Egzistuoja „dvi Rusijos“: kol ekonomika byra, Putinas griebiasi plano už milijardus
Rusijos ekonomika vis labiau jaučia karo prieš Ukrainą padarinius, tačiau Kremlius nemažina pastangų užsienyje skleisti jam palankų šalies įvaizdį. Apie tai rašo „Forbes“ apžvalgininkas Ilanas Bermanas.
Pasak autoriaus, šiandien egzistuoja „dvi Rusijos“. Pirmoji susiduria su augančiomis finansinėmis problemomis dėl užsitęsusio karo. Antroji bando keisti tarptautinį Maskvos suvokimą pasitelkdama plataus masto informacinę kampaniją.
Rusijoje – galingi sprogimai: Dagestane kilo milžiniškas gaisras
Didelis gaisras kilo dujų paskirstymo stotyje Rusijos mieste Kiziliurte, Dagestane. Pasak „RIA Novosti“ ir „Shot“, ugnies stulpas pakilo į dešimčių metrų aukštį.
Rusijos dronas Charkivo srityje puolė civilių automobilį: vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti
Rusijos karinės pajėgos dronu puolė civilių automobilį netoli Pytomnyko gyvenvietės Charkivo srityje, per ataką žuvo moteris ir buvo sužeisti dar keturi žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Derhačio miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka.
Ataka įvyko antradienį apie 16.30 val. kelio ruože tarp Ruskos Lozovos ir Pytomnyko.
Pasak karinės administracijos vadovo, automobilyje buvo penki žmonės. 70 metų moteris nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Trys 80, 74 ir 49 metų moterys bei 62 metų vyras buvo sužeisti skeveldrų ir nuvežti į Charkivo ligoninę gydymui.
„Renkama papildoma informacija apie šį incidentą, taip pat apie asmenų kelionės į pavojingą pasienio zoną tikslą“, – sakė V. Zadorenka.
Pranešta, kad Rusijos dronas puolė energetikų remonto komandą Charkivo srities Borovos gyvenvietėje ir apgadino darbininkų automobilį.
Ukraina ir Latvija pasirašė dronų sutartį
Taline Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pasirašė dronų sutartį.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos, tai jau šeštasis Ukrainos ir partnerių pasirašytas tokio formato susitarimas.
„Ukrainos prezidentas ir Latvijos ministras pirmininkas pasirašė dronų sutartį. Tai jau šeštasis tokio formato susitarimas, mūsų šalies sudarytas su partneriais. Dronų sutartis atveria daug galimybių bendrai Ukrainos ir Latvijos gamybai, bendradarbiavimui gynybos srityje, būtinam atsižvelgiant į visus saugumo iššūkius“, – sakoma pranešime.
Latvija padės stiprinti Ukrainos gynybos pajėgumus, įskaitant paramą dronų, oro gynybos ir raketinės gynybos sistemų srityje. Susitarime taip pat numatytas gynybos produktų tiekimas, Ukrainos gamybos finansavimas, gynybos bendradarbiavimo plėtra ir technologijų, patirties bei žinių mainai, ypač kuriant integruotą oro gynybos sistemą.
V. Zelenskis supažindino kolegą su Ukrainos oro gynybos poreikiais ir padėkojo Latvijai už paramą PURL programai. Latvijos ministras pirmininkas paskelbė apie planuojamus papildomus įnašus.
Abi šalys taip pat aptarė didėjantį sankcijų spaudimą Rusijai, ypač priemones, nukreiptas prieš Rusijos šešėlinį laivyną, veikiantį Baltijos jūroje siekiant apeiti sankcijas energetikai.
Tai buvo pirmasis V. Zelenskio ir naujai paskirto Latvijos ministro pirmininko A. Kulbergo susitikimas.
Anksčiau, gegužės 13 d., panašią dronų sutartį pasirašė Ukraina ir Lietuva, joje daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimui gynybos srityje ir gynybos pramonės plėtrai.
