Kremlius: Vladimiras Putinas keičia dviejų su Ukraina besiribojančių sričių gubernatorius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pakeitė dviejų su Ukraina besiribojančių ir Kyjivo atsakomųjų smūgių sulaukusių sričių – Briansko ir Belgorodo – gubernatorius, pranešė Kremlius.
Abu gubernatoriai – Aleksandras Bogomazas ir Viačeslavas Gladkovas – sritims vadovavo per visą Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį.
Laikinuoju Belgorodo srities vadovu V. Putinas paskyrė Ukrainoje kovojusį kariuomenės generolą Aleksandrą Šuvajevą, o kaimyninės Briansko srities laikinuoju vadovu – Jegorą Kovalčuką.
Rusijos smūgiai visoje Ukrainoje: Slovakija skubiai uždarė sieną
Ukrainos prezidentas trečiadienį pranešė, kad per dienines Rusijos dronų atakas, daugiausia nukreiptas į Vakarų Ukrainą, žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti.
Maskva Ukrainos miestus atakuoja jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas Rusija paprastai rengia naktį.
„Nuo vidurnakčio jau paleista mažiausiai 800 Rusijos dronų“, – socialiniuose tinkluose parašė Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad „žuvo šeši žmonės“, o dešimtys buvo sužeisti, tarp jų – vaikai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė metro stotyse besislepiančius gyventojus ir girdėjo kaukiančias oro pavojaus sirenas, sostinės merui pranešus, kad oro gynybos sistemos aktyvuotos ir kovoja su dronais.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą tyčia smogiant Ukrainai JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito į Kiniją dieną.
„Tikrai negalima vadinti sutapimu, jog viena ilgiausių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą vyksta būtent tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas atvyko vizito į Kiniją“, – parašė jis.
„Šiuo sudėtingu geopolitiniu momentu Rusija akivaizdžiai bando sutrikdyti bendrą politinę atmosferą ir atkreipti dėmesį į savo piktadarybes – siekdama to Ukrainos gyventojų gyvybių ir infrastruktūros sąskaita“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Anksčiau trečiadienį jis paragino D. Trumpą per susitikimus su Kinijos vadovu Xi Jinpingu aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimą.
„Mes nuolat palaikome ryšį su savo amerikiečių partneriais“, – sakė V. Zelenskis per aukščiausiojo lygio susitikimą Rumunijoje.
„Esame dėkingi ir tikimės, kad Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo klausimas bus iškeltas ir dabar, kai JAV prezidentas yra Kinijoje“, – pridūrė jis.
Vakarų Ukrainos Rivnės mieste pareigūnai pranešė, kad per dronų atakas, kurios taip pat apgadino civilinę infrastruktūrą ir gyvenamąjį namą, žuvo trys žmonės ir keturi buvo sužeisti.
Vienas žmogus žuvo Zaporižios srityje, o dar du – pietinėje Chersono srityje.
Pietinėje Juodosios jūros Odesos srityje bei centrinėse Chmelnyckio ir Čerkasų srityse buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.
Kyjivo karinė žvalgyba anksčiau įspėjo, kad Rusijos pajėgos pradėjo „ilgalaikį oro smūgį prieš ypatingos svarbos objektus Ukrainoje“.
Slovakija saugumo sumetimais uždarė sieną su Ukraina
Slovakija saugumo sumetimais uždarė sieną su Ukraina po to, kai Rusijos pajėgos bombardavo netoli sienos esantį Užhorodo miestą, trečiadienį pranešė šalies muitinės administracija.
„Saugumo sumetimais visi pasienio punktai pasienyje su Ukraina yra uždaromi (...) iki atskiro pranešimo“, – teigiama žiniasklaidai nusiųstame muitinės administracijos pranešime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad Rusija per trečiadienį surengtas atakas prieš Ukrainą paleido mažiausiai 800 dronų.
„Nuo vidurnakčio jau paleista mažiausiai 800 Rusijos dronų“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „žuvo šeši žmonės“ ir kad „tikrai negalima vadinti sutapimu, jog viena ilgiausių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą vyksta būtent tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas atvyko vizito į Kiniją“.
Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį skelbė, kad per dieninę Rusijos dronų ataką, daugiausia nukreiptą į Vakarų Ukrainą, žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar mažiausiai 12 buvo sužeista.
Maskva atakuoja Ukrainos miestus jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas Rusija paprastai rengia naktį.
Volodymyras Zelenskis: Rusija į Ukrainą trečiadienį paleido mažiausiai 800 dronų, žuvo 6 žmonės
Rusija per trečiadienį surengtas atakas prieš Ukrainą paleido mažiausiai 800 dronų ir per šiuos Maskvos pajėgų smūgius žuvo šeši žmonės, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis apkaltino Maskvą tyčia smogiant Ukrainai JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito į Kiniją dieną.
