daugpilyje rengia karines pratybas, kurių tikslas – stiprinti sąjungininkų greitojo reagavimo gebėjimus rytų Latvijoje.
Reguliarios karinės pratybos, kuriose imituojamos realios situacijos, yra svarbi NATO daugianacionalinės brigados Latvijoje kovinės parengties gerinimo dalis.
Jos stiprina padalinių bendradarbiavimą ir gebėjimą operatyviai bei veiksmingai reaguoti į galimas grėsmes, taip prisidedant prie Latvijos ir viso NATO rytinio flango gynybos.
Rugpjūčio 21 dieną nuo 9 val. iki 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku) iš Adažių karinės bazės į Daugpilį vyks karinio transporto kolonos. Karinė technika judės penkiomis atskiromis grupėmis tam tikrais laiko intervalais, kad būtų kuo mažiau trikdomas bendras eismas.
Kolonos vyks į Nacionalinės gvardijos 3-iosios Latgalos brigados 34-ojo pėstininkų bataliono būstinę Daugpilyje.
Rugpjūčio 23 dieną karinio transporto kolonos iš Daugpilio grįš į Adažių karinę bazę.
Ramu nebuvo – Rusija skelbia perėmusi 726 dronus: kas tapo taikiniais?
Ketvirtadienio rytą Ukrainos dronai surengė masinę ataką prieš Nižnekamsko miestą Tatarstane, praneša „The Moscow Times“, remdamasis „Telegram“ stebėjimo kanalais.
„Pastebėti pramoninio klasterio veiklos sutrikimai, taip pat apgadinti gyvenamieji namai“, – pranešė respublikos vadovo spaudos tarnyba. Taip pat priduriama, kad keli žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę.
Remiantis „Astra“ duomenimis, dronų taikiniu tapo miesto pramoninė zona, kurioje yra „Tatnefti“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla „Taneko“. Smūgį į šį objektą patvirtino Ukrainos stebėjimo kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“.
Taip pat pranešama, kad naktį dronai atakavo gyvenvietę Tamanės pusiasalyje Krasnodaro krašte. Regiono operatyvinis štabas pranešė apie gaisrą vienos iš įmonių teritorijoje. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Remiantis „Exilenova+“ duomenimis, smūgį patyrė „Taman“ elektros pastotė ir naftos terminalas „Tamanneftegaz“, per kurį eksportuojama nafta, naftos produktai ir suskystintos angliavandenilių dujos. Anksčiau terminalas buvo užpultas liepos mėnesį ir rugpjūčio pradžioje.
Daug dronų skrido ir į Krymą. Naktį sprogimai aidėjo Eupatorijoje, Sakuose, Feodosijoje, ir keliuose pusiasalio rajonuose. Laikinai be elektros liko 5 Krymo miestai. Taip pat kilo gaisras „Taman“ elektros pastotėje Krasnodaro krašte.
Apie dronų atakas taip pat pranešė Belgorodo ir Uljanovsko sričių valdžios institucijos. Pranešama, kad Belgorode per ataką žuvo viena moteris ir sužeista dešimt žmonių, o Uljanovske – sužeistas jaunas vyras.
Remiantis Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ataskaita, per naktį iš viso buvo perimti 726 Ukrainos dronai virš 18 regionų, Krymo bei Azovo ir Juodosios jūrų vandenų.