EK pirmininkė pristatė naują sankcijų Rusijai paketą
Europos Komisija (EK) siekia padidinti spaudimą Rusijai naujomis sankcijomis, įskaitant draudimą atvykti į Europos Sąjungą (ES) Rusijos kareiviams, kovojusiems kare prieš Ukrainą.
„Mes pirmą kartą siūlome uždrausti atvykti į Europos Sąjungą visiems, kurie nuo karo pradžios tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose“, – antradienį sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Europa lieka nepasiekiama visiems, kurie dalyvavo invazijoje į Ukrainą“, – sakė ji žurnalistams Briuselyje, pristatydama 21-ąjį nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios bloko sankcijų paketą.
U. von der Leyen taip pat paskelbė apie priemones, nutaikytas į Rusijos finansų, energetikos ir žuvininkystės sektorius.
Pagal planus reguliarūs ES naftos kainų ribos koregavimai bus sustabdyti iki kitų metų sausio mėnesio, siekiant apriboti Rusijos pajamas iš naftos eksporto. Kitaip viršutinę ribą reikėtų padidinti, nes dėl karo Irane kyla pasaulinės degalų kainos.
Be to, bus apribotas suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) gabenti skirtų tanklaivių pardavimas ir bus taikomos sankcijos dar 30 laivų, susijusių su Rusijos vadinamuoju šešėliniu laivynu, naudojamu siekiant apeiti sankcijas naftos eksportui.
Planuojamos finansinės ir ekonominės sankcijos apima sandorių draudimą dar 31 Rusijos bankui, priemones, nukreiptas prieš kriptovaliutų sandorius, ir metalų bei lydinių, naudojamų aviacijos ir kosmoso bei gynybos sektoriuose, taip pat kai kurių žuvies produktų eksporto apribojimus.
Prieš įsigaliojant sankcijoms, jas dar turi patvirtinti ES šalys.
Rusijos okupuotame Kryme prasidėjo maisto trūkumas
Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje didėja maisto trūkumas, remdamasis ukrainiečių duomenimis praneša Lenkijos transliuotojas „TVP World“.
Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras, valstybinė grupė koordinuojanti pasipriešinimo veiksmus Kryme, paskelbė, kad pusiasalyje esančių parduotuvių lentynos tuštėja ir vis sunkiau nusipirkti cukraus, grūdų, miltų, druskos ir makaronų.
Anot šio centro, kai kurios parduotuvės nustatė ribą, kiek produktų gali įsigyti vienas žmogus, o dėl to susirūpino vietiniai gyventojai.
Maisto trūkumas siejamas su išaugusia jo paklausa tarp Rusijos kariškių ir į pusiasalį perkeltų migrantų, ir su vis didėjančiomis transporto problemomis.
Teigiama, kad Krymo pusiasalis vis labiau izoliuojamas nes Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusija, nebegali atlikti pagrindinio tiekimo kelio funkcijos. Tuo metu jūrų maršrutams kyla saugumo grėsmė, o sausumos maršrutus per okupuotą pietų Ukrainą vis dažniau atakuoja ukrainiečių dronai.
Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras socialinėje platformoje „X“ taip pat paskelbė, kad Rusijos pajėgos vis aktyviau verbuoja vietinius gyventojus okupuotoje Zaporižios srityje ir naudoja ekonominį spaudimą, kad priverstų juos prisijungti prie Rusijos kariuomenės.
Dėl vėluojančių atlyginimų ir darbo trūkumo kai kurie žmonės svarsto prisijungti prie Rusijos saugumo struktūrų, o Maskva potencialius rekrūtus vilioja į dronų pajėgas, žadėdama dideles algas, garantijas ir karjeros galimybes.
Tačiau tokiu pasiūlymu susivilioję asmenys vėliau gali būti perkelti į kovinius ar šturmo dalinius, kurie patiria didelius nuostolius ir jiems reikia naujų karių.