„Nuo vidurnakčio jau paleista mažiausiai 800 Rusijos dronų“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „žuvo šeši žmonės“ ir kad „tikrai negalima vadinti sutapimu, jog viena ilgiausių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą vyksta būtent tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas atvyko vizito į Kiniją“.
Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį skelbė, kad per dieninę Rusijos dronų ataką, daugiausia nukreiptą į Vakarų Ukrainą, žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar mažiausiai 12 buvo sužeista.
Maskva atakuoja Ukrainos miestus jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas Rusija paprastai rengia naktį.
Kyjivo karinė žvalgyba anksčiau įspėjo, kad Rusijos pajėgos pradėjo „ilgalaikį oro smūgį prieš ypatingos svarbos objektus Ukrainoje“.
Rusijos Permės naftos perdirbimo gamykla po dronų atakos visiškai nebeveikia
Permės naftos perdirbimo gamykla Rusijoje visiškai sustabdyta po gegužės 7 d. įvykusios Ukrainos bepiločių orlaivių atakos, per kurią kilo gaisras ir buvo sugadinta įranga. Apie tai du šaltiniai pramonėje sakė „Reuters“.
Šaltinių duomenimis, po smūgių buvo skubiai sustabdyti trys pirminio naftos distiliavimo įrenginiai ir kai kurie antrinio distiliavimo įrenginiai.
Vienas iš įrenginių, CDU-4, neveikė nuo balandžio 30 d., po ankstesnės dronų atakos.
2024 m. „Lukoil“ priklausančioje Permės naftos perdirbimo gamykloje buvo perdirbta maždaug 12,6 mln. tonų žaliavinės naftos, t. y. 250 tūkst. barelių per dieną. Įmonė pagamino 2 mln. tonų benzino, 5,3 mln. tonų dyzelino, 700 tūkst. tonų kokso ir 200 tūkst. tonų mazuto.
Kaip pranešė „Ukrinform“, regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas gegužės 7 d. sakė, kad bepiločiai orlaiviai atakavo pramoninius objektus Permės srityje, tačiau nenurodė objekto pavadinimo. Gegužės 8 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) vėl smogė naftos perdirbimo gamyklai „Lukoil-Permnaftorgsintez“ ir Permės gamybos ir ekspedicijos stočiai.
Prieš tai šį objektą dronai atakavo balandžio 29 ir 30 d.
Rusų kolona sutriuškinta prie Časiv Jaro: paviešinti vaizdai ir iš pačių okupantų kamerų
Prieigose prie Časiv Jaro miesto Ukrainos gynėjai pastebėjo ir operatyviai atakavo Rusijos užpuolikų koloną, skelbiama UNIAN. Buvo sustabdytas bandymas užimti strategiškai svarią teritoriją, kas vėliau būtų leidę atakuoti Konstiantynivką.
Priešo naikinimo operaciją įvykdė 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai, glaudžiai bendradarbiaudami su broliais iš 427-osios atskirosios bepiločių orlaivių sistemų brigados „RAROG“.
Kaip teigiama pranešime, daugiau nei 20 Rusijos karių atvirai judėjo iš Bachmuto pusės, tikėdamiesi likti nepastebėti. Rusijos Federacijai miesto užėmimas atvertų naujas prieigas prie Konstiantynivkos.
Знищили колону окупантів!
— 24 ОМБр імені короля Данила (@24th_brigade) May 12, 2026
На підходах до Часового Яру підрозділи 24 ОМБр імені короля Данила у взаємодії з @RAROG427 відпрацювали по піхоті противника.
Понад 20 росіян рухались відкрито зі сторони Бахмута. Розвідка виявила, артилерія та дрони — розібрали. Відпрацювали… pic.twitter.com/Yi4V5RS3EF
Sustabdytas Rusijos pajėgų judėjimas Časiv Jaro kryptimi
Tačiau priešo planus sužlugdė tikslūs smūgiai. Kolona buvo užpulta FPV dronais. Tiesioginiu pataikymu buvo pamušta priekaba su technika, po to buvo suduotas smūgis gyvajai jėgai.
Įdomu tai, kad vaizdo įraše užfiksuoti ne tik kadrai iš Ukrainos bepiločių orlaivių, bet ir įrašai iš pačių rusų kamerų. Juose užfiksuota „dramatiška“ akimirka: ukrainiečių dronas pataiko į vieną iš pėstininkų, o skeveldros kliudo kitus šalia buvusius okupantus.
Zelenskis ragina Trumpą per susitikimą su Xi Jinpingu aptarti Rusijos invaziją
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino JAV vadovą Donaldą Trumpą per šios savaitės susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimą.
„Nuolat palaikome ryšį su mūsų partneriais amerikiečiais. Esame dėkingi ir tikimės, kad Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo klausimas bus iškeltas ir dabar, kol Jungtinių Valstijų prezidentas vieši Kinijoje“, – sakė V. Zelenskis, sakydamas kalbą per viršūnių susitikimą Rumunijoje.