„Turime imtis priemonių dabar“: Vokietijoje kalbama apie naują Putino strategiją
Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Joachimas Rukvidis įspėjo apie naują Rusijos spaudimo priemonę – grūdų naudojimą kaip ekonominį ginklą, rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
„[Vladimiras] Putinas naudoja kviečius kaip strateginį ginklą prieš Vokietiją, Europą ir JAV. Rusijoje jau trejus metus iš eilės nuimami labai geri kviečių derliai, todėl grūdų sandėliai yra perpildyti. Dėl gero derliaus Rusija gali užtvindyti pasaulinę rinką kviečiais: šalis vykdo agresyvią kainų politiką“, – „Bild“ sakė J. Rukvidis.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 39 sparnuotąsias raketas, du bepiločius orlaivius „Banderol“ ir 145 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 39 sparnuotąsias raketas, du bepiločius orlaivius „Banderol“ ir 145 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo trečiadienio vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Kyjivo sritį balistinėmis raketomis, įskaitant „Onyx“, „Cirkon“, „Iskander-M“ ir S-400 raketas, paleistas iš Kursko, Rostovo ir Briansko sričių; 36 sparnuotosiomis ir iš oro paleidžiamomis raketomis „Ch-101“/„Iskander-K“/„Ch-59“, paleistomis iš oro erdvės virš Vologdos, Kursko ir Belgorodo sričių; aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, paleistomis iš Novorosijsko; dviem bepiločiais orlaiviais „Banderol“; taip pat 168 „Shahed“ tipo puolamaisiais dronais (beveik pusė jų – reaktyviniai), „Gerbera“ dronais ir „Parodija“ tipo imitacinėmis skraidyklėmis, paleistomis iš Kursko, Milerovo, Oriolo ir Primorsko Achtarsko, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio 9.30 val. oro gynyba virš Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vidurio Ukrainos numušė arba nuslopino 31 „Ch-101“/„Iskander-K“/„Ch-59“ sparnuotąją raketą, aštuonias sparnuotąsias raketas „Kalibr“, du bepiločius orlaivius „Banderol“ ir 145 dronus.
Smūgiai fiksuoti 28-ose vietose, o dviejose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų dronai.
Ketvirtadienį per Rusijos ataką Kyjive žuvo 12 žmonių.
Zelenskis: Rusija investuoja į balistines raketas ir eskalaciją
Rusija eskaluoja jau ketverius su puse metų trunkančią invaziją į Ukrainą mirtinomis balistinių raketų atakomis, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir paragino pasaulį duoti atsaką po Rusijos naktinės atakos, per kurią žuvo mažiausiai 13 žmonių.
„Nors Maskva investuoja į balistines raketas ir eskalaciją, tokie smūgiai ne visada sulaukia tokio pasaulio atsako, kokio turėtų sulaukti. Kol Ukraina neturės pakankamai antibalistinės gynybos priemonių, Rusija rimtai nesvarstys taikos“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
Moldovos oro erdvę naktį pažeidė dronas
Naktį į ketvirtadienį Moldovos oro erdvę maždaug šešioms minutėms buvo pažeidęs karinio tipo dronas, kuris, pirminiais duomenimis, galėjo būti „Shahed“, pranešė šalies Gynybos ministerija.
Apie tai rašo Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
Dronas pastebėtas 3 val. 16 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jis kirto Moldovos ir Ukrainos sieną ir įskrido į Moldovos teritoriją Etulijos kaimo kryptimi Gagaūzijoje.
„Karinio tipo skraidantis objektas paliko šalies oro erdvę 3 val. 22 min. ryto, skrisdamas nuo Etulijos kaimo Ukrainos link. Šis skrydis įvyko po Rusijos Federacijos šią naktį surengtų oro smūgių prieš Ukrainą“, – pridūrė Moldovos gynybos ministerija.
Naktį į ketvirtadienį Rusija smogė Kyjivui balistinėmis raketomis: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Rusijos ataka prie NATO sienų: reagavo Lenkija, Rumunijoje nukrito dronas
Ketvirtadienio naktį per masinę Rusijos ataką prieš Kyjivą Lenkijoje vyko karinės aviacijos operacijos, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadavietė.
„Vadovaujantis galiojančiomis procedūromis, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė per Oro operacijų centrą – Oro pajėgų vadavietę – mobilizavo reikiamas jai priklausančias pajėgas ir priemones. Antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radarinės žvalgybos sistemos perėjo į parengties būseną“, – nurodoma pranešime.