Rusija prie Juodosios jūros krantų esantį Krymo pusiasalį neteisėtai aneksavo 2014 metais.
„Birželis ir liepa“: Zelenskis prabilo apie lemiamą laikotarpį
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi, jog birželį ir liepą vyksiančiuose Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G7) ir NATO viršūnių susitikimuose bus priimti Ukrainai svarbūs sprendimai.
Ukrainos prezidentas tai sakė Taline per bendrą su Estijos prezidentu Alaru Kariu spaudos konferenciją.
„Šiandien svarbiausia yra pasirengti deryboms ir sprendimams, kurių visi tikimės iš Europos Sąjungos, G7 ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimų. Šių metų birželis ir liepa gali daug nulemti“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, pirmiausia Ukrainai reikia aiškių diplomatinių veiksmų, „kad Rusija nemanytų, jog karas jai gali ką nors atnešti“.
„Ukrainos pozicijos fronto linijose yra stiprios. Rusija kas mėnesį netenka daugiau nei 30 tūkst. savo kareivių, žuvusių arba sunkiai sužeistų. Mūsų ilgalaikis poveikis Rusijos logistikai, naftos perdirbimui ir karinei gamybai taip pat yra reikšmingas. Laikinai okupuotame Kryme ir kai kur Rusijoje jau trūksta benzino, o kai kuriose vietose nėra stabilaus susisiekimo; Rusijos biudžetas yra apgailėtinos būklės. Turime toliau daryti spaudimą ir grąžinti Rusiją į diplomatines vėžes“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija dar neparodė noro derėtis, tačiau norint sudaryti paliaubas, turi dalyvauti ne tik Ukraina ir Rusija, bet ir Europa. Pageidautina, kad dalyvautų ir Jungtinės Amerikos Valstijos, pridūrė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, Europos dalyvavimas derybose būtinas, nes „mes esame Europoje, tai mūsų žemė ir mūsų žemynas, turime būti tikri, kad rytoj gyvenimas bus saugus“.
„21-asis ES sankcijų paketas yra būtinas. Šiandien taip pat aptarėme, kad Baltijos jūra ir Šiaurės jūra neturi būti laisva zona Rusijos šešėliniam laivynui. O visi sprendimai, ribojantys Rusijos tanklaivių veiklą, yra naudingi ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai“, – sakė V. Zelenskis.
Birželio 4 d. jis parašė atvirą laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, siūlydamas surengti asmeninį susitikimą siekiant užbaigti karą. V. Zelenskis sakė, kad toks susitikimas galėtų vykti trečiosiose šalyse, kurios tradiciškai buvo tarptautinių derybų vieta, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Turkijoje arba Arabų Lygos valstybėse narėse. V. Zelenskis pabrėžė, kad nesvarsto galimybės surengti derybas Maskvoje ar Kyjive.
V. Putinas Ukrainos prezidento pasiūlymą atmetė.
Taline V. Zelenskis dalyvauja Ukrainos ir Šiaurės bei Baltijos šalių viršūnių susitikime. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Estija pirmininkauja Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntukui (NB8)– regioniniam bendradarbiavimo blokui, kuriam taip pat priklauso Danija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija.
Naujame sankcijų pakete ES siūlo uždrausti atvykti Rusijos kariams
Europos Sąjunga (ES) siekia įvesti draudimą atvykti Ukrainoje kovojusiems rusams, antradienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Tai būtų naujo sankcijų Maskvai – dėl jos karo prieš Ukrainą – paketo dalis.
„Pirmą kartą siūlome uždrausti atvykti į Europos Sąjungą visiems, kas nuo karo pradžios tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose“, – sakė U. von der Leyen.
Zelenskis ragina Farage’o vadovaujamas JK savivaldos tarybas vėl iškelti Ukrainos vėliavą
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis paragino britų partijos „Reform UK“ vadovaujamas savivaldos institucijas vėl iškelti Ukrainos vėliavą, rašo „Politico“.