Putinui vadai žada tai, kas gali pakeisti derybų eigą
Aukščiausi Rusijos karo vadai įtikino diktatorių Vladimirą Putiną, kad Kremliaus armija artėja prie pergalės ir perims Donbaso kontrolę iki šių metų rudens, praneša „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
„Manau, kad viskas artėja prie pabaigos, bet tai vis dar rimtas dalykas“, – sakė V. Putinas per retą spaudos konferenciją šeštadienį, pridurdamas, kad, jo nuomone, Ukrainos pasipriešinimas palaipsniui silpnėja.
Šaltinių duomenimis, Rusijos karo vadai įtikino savo diktatorių, kad jų pajėgos gali užimti visą Donbasą jau iki šio rudens. V. Putinas planuoja pasinaudoti galimais laimėjimais fronte, kad sustiprintų savo reikalavimus bet kokiose derybose ir padidintų ugnies nutraukimo kainą.
Tuo tarpu Ukrainos žvalgyba įspėja, kad Donbaso užėmimas gali būti tik tarpinis tikslas. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojo Vadimo Skibickio, tolesni Maskvos reikalavimai gali apimti ir kitus regionus.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, norėdamas visiškai užimti Donbasą, Vladimiras Putinas turėtų paaukoti nuo 300 tūkst. iki milijono gyvybių, ir pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė iš šio regiono nesitrauks.
„Tada Putinas tvirtins, kad Chersonas ir Zaporižia taip pat turi būti perduoti“, – sakė jis, pabrėždamas Rusijos teritorinių pretenzijų išplėtimo riziką.
Nors viešai Rusijos vadovybė sutelkia dėmesį į Donbaso užėmimą, „FT“ pašnekovai teigia, kad uždaruose pokalbiuose gali būti aptariamas žymiai platesnis geografinis horizontas – iki pat centrinės ir pietinės Ukrainos.
Konkrečiai kalbama apie galimus pretenzijas į strategiškai svarbius regionus, įskaitant išėjimą į Juodąją jūrą ir pagrindinius logistikos mazgus. Kaip rašo leidinys, remdamasis dviem šaltiniais:
„Tikrosios Putino ambicijos, tikėtina, lieka įtvirtinti dominavimą Ukrainoje bent jau visoje Dnipro teritorijoje, o tai apimtų Kyjivo ir pagrindinio Juodosios jūros uosto Odesos užėmimą“.
Rusijoje nuo bėgių nuvažiavo keleivinis traukinys
Rusijos Belgorodo srities Jakovlevskio rajone nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys, važiavęs maršrutu Razumnoje–Tomarovka, pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kurį cituoja naujienų portalas „Meduza“.
Remiantis preliminaria vietos valdžios institucijų informacija, avarijos priežastis – apie 2 metrai trūkstamų bėgių.
„Mašinistas buvo priverstas atlikti avarinį stabdymą. Dėl to nuo bėgių nuriedėjo pusė vagono. Avarijos metu traukinyje buvo 15 žmonių; viena moteris patyrė kojos žaizdą ir minkštųjų audinių sumušimą nugaroje“, – teigė V. Gladkovas.
Pirmajame įraše V. Gladkovas rašė, kad toje vietoje bėgių galėjo nelikti „dėl sprogstamojo įtaiso detonavimo“.
Vėliau jis savo įrašą pakoregavo, nurodydamas, kad incidentas susijęs su „trūkstamais maždaug dviem metrais bėgių, kurių galėjo nebūti dėl padarytos žalos“. Žalos pobūdžio gubernatorius nedetalizavo.
„Meduza“ primena, kad nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos teritorijoje buvo susprogdinta keletas geležinkelio linijų ir kitų infrastruktūros objektų.
2025 m. birželio mėn. virtinė sprogimų nugriaudėjo Briansko, Kursko ir Voronežo srityse. Briansko srityje ant pravažiuojančio keleivinio traukinio užgriuvus viadukui žuvo septyni žmonės, daugiau nei šimtas liko sužeisti.
Rusija dienos metu į Ukrainą paleido 200 dronų
Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, kai netrukus po 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sieną iš Rusijos kirto didžiulis atakos dronų būrys.
Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Mažiausiai vienas Ukrainos oro pavojaus stebėjimo kanalas pranešė apie maždaug 200 „Shahed“ tipo dronų Ukrainos oro erdvėje.
Ukrainos leidinio „Insider UA“ paskelbti žemėlapiai rodo dronų grupę, skrendančią palei Baltarusijos sieną ir virš Černobylio link taikinių, kaip manoma, Vakarų Ukrainoje.
Ukrainos oro pajėgos prieš pat vidurdienį perspėjo, kad dronai iš šiaurės skrenda Kyjivo link ir maždaug tuo pačiu metu sostinėje kaukė oro pavojaus sirenos. Netrukus po to pasigirdo oro gynybos veiklos sukelti sprogimai.