Ministerija pabrėžė, kad tokios priemonės yra prevencinio pobūdžio ir skirtos oro erdvės saugumui užtikrinti bei jos apsaugai, ypač rajonuose, esančiuose šalia grėsmės zonos.
Rumunijoje numuštas dronas
Tuo tarpu Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad 2.23 val. vietos laiku radaro stebėjimo sistema aptiko grupę oro taikinių netoli sienos su Ukraina.
Į orą buvo pakelti du Ispanijos oro ir kosmoso pajėgų naikintuvai F-18, skirti stebėti situaciją, taip pat Rumunijos oro pajėgų sraigtasparnis IAR-330 SOCAT, skirtas oro žvalgybai.
„03:21 val. nepilotuojamas orlaivis įskrido į nacionalinę oro erdvę maždaug 13 kilometrų į rytus nuo Galaco savivaldybės. 03:24 val. sraigtasparnio IAR-330 SOCAT įgula pranešė, kad objektas nukrito maždaug už 4 kilometrų į šiaurės rytus nuo Grindu miesto, Tulčos apskrityje, negyvenamoje vietovėje“, – nurodė ministerija.
Drono nukritimo vietoje kilo gaisras, kuris užgeso savaime. Ministerija užtikrino, kad niekas nenukentėjo. Į kritimo vietą išvyko karių grupė, kuri užtikrins teritorijos saugumą.
Per masinę Rusijos raketų ataką Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 12 žmonių
Ukrainos sostinėje ir jos apylinkėse naktį per Rusijos bombardavimus žuvo mažiausiai 12 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Šalys pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio atakas, dėl to išaugo civilių aukų skaičius abiejose pusėse.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį platformoje „Telegram“ rašė, kad per šią masinę naktinę raketų ataką prieš sostinę buvo pataikyta į gyvenamuosius rajonus ir sandėlius.
Miesto karinė administracija teigė, kad per išpuolį apgadinta medicinos įstaiga ir švietimo įstaiga.
Vėliau V. Klyčko pranešė, kad žuvusiųjų sostinėje skaičius išaugo iki 12, o 34 žmonės buvo sužeisti.
Jeigu Putinas užpultų Baltijos šalis: 3 žingsnių NATO planas ir Kaliningrado svarba
NATO vis tikslingiau ruošiasi galimai Rusijos atakai. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“, yra parengti konkretūs planai tuo atveju, jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsakytų savo kariuomenei įsiveržti, pavyzdžiui, į Baltijos valstybes (Estiją, Latviją, Lietuvą). Pagrindiniai NATO tikslai: sustabdyti kariuomenę ir smarkiai susilpninti Rusiją.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija per pastarąsias 24 valandas kare prieš Ukrainą neteko dar 1 480 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 20 d. pasiekė apie 1 472 640 karių, įskaitant 1 480 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos Federacija taip pat neteko 12 283 tankų (+7), 25 165 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 48 261 artilerijos sistemos (+56), 2 050 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+7), 1 577 oro gynybos sistemų, 439 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 321 antžeminės robotizuotos sistemos (+10), 470 869 dronų (+1 672), 5 010 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 136 818 automobilių ir degalų cisternų (+500) bei 4 551 specialiosios technikos vieneto (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Kyjive – Rusijos raketų ataka: žuvo mažiausiai 12 žmonių, dešimtys sužeista
Ukrainos sostinėje ir jos apylinkėse naktį per Rusijos bombardavimus žuvo mažiausiai 12 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Šalys pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio atakas, dėl to išaugo civilių aukų skaičius abiejose pusėse.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį platformoje „Telegram“ rašė, kad per šią masinę naktinę raketų ataką prieš sostinę buvo pataikyta į gyvenamuosius rajonus ir sandėlius.
Miesto karinė administracija teigė, kad per išpuolį apgadinta medicinos įstaiga ir švietimo įstaiga.