Pasak Ukrainos prezidento, Nigelo Farage’o populistinės dešiniosios partijos atsisakymas kelti užsienio šalių vėliavas yra „klaidelė, kuri gali sugadinti didelę draugystę“.
Kitų partijų vadovaujamos savivaldos tarybos Jungtinėje Karalystėje Ukrainos vėliavą kelia kaip solidarumo su karo alinama šalimi ženklą. Tačiau „Reform UK“ laikosi politikos, kad ant jos valdomų viešųjų pastatų gali plevėsuoti tik Jungtinės Karalystės (JK), Anglijos (Šv. Jurgio kryžius) ir grafysčių vėliavos.
„Nenoriu įsitraukti į jokius politinius reikalus, bet, žinote, šiandieninis pasaulis yra toks jautrus. Kartais net menkiausios klaidelės gali sugadinti didelę draugystę ar svarbius ryšius“, – interviu leidiniui „The Guardian“ po susitikimo su JK premjeru Keiru Starmeriu Dauning Stryte sekmadienį teigė V. Zelenskis.
Anot jo, reikia vengti dalykų, kurie gali sugadinti draugystę.
„Net jei žmonės taip padaro, [aš pasakyčiau:] „Gerai, jūs tai padarėte, bet prašau, grįžkime prie derybų stalo, pakalbėkime, pabandykime vieni kitus suprasti“, – teigė Ukrainos lyderis.
2025 ir 2026 m. savivaldos rinkimuose reikšmingų laimėjimų pasiekusi „Reform UK“ vadovauja daugiau nei porai dešimčių savivaldos tarybų visoje Anglijoje.
Kaip primena „Politico“, N. Farage’as ne kartą tvirtino, kad remia Ukrainą kovoje su Rusija, bet nepritaria tam, kad po karo Ukrainoje būtų dislokuotos britų pajėgos.
„Visiškai suprantama pozicija – remti Ukrainos žmones kovoje su Rusija, tačiau tuo pačiu būti įsitikinusiam, kad ant valstybės pastatų šalyje turėtų plevėsuoti tik nacionalinės vėliavos“, – teigė „Reform UK“ atstovas spaudai.
„Parama Ukrainai vertinama pagal veiksmus, o ne pagal užsienio vėliavų, plevėsuojančių virš mūsų savivaldybių, skaičių“, – pabrėžė jis.
Zelenskis prakalbo apie dronų smūgius Rusijos didmiesčiams: jie turi pajusti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl svarbu, kad dronai ir toliau skristų virš didžiausių Rusijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo. Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo interviu britų leidiniui „The Guardian“.
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, tolimųjų smūgių, kai dronai skraido virš gyvenamųjų namų Maskvos regione ir virš Sankt Peterburgo, tikslas yra priversti šių miestų gyventojus „pajusti“, kas yra karas.
„Pergalė šiame kare – tai kai Rusijos visuomenė pripažįsta, kad karas yra siaubingas, kad karas yra tragedija ne kam nors kitur, o jiems patiems. Ir, manau, kad dabar yra tas momentas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Susitikimas su Rusijos oligarchu
Taip pat Ukrainos prezidentas pranešė, kad Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, kuris gegužę slapta lankėsi Kijeve, pasakė, kad niekada neatsisakys Donbaso, kaip to nori Maskva.
„Manau, kad aplink Putiną yra įvairių žmonių. Pusė jų nori tęsti šį karą. Pusė nori jį sustabdyti. Ir, manau, kad verslo žmonės supranta, kad Rusijos ekonomika yra siaubingoje padėtyje. Ji labai arti žlugimo“.