12 val. 10 min. duomenimis, Ukrainos oro pajėgos užfiksavo aštuonias vis dar ore esančias „Shahed“ grupes, įskaitant naują grupę, atskrendančią nuo Juodosios jūros pusės.
Rusiškų dujų importas ES – didžiausias nuo invazijos į Ukrainą pradžios
Europos Sąjungos (ES) importuojamų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekis pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, rodo trečiadienį paskelbti duomenys.
Toks šuolis užfiksuotas tuo metu, kai šalys visame pasaulyje stengiasi rasti energijos išteklių, kurie pakeistų sutrikusį jų tiekimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau ES yra pažadėjusi iki 2027 metų pabaigos nutraukti visą rusiškų dujų ir naftos importą dėl karo Ukrainoje.
Nepriklausomos tyrimų grupės „Institute for Energy Economics and Financial Analysis“ (IEEFA) duomenimis, dujų tiekimas iš Rusijos į ES dujotiekiu iš esmės sustabdytas, tačiau šalys, pirmiausia Prancūzija, Ispanija ir Belgija, vis dar perka SGD tanklaiviais.
Ataskaitoje skelbiama, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius ES importavo 6,9 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, o tai yra 16 proc. daugiau nei pernai pirmąjį ketvirtį. Tai taip pat buvo didžiausias kiekis nuo 2022 metų. Ši tendencija tęsėsi ir balandžio mėnesį, kai importas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 17 procentų, skelbia IEEFA.
Rusija tebėra antra pagal dydį SGD tiekėja į ES, tiekianti apie 14 proc. viso kiekio, teigė grupė. Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad ES šalys vis labiau kreipiasi į Jungtines Valstijas. Amerikietiškų SGD importas nuo 2021 iki 2025 metų išaugs daugiau nei tris kartus. Vien per pirmąjį ketvirtį ES dujų importas iš JAV padidėjo 27 procentais.
„2026 metais JAV taps didžiausiu ES dujų tiekėju, o iki 2028 metų šaliai gali tekti 80 proc. SGD importo“, – teigė institutas ir pažymėjo, kad JAV dujos yra brangiausios Europos pirkėjams.
„Europos perėjimas nuo dujotiekiu tiekiamų dujų prie SGD turėjo užtikrinti tiekimo saugumą ir diversifikaciją“, – teigė IEEFA vyriausioji energetikos analitikė Europoje Ana Maria Jaller-Makarewicz (Ana Marija Chaler-Makarevič). – Tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilę sutrikimai ir per didelis priklausomumas nuo JAV SGD rodo, kad Europos planas žlugo abiem atžvilgiais.“
Naktį dronai puolė Krymą, okupantai uždarė Kerčės tiltą
Laikinai okupuotame Kryme pranešta apie dronų skrydžius ir galingus sprogimus naktį, Kerčės tiltas uždarytas eismui.
„2.55 val. Kačios aerodrome nugriaudėjo galingas sprogimas; buvo matomas blyksnis“, – pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
Anksčiau garsūs sprogimai buvo girdėti Hvardijskėje ir Simferopolyje. Dronai taip pat buvo pastebėti skrendantys Taurijos šiluminės elektrinės Simferopolio rajone link.
Pasak „Telegram“ kanalo, okupantai užblokavo Kerčės tiltą, kad sustabdytų eismą. Tilto apšvietimas buvo išjungtas, virš sąsiaurio aidėjo šūviai ir sprogimai.
Anksčiau buvo pranešta, kad per Ukrainos specialiųjų pajėgų operaciją balandžio mėnesį buvo suduoti penki smūgiai į judančius priešo krovininius traukinius, sunaikinti priešo lokomotyvai, naudojami karinei įrangai ir degalams vežti, bei tanklaivis.
Ukrainoje – darbo jėgos trūkumas
Rusijos kariuomenei artėjant prie jo gimtojo miesto iš jo pabėgęs ir centriniame pramoniniame Dnipro mieste apsigyvenęs Anatolijus Synkovas nesusidūrė su sunkumais ieškant darbo.
„O ne! Darbo yra apsčiai“, – agentūrai AFP sakė 55-metis vyras, dabar dirbantis prie konvejerio namų apyvokos prekių gamintojo „Biosphere“ gamykloje.
Buvęs miškininkas darbą susirado vos per savaitę. Toks greitis rodo didžiulę problemą, su kuria susiduria Ukrainos ekonomika Rusijos invazijos metu: didelį darbo jėgos trūkumą.
Iš 2023 metais Rusijos užimto Bachmuto išvykęs A. Synkovas vis dar sulaukia „daug pasiūlymų“ iš įmonių, kurios sunkiai randa darbuotojų, net ir sparčiai augant algoms.
Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad iš prieškarinio maždaug 40 mln. gyventojų skaičiaus šimtai tūkstančių vyrų buvo paimti į karą – daugelis žuvo ar buvo sužeisti – o apie 5,7 mln. ukrainiečių pabėgėlių vis dar gyvena užsienyje.