Vėliau V. Klyčko pranešė, kad žuvusiųjų sostinėje skaičius išaugo iki 12, o 34 žmonės buvo sužeisti.
Per išpuolį platesnės Kyjivo srities Brovarų rajone vienas vyras žuvo, o kitas buvo sužeistas, pranešė Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.
„Apgadintas vienas pramoninis objektas. Visos reikiamos tarnybos dirba įvykio vietoje ir gesina gaisrą“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro pajėgos buvo įspėjusios apie Rusijos raketas „Kalibr“ netoli Kaharlyko kaimo Kyjivo srityje, kurios skriejo sostinės link.
Solomiankos rajone sudegė du viršutiniai devynaukščio gyvenamojo namo aukštai, o kituose aukštuose kilo gaisrai. Žmonės taip pat buvo įstrigę dviejuose gyvenamuosiuose pastatuose ir mokyklos pastogėje.
60 metų Larysa Bondariuk sėdėjo ant žemės, glausdama savo katę Šanel, kurią išgelbėjo ugniagesiai.
Su ašaromis akyse ji pasakojo, kad po griuvėsiais žuvo kaimynės anūkas. Jos butas buvo smarkiai apgadintas.
„Į stogą pataikė raketa. Tai buvo neįtikėtinai garsu, iš karto ėmė lėkti nuolaužos, buvo išplėštos durys. Kilo dūmų ir ugnies stulpai, riksmai, verksmas ir neviltis, – pasakojo moteris. – Mūsų pastate žuvo du žmonės, bet gelbėtojai sureagavo greitai ir profesionaliai. Esu jiems už tai dėkinga.“
Dėl šių atakų kaimyninėse NATO valstybėse narėse taip pat buvo imtasi saugumo priemonių.
Lenkijos kariuomenės vadovybė pranešė sutelkusi orlaivius ir aktyvavusi oro gynybą, skirtą apsaugoti Lenkijos oro erdvę, ypač su Ukraina besiribojančiose teritorijose.
Rumunijos gynybos ministerija teigė, kad naktį radarų sistemos aptiko oro taikinius netoli Ukrainos sienos, todėl buvo pakelti du Ispanijos naikintuvai, dislokuoti NATO misijose, ir Rumunijos oro pajėgų sraigtasparnis.
Ministerija nurodė, kad vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę netoli Galacio, o po to sudužo negyvenamoje vietovėje Tulčos apskrityje.
Rusija taip pat pranešė apie didelę ukrainiečių dronų ataką.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad nuo trečiadienio nakties iki ketvirtadienio ryto Maskvos srities link skrido 250 dronų, kurių dauguma buvo sunaikinti dideliu atstumu nuo pačios sostinės.
„Maskvos srityje buvo sunaikinti 28 dronai“, – pridūrė S. Sobianinas.
Nors Kyjivas beveik kasnakt susiduria su atakomis, Ukraina pastaraisiais mėnesiais taip pat suintensyvino atsakomuosius smūgius Rusijai, taip iš dalies bandydama priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusai vėl atakavo Kyjivą: yra aukų, liepsnoja verslo centras
Rusai ketvirtadienio vakarą dar kartą atakavo Kyjivą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Buvo apgadintas verslo centras, žuvo žmogus, yra sužeistų.
Apie tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko ir miesto administracija
Anot V. Klyčko, pastate rastas vienas žuvęs ir du sužeisti žmonės. Ant pastato nukrito drono nuolaužos.
Gelbėtojai toliau vykdo paiešką pastate.
Kiek vėliau V. Klyčko pranešė, kad antroje dienos pusėje Kyjive buvo tikslingai užpultas kritinės infrastruktūros objektas.
Dėl to dalis sostinės gyventojų gali likti be karšto vandens.
Specialistai dirba, siekdami atkurti pažeistą infrastruktūrą.