Krizė Kryme palietė ir turistus: negali išvykti, įsteigta karštoji linija
Ukrainos dronų smūgiai prieš objektus laikinai Rusijos okupuotose teritorijose vis labiau trikdo Rusijos kariuomenės logistiką ir gilina degalų krizę Kryme bei kaimyniniuose regionuose, o tai tiesiogiai veikia Kryme besilankančius turistus.
Kaip rašo BBC, vienu iš pagrindinių tikslų tapo transporto maršrutai, jungiantys Rusiją su okupuotu Krymu per Mariupolį.
Prancūzijos centro „Atum Mundi“ analitikas Klemensas Molenas pavadino maršrutą Rostovas–Mariupolis–Krymas „Rusijos okupacijos pietuose pagrindu“.
Jo vertinimu, nuo gegužės pradžios Ukrainos dronai atakavo apie 300 sunkvežimių, tarp jų – daugiau nei 30 degalų autocisternų, važiavusių šiuo maršrutu. Birželį smūgių intensyvumas padidėjo.
Pasekmes jaučia gyventojai ir turistai
Šių smūgių pasekmes jaučia okupuoto Krymo gyventojai ir turistai. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matomos ilgos eilės degalinėse. Vietiniai gyventojai praneša, kad kartais degalų tenka laukti iki 10 valandų. Daugumoje degalinių galioja apribojimai – ne daugiau kaip 20 litrų degalų vienam asmeniui, o kai kur benzino ir dyzelino iš viso nėra.
Rusijos turistai, atvykę į regioną iki krizės pradžios, dabar bando rasti degalų išvykti iš pusiasalio. Problema tokia aktuali, kad vietos valdžiai teko įsteigti specialią pagalbos jiems skirtą karštąją liniją. Taip pat gaunama pranešimų apie staigų benzino ir dyzelino kainų kilimą, kurį lemia degalų trūkumas.
Problemą pripažino ir Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas. Jo teigimu, šiuo metu neįmanoma tiekti tiek degalų, kiek jų reikia, o dėl trūkumo šimtai autobusų neišvyksta.
Situaciją apsunkina ir tai, kad alternatyviems maršrutams kyla pavojus. Jūrų transportas tapo rizikingas po Ukrainos atakų prieš keltus, o eismas per Kerčės tiltą ne kartą buvo ribojamas dėl smūgių ir naujų atakų grėsmės.
Maskvos paskirta valdžia okupuotoje Luhansko srityje uždraudė autobusų dviem greitkeliais, vedančiais į Mariupolį ir Krymą, ir paragino vietos gyventojus jais nesinaudoti „dėl saugumo priežasčių“.
Daugiau nei 20 dronų atakavo į Krymą vedantį tiltą
Rusijos primestas okupuotos Ukrainos Chersono srities dalies gubernatorius Volodymyras Saldo pareiškė, kad per naktinę Ukrainos pajėgų dronų ataką vėl buvo apgadintas tiltas netoli Čonharo kaimo, jungiantis Chersono sritį ir Krymą.
„Tiltas Čonhare po naktinės Ukrainos dronų atakos ir vėl yra apgadintas“, – sakoma jo įraše platformoje „Telegram“.
V. Saldo nurodė, kad eismas tiltu vėl uždarytas.
Skelbiama, kad numušta daugiau nei 20 tilto link skriejusių dronų,
Okupantams šis tiltas yra pagrindinė transporto arterija, skirta technikai ir šaudmenims perkelti iš pusiasalio į pietinį frontą.
Kallas: sankcijos Rusijai jau kainavo daugiau kaip trilijoną dolerių
asak ES užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas, dėl Ukrainos karo įvestos Vakarų sankcijos Rusijai jau kainavo 1,2–1,5 trln. dolerių (1–1,3 trln. eurų).
„Skaičiai kalba patys už save“, – sakė ji spaudos konferencijoje per ES gynybos ministrų susitikimą Nikosijoje. Plyta po plytos griaunami Rusijos karo ekonomikos pamatai, pridūrė K. Kallas.