A. Synkovo naująjį darbdavį karas irgi palietė. Pernai balandį Rusijos raketa pataikė į „Biosphere“ sandėlį Dnipre, žuvo vienas žmogus, o vienuolika buvo sužeista. Sudegęs pastato karkasas vis dar stovi.
Mažiau kandidatų
Šių metų pradžioje 78 proc. Ukrainos įmonių, priklausančių Europos verslo asociacijai (EBA), pranešė apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Karas dar labiau pablogino jau anksčiau egzistavusią padėtį: gyventojų skaičius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo mažėjo, o švietimo sistema neatitinka darbdavių poreikių, AFP sakė Nacionalinio strateginių studijų instituto ekonomistė Liubovė Jacenko.
Pasak jos, trūksta darbininkų, taip pat gydytojų, mokytojų ir žemės ūkio administratorių. Tai yra mažai apmokamos arba „neprestižinės“ pareigos.
„Biosphere“ personalo vadovė Dnipre Olena Špic sakė, kad gamykloje dirba 500 žmonių, o prieš Rusijos invaziją jų buvo 800. Apie 100 buvusių darbuotojų įstojo į kariuomenę, o naujų darbuotojų paieška yra nuolatinė kova.
„Kandidatų skaičius smarkiai sumažėjo“, – sakė ji. Pasak jos, į pozicijas, kurios anksčiau užsipildydavo per savaitę, dabar žmonių ieškoma ir šešias savaites. Įmonė pradėjo siūlyti premijas darbuotojams, kurie suranda darbą savo giminaičiams.
Trūkumas taip pat palietė sparčiai augantį karinį sektorių. „Kartais tiesiog nėra pakankamo skaičiaus reikiamų specialistų“, – AFP sakė priešdronines sistemas gaminančios įmonės „Kvertus“ atstovas.
Paradoksas
Paradoksalu, bet didelis darbo jėgos trūkumas egzistuoja kartu su aukštu nedarbo lygiu. Karas trukdo skelbti oficialią statistiką, tačiau apklausų agentūra „Info Sapiens“ šių metų kovą nedarbo lygį įvertino 15,5 proc.
Pasak L. Jacenko, yra didelė „buhalterių, įmonių ekonomistų ir žemesnio lygio vadovų“ pasiūla, tačiau trūksta darbininkų. Ji teigia, kad reikia perkvalifikavimo ir geresnių programų, skirtų įtraukti jaunimą, pabėgėlius, veteranus ir vyresnio amžiaus darbuotojus į darbo rinką.
„Biosphere“ gamykloje Dnipre dirba 19 veteranų, tačiau ji siekia vyriausybės paramos, kad galėtų įdarbinti buvusius karius ir neįgalius civilius.
Tuo pačiu metu dešimtys tūkstančių karinės tarnybos vengiančių vyrų arba nedirba, arba dirba neoficialiai.
Dirba daugiau moterų
Remiantis praėjusių metų spalio mėnesio apklausos duomenimis, tik viena iš aštuonių įmonių svarsto galimybę įdarbinti užsieniečius, o daugelis nurodo bijantys dėl kalbos barjero bei kultūrinių ir religinių skirtumų.
Tuo tarpu moterų skaičius darbo rinkoje auga rekordiniu tempu, Kyjivui atveriant moterims anksčiau draudžiamas profesijas, pavyzdžiui, kasybos. Moterų dalis „Biosphere“ gamykloje Dnipre nuo 2022 metų išaugo iki maždaug pusės.
Skirtingai nei A. Synkovas, daugelis iš 3,7 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų negali dirbti dėl patirtos traumos arba dėl to, kad jų įgūdžiai naujuose regionuose nėra reikalingi. A. Synkovas prisipažino, kad jam prireikė dvejų metų, kad įveiktų priverstinės tremties sukeltą šoką. Dabar jis yra optimistiškai nusiteikęs: „Reikia gyventi toliau“.
Maskvos apetitas gali augti: šaltiniai teigia, kad Donbasas – tik pradžia
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, nepaisydamas viešų pareiškimų apie susitelkimą į Donbasą, gali siekti žymiai platesnių teritorinių tikslų kare su Ukraina, įskaitant Kyjivą ir Odesą, praneša „Financial Times“, remdamasis Kremliaus vadovui artimais šaltiniais.
Leidinys nurodo, kad Rusijos vadovybė yra įsitikinusi, kad karinė situacija leidžia tęsti puolimą ir palaipsniui išplėsti reikalavimus derybose.
Kaip pažymi vienas iš šaltinių, galutinis Maskvos tikslas peržengia dabartinės fronto linijos ribas:
„Gal jis nepaims Zaporožios, jis nepaims Donbaso, jis nepaims Chersono. Bet prisiminkite, kad planas visada buvo paimti Kyjivą. O iškelta užduotis turi būti įvykdyta“, – FT nurodė šaltinis.
Pasak kitų šaltinių, Kremliuje tebėra įsitikinimas, kad Ukrainos pasipriešinimas gali palaipsniui silpnėti karo spaudimo sąlygomis.
Ne tik Donbasas
Nors viešai Rusijos vadovybė sutelkia dėmesį į Donbaso užėmimą, „FT“ pašnekovai teigia, kad uždaruose pokalbiuose gali būti aptariamas žymiai platesnis geografinis horizontas – iki pat centrinės ir pietinės Ukrainos.
Konkrečiai kalbama apie galimus pretenzijas į strategiškai svarbius regionus, įskaitant išėjimą į Juodąją jūrą ir pagrindinius logistikos mazgus. Kaip rašo leidinys, remdamasis dviem šaltiniais:
„Tikrosios Putino ambicijos, tikėtina, lieka įtvirtinti dominavimą Ukrainoje bent jau visoje Dnipro teritorijoje, o tai apimtų Kyjivo ir pagrindinio Juodosios jūros uosto Odesos užėmimą“.
Dronai puolė pramonės objektą Jaroslavlyje, Rusijoje
Rusijos vietos valdžia pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Jaroslavlyje buvo apgadintas pramonės objektas.
Apie tai pranešė BBC, remdamasi Jaroslavlio srities gubernatoriumi Michailu Jevrajevu.
Kaip įprasta tokiais atvejais, gubernatorius teigė, jog dauguma dronų neva buvo numušti. Tačiau jis taip pat pranešė, kad numušto bepiločio orlaivio nuolaužos pataikė į pramonės objektą Jaroslavlyje. Pasak M. Jevrajevo, niekas nebuvo sužeistas.
BBC, remdamasi „Telegram“ kanalu „Shot“, pridūrė, kad praėjusią naktį Jaroslavlyje buvo girdėti apie 10 sprogimų.
Rusijos valdžia nenurodė, į kokį pramonės objektą pataikyta praėjusią naktį.
Gegužės 8-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos puolė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą ir dronų saugyklą Rusijoje, taip pat Luhansko naftos saugyklą ir oro gynybos sistemas Rusijos laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 111 iš 139 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo antradienio vakaro numušė 111 iš 139 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo antradienio 18 val. rusai puolė Ukrainą 139 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo bepiločiais orlaiviais, taip pat imitaciniais dronais iš Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. Oro gynybos pajėgos šiaurės, pietų ir rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 111 dronų. 20 kovinių bepiločių orlaivių pataikė 13-oje vietų, keturiose vietose nukrito dronų nuolaužos. Ataka tęsėsi, oro erdvėje buvo dešimtys priešo dronų.
Dnipropetrovsko srityje per Rusijos smūgius žuvo aštuoni žmonės
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje antradienio vakarą per Rusijos smūgius žuvo aštuoni žmonės, dar 11 buvo sužeisti, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“, remdamasis vietos pareigūnai.
Kryvyj Rihe žuvo du žmonės – 65 metų moteris ir 43 metų vyras. Dar keturi nukentėjo. Trys sužeistieji paguldyti į ligoninę, 50 metų vyro būklė sunki.
Synelnykovės rajono Dubovykivskės gyvenvietėje žuvo keturi žmonės ir dar trys buvo sužeisti, Mykolajivkoje žuvo du žmonės.
„Nikopolio rajone nukentėjo Nikopolis, Marhaneco, Myrivskės, Pokrovskės ir Červonohryhorivkos bendruomenės. Apgadinta infrastruktūra, privatūs namai, automobiliai. Nukentėjo trys žmonės. 16 metų jaunuolis paguldytas į ligoninę, jo būklė vidutinio sunkumo. Dar vienas 16-metis ir 21 metų vaikinas gydomi ambulatoriškai“, – pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Iš viso per parą rusai beveik 30 kartų atakavo tris srities rajonus.
Latvijos ambasadorius NATO: už į mūsų šalį įskridusius dronus pirmiausiai esame atsakingi patys
Už į Latvijos oro erdvę įskridusius dronus pirmiausia esame atsakingi mes patys, vakar vakare duodamas interviu Latvijos televizijai pasakė Latvijos ambasadorius prie NATO Maris Riekstinis.
M. Riekstinis neneigė, kad šie dronai kelia grėsmę visuomenės saugumui, tačiau pareiškė, kad jie neturėtų būti traktuojami kaip ginkluotas išpuolis prieš Latviją. Šie objektai į mūsų teritoriją „atklydo“, todėl kovojant su tokiais dronais visais NATO pajėgumais pasinaudoti negalima.
Pasak M. Riekstinio, NATO misija – atgrasyti užsienio valstybes nuo ginkluoto puolimo prieš Latviją, o šie incidentai pirmiausia yra latvių, Latvijos ginkluotųjų pajėgų ir Gynybos ministerijos, atsakingos už tai, kur panaudojami pajėgumai, reikalas.