Anot jos, kitą pirmadienį vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime bus pateikti pasiūlymai dėl sankcijų dar daugiau kaip 80 veikėjų. Jos turėtų būti taikomos Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui, taip pat už žmogaus teisių pažeidimus atsakingiesiems asmenims bei ir propagandistams.
Komentuodama tai, kad ES nebuvo pakviesta į sekmadienį Londone vykusį Ukrainos viršūnių susitikimą su Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija, K. Kallas teigė, jog šalys narės aiškiai davė suprasti, kad valstybės, pažįstančios Rusiją geriau nei bet kas kitas, privalo būti išgirstos. Apskritai esą reikalinga strateginė kantrybė, siekiant Rusiją iš tikrųjų pastatyti į tokią padėtį, kad ji rimtai derėtųsi.
„Mums atrodo, kad to taško dar nepasiekėme“, – kalbėjo K. Kallas. Tai esą dar viena priežastis, kodėl reikalingas papildomas spaudimas ir naujos sankcijos.
JAV atstovas JT: Rusijos invazija į Ukrainą buvo strateginė katastrofa
JAV atstovas Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje Danas Negrea Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusijos sprendimas pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą buvo strateginė katastrofa, rašo „Ukrinform“.
„Rusijos invazija į Ukrainą tapo strategine katastrofa. Jos naftos perdirbimo gamyklos dega... Maskva negali pasiekti savo tikslų mūšio lauke. Eskalavimas to nepakeis ir tik kelia pavojų, kad situacija dar labiau pablogės. Šis karas turi baigtis dabar. Gana yra gana“, – sakė D. Negrea.
JAV diplomatas paragino JT valstybes nares nedelsiant nutraukti paramą Rusijos kariniams veiksmams, teigdamas, kad šio konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis.
„Tai apima Iraną, kuris tiekia Rusijai dronus naudoti, ir Kubą, kuri leidžia tūkstančiams samdinių kovoti Rusijos pusėje“, – teigė jis.
D. Negrea išreiškė įsitikinimą, kad karą galima užbaigti tik derybų būdu.
„Šis karas gali baigtis tik derybų būdu pasiektu susitarimu“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau yra pasirengusios siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje.
„Jungtinės Valstijos, kaip jau ne kartą sakėme abiem pusėms, yra pasirengusios kaip niekada anksčiau padėti užtikrinti ilgalaikę šio karo pabaigą“, – sakė D. Negrea.
Šios jo pastabos buvo išsakytos per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinį posėdį, sušauktą Ukrainos prašymu po pastarojo didelio masto Rusijos puolimo prieš šią šalį.
Per okupantų smūgius Ukrainos Charkivo srityje žuvo keturi žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo keturi žmonės, o dar 10 buvo sužeista, antradienio rytą pranešė regiono gubernatorius.
„Priešas smogė Čuhujivo miestui“, – tinkle „Telegram“ parašė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas ir kartu pridūrė, kad žuvo keturi asmenys, tarp jų – 22 m. moteris.
„Dėl smūgių kilo gaisrai ir apgadinta mažiausiai 18 transporto priemonių; išdaužti langai ir apgadinti gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų fasadai“, – sakė O. Synegubovas.
Charkivo meras Igoris Terechovas atskirai informavo, kad jo mieste buvo sužeista 10 žmonių.
Kasdieniai Rusijos išpuoliai, pareikalaujantys civilių gyvybių, pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, o Ukraina atsakė nuosavais bepiločių orlaivių smūgiais Rusijos teritorijos gilumoje, kurie, pasak jos, daugiausia nukreipti į karinius ir energetikos objektus.
Remiantis balandžio mėnesį paskelbtais Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Ukrainos zonose žuvo mažiausiai 15 850 civilių.
Daugiau kaip 2,8 tūkst. civilių žuvo Rusijos kontroliuojamose zonose, nurodė JT ir pridūrė, kad Ukrainos ir Rusijos okupuotose zonose buvo sužeista per 44,8 tūkst. žmonių.