Ambasadorius prie NATO pažymėjo, kad Latvija turi 400 kilometrų ilgio rytinę sieną, kurios apsaugai reikia nemažai išteklių. M. Riekstinis pažymėjo, kad sprendimas, ar skirti išteklius pirmiausia pasienio oro erdvės apsaugai, yra politinis, tačiau tuomet reikia atsižvelgti į tai, kad nepakaks lėšų kitoms prioritetinėms karinėms sritims.
M. Riekstinis pridūrė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip sustiprinti nuolatinę NATO oro patruliavimo misiją Latvijoje.
Kyjivas įsiuto dėl Rusijos pasiūlymo: pagrobti vaikai negali būti mainų dalimi
Kyjivas atmetė „nepriimtiną“ Rusijos pasiūlymą į karo belaisvių mainų sąrašus įtraukti iš Ukrainos pagrobtus vaikus, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras, pridurdamas, kad „vaikų laisvė yra besąlygiška“, pranešė naujienų portalas „TVP World“.
Rusijos dronai taikėsi į pramonės infrastruktūrą Odesos srityje
Naktį į trečiadienį Rusija surengė didelio masto ataką dronais prieš pramonės infrastruktūrą Ukrainos Odesos srityje, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Pasak jo, Rusijos pajėgos paleido kelias dronų bangas, nukreiptas į pramonės objektus regione. Dėl to buvo apgadinti sandėliai ir ūkiniai pastatai. Lokalius gaisrus greitai užgesino gelbėjimo tarnybos. Apie aukas nepranešta.
Antradienį per Rusijos ataką Kryvyj Rihe, Dnipropetrovsko srityje, smogta į gyvenamąjį pastatą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Dronai atakavo Krasnodaro kraštą: kliuvo uostui, naftos rezervuarui, kilo gaisras
Trečiadienio naktį Temriuko rajonas Krasnodaro krašte patyrė dronų ataką. Tikėtina, kad taikytasi į du objektus iš karto, praneša „RBC-Ukraine“.
Sprendžiant iš „Telegram“ kanaluose pasirodžiusių pranešimų, dronų ir sprogimų garsai buvo girdimi bent keliose Krasnodaro krašto gyvenvietėse, esančiose prie pakrantės. Tačiau, preliminariais duomenimis, padariniai pastebimi tik Temriuko rajone.
Pirmasis smūgis buvo suduotas vietos uostui. Apie ataką pranešta maždaug 3:40 val. nakties, o šiek tiek daugiau nei po valandos pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose objekto rajone matyti gaisras.
Dar vėliau, apie 6 val. ryto, keli atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) kanalai pranešė, kad buvo užpultas naftos produktų rezervuarų parkas, priklausantis dideliam jūriniam perkrovimo kompleksui „Tamanneftegaz“.
Taip pat Krasnodaro krašto operatyvinis štabas pranešė, kad vienos įmonės teritorijoje Temriuko rajone nukrito dronų nuolaužos. Dėl to kilo gaisras. Ryte jis vis dar buvo gesinamas. Sprendžiant iš OSINT publikacijų, kalbama apie naftos rezervuarų parką.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 344 180 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 928 priešų tankus (+2), 24 554 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 41 985 artilerijos sistemas (+50), 1 786 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 376 oro gynybos sistemas (+3), 435 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius, 287 359 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 853), 4 585 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 96 142 transporto priemones ir kuro cisternas (+287), 4 181 specialiosios įrangos vienetą (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Maskvoje – didžiulis gaisras: liepsnoja „Izmailovo Kremlius“
Viename iš Maskvos turizmo kompleksų trečiadienio naktį kilo didžiulis gaisras, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Ciniškas rusų smūgis Zelenskio gimtajam miestui: žuvo civiliai, kūdikis – kritinės būklės
Valdžios institucijos antradienį vėlai vakare pranešė, kad per Rusijos atakas Ukrainos Krivij Rigo mieste žuvo mažiausiai du žmonės.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Hanža platformoje „Telegram“ pranešė, kad per vakare įvykdytą išpuolį buvo sužeisti dar keturi žmonės, tarp jų – 9 mėnesių mergaitė, kuri šiuo metu kritinės būklės gydoma ligoninėje.
Jo teigimu, žuvusieji – 65-metė moteris ir 43-ejų vyras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „X“ pareiškė, kad „ciniško Rusijos dronų smūgio taikiniu be jokio karinio tikslo buvo paprastas gyvenamasis namas Kryvyi Rige“.
„Pasibaigus trijų dienų dalinėms paliauboms, Rusija toliau žudo ir žaloja ukrainiečius“, – rašė V. Zelenskis.
„Todėl spaudimo Rusijai jokiu būdu negalima silpninti. Tik tvirtas bendras spaudimas ir Ukrainos stiprinimas, įskaitant mūsų oro gynybos stiprinimą, gali priversti agresorių imtis diplomatinių veiksmų, kad būtų pasiektas patikimas taikos susitarimas ir žudynės liautųsi“, – pridūrė jis.