Taliną su žmona valstybiniam vizitui atvyko Volodymyras Zelenskis
Ankstų antradienio rytą į Taliną su vizitu atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lydimas žmonos Olenos Zelenskos.
Vizito metu V. Zelenskis Kadriorge susitiks su Estijos prezidentu Alaru Karisu. Valstybių vadovai aptars Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą.
Po susitikimo A. Karisas ir V. Zelenskis surengs spaudos konferenciją, kurią bus galima stebėti tiesiogiai internetu. Ukrainos valstybės vadovas taip pat turėtų susitikti su ministru pirmininku Kristenu Michalu ir dalyvauti Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) viršūnių susitikime.
Šio vizito metu V. Zelenskį lydi jo žmona O. Zelenska, kuri susitiks su Estijos valstybės vadovo sutuoktine Sirje Karis. Pirmosios ponios susitiks su įvairiais švietimo ir mokslo sektorių atstovais bei lankysis Estijos tarptautinio vystymosi centre (ESTDEV).
Jungtinėje Karalystėje (JK) sekmadienį V. Zelenskis susitiko su Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderiais, kad aptartų situaciją fronto linijoje ir apžvelgtų karo eigą.
Įstrigusios derybos gali atsigauti? Zelenskis skelbia svarbaus pokalbio detales
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su JAV pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu apie diplomatinių pastangų nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą atgaivinimą.
V. Zelenskis sakė, kad teigiamas pokalbis įvyko sustojimo Kišiniovo oro uoste, Moldovoje, metu, netrukus po to, kai jis susitiko su Ukrainos Europos partneriais.
Jis padėkojo S. Witkoffui ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentui J. Kushneriui už jų pasirengimą „artimiausiomis savaitėmis kuo aktyviau dirbti, siekiant atgaivinti diplomatiją, kurios tikslas yra nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“.
„Suprantame, kiek daug pasaulio dėmesio skiriama padėčiai, susijusiai su Iranu. Tačiau mūsų bendras tikslas – taika Europoje – lieka darbotvarkėje“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas nurodė, kad jie taip pat aptarė perspektyvas Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo ir „kitų įvykių birželio mėnesį“ kontekste.
Pokalbis telefonu įvyko po to, kai V. Zelenskis sekmadienį Londone susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kur lyderiai paragino Rusiją sutikti su paliaubomis ir pradėti derybas.
V. Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė nusivylimą, kad JAV derybininkai dar neatvyko į Ukrainą, nors jis anksčiau teigė, jog jų buvo laukiama balandžio viduryje.
Jungtinės Valstijos pastaruoju metu tarpininkauja Rusijos kare prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina ruošia galingą atsaką Rusijai: „Jie pajus karą taip, kaip jį jaučia ukrainiečiai“
Rusai patirs karą taip, kaip dabar jį patiria visi ukrainiečiai, spaudos konferencijoje su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Valstybės vadovas teigė, kad Ukraina atsako į Rusijos smūgius, tačiau šiuo metu neturi tiek pat išteklių kaip priešas.
Tuo pačiu metu V. Zelenskis pažadėjo, kad Ukraina pasieks tokį raketų ir dronų gamybos lygį, kuris leis visiškai atsakyti į Rusijos atakas.
„Rusija supranta, kad jei bus 600 dronų ir raketų (per dieną), jie pajus šį karą taip, kaip jį jaučiame mes“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos gynybos žvalgybos bepiločių orlaivių operatoriai toliau blokuoja sausumos koridorių tarp Krymo ir Donecko, sėkmingai naikindami Rusijos okupacinę techniką net giliai užnugaryje.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba surengė smūgius priešo geležinkelio ešelonams okupuotame Kryme, kurie gabeno kurą, amuniciją ir šarvuotąją techniką.