Centrinėje Ukrainos dalyje esantis V. Zelenskio gimtasis Krivij Rigo miestas per daugiau nei ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą ne kartą tapo priešo antskrydžių taikiniu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Maskvos prašymu tarpininkavo sudarant nuo šeštadienio iki pirmadienio galiojusias trijų dienų paliaubas.
Antradienį Maskvos gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad auštant buvo atnaujinta Rusijos vadinamoji „specialioji karinė operacija“. Šiuo terminu Rusija oficialiai vadina savo karą su kaimynine šalimi.
Ukraina jau seniai tikisi, kad ugnis bus nutraukta ilgesniam laikui, kurio metu būtų galima surengti derybas dėl paliaubų ir taikos susitarimo.
Tačiau Maskva ugnį nutraukia tik per didžiąsias šventes. Šįkart pertrauka buvo skirta tam, kad Rusija galėtų be trukdžių surengti šeštadienį Maskvoje vykusį karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare.
Trumpas: Rusijos karo prieš Ukrainą pabaiga yra labai arti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą artėja prie pabaigos, o Maskva ir Kyjivas artėja prie susitarimo.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
„Tikrai manau, kad karo Ukrainoje pabaiga jau labai arti“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, išvykdamas iš Baltųjų rūmų vizito į Kiniją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją spaudos konferencijoje Kremliuje, surengtoje po šiemet kuklesnių Pergalės dienos iškilmių, nekonkretizuodamas taip pat pareiškė manantis, kad karas „artėja prie pabaigos“.
Šie jo žodžiai sukėlė tam tikrą sumaištį, nes derybos dėl Maskvos puolimo nutraukimo iki šiol nedavė jokių rezultatų, o V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ketintų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų Ukrainoje.
Kremlius vėliau aiškino, kad dėl V. Putino pareiškimo nėra jokių konkrečių detalių.
JAV prezidentas antradienį paneigė, kad jis ir V. Putinas pasiekė kokį nors susitarimą, pagal kurį Rusijai turėtų atitekti visas Donbaso regionas Rytų Ukrainoje.
Kalbėdamas apie galimybę dedant diplomatines pastangas nuvykti į Rusiją, D. Trumpas teigė darysiantis „viską, kas būtina“.
JAV tarpininkaujamos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos įstrigusios jau daugiau nei du mėnesius, o Vašingtonas vis daugiau dėmesio skiria Iranui.
Kyjivas siekia atnaujinti derybas, bet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pareiškė, kad pokalbiai su Ukraina šiuo metu Maskvai nėra prioritetas.
Pažangą ir toliau blokuoja esminiai nesutarimai, ypač dėl Rusijos teritorinių reikalavimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina aiškiai pasakė kad trys Baltijos šalys leido skristi Ukrainos dronams per savo teritoriją
Nausėda išlenda ir sako ne aš neleidau
Ilgiausia Rusijos ataka: 800 dronų, 14 žuvusiųjų ir 80 sužeistųjų
Per išpuolius žuvo mažiausiai 14 žmonių, daugiau nei 80 sužeista, tarp nukentėjusiųjų yra vaikų. V. Zelenskis pažymėjo, kad Maskva sąmoningai siekia „sugadinti bendrą politinę atmosferą“ JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje metu. Prezidentas, remdamasis žvalgybos duomenimis, įspėjo, kad po dronų bangų gali sekti raketų smūgiai, kuriais siekiama perkrauti oro gynybą ir sukelti „kuo daugiau sielvarto bei skausmo“.
Pirmosios oro pavojaus sirenos nuskambėjo apie 11 val. vietos laiku. Oro pajėgų duomenimis, vienu metu Ukrainos oro erdvėje fiksuota apie 200 „Shahed“ tipo dronų. Pranešta apie dronų grupes, atskridusias iš Baltarusijos per Černobylio zoną bei iš Juodosios jūros pusės.
Nukentėjo 14 regionų
Atakos apėmė daugybę šalies sričių:
Taikiklyje – geležinkelių tinklas
Prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas pranešė, kad gegužės 13 d. užfiksuoti 23 smūgiai į geležinkelio objektus. Nors traukinius pavyko laiku sustabdyti ir evakuoti keleivius, Zdolbunivo mieste per ataką ne tarnybos metu žuvo du geležinkelio darbuotojai.
Išpuolių metu apgadinti trys lokomotyvai, septyni priemiestiniai ir aštuoni krovininiai vagonai, penkios traukos pastotės, penki depai bei du tiltai. Nepaisant žalos, traukinių eismas visame tinkle nebuvo nutrauktas.
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) įspėja, kad po pirmosios dronų bangos, kuria siekta išsekinti oro gynybą, Rusija planuoja paleisti didelį kiekį iš oro ir jūros paleidžiamų sparnuotųjų bei balistinių raketų. Tikėtina, kad pagrindiniai taikiniai išliks energetikos objektai, gynybos pramonės įmonės ir vyriausybiniai pastatai didžiuosiuose miestuose.