Turkija ragina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą
NATO narė Turkija pirmadienį paragino Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, o ne vien pasikliauti, kad ją apgins Jungtinės Valstijos.
„Ukrainoje vykstant karui, o JAV strateginiams prioritetams kintant, Europai lieka vienintelis pasirinkimas – prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – Lisabonoje vykusioje konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis užsienio reikalų ministerijoje.
„Būdami europiečiai, visi esame vienoje valtyje. Užtikrinti mūsų namų saugumą – egzistencinė būtinybė. Mes negalime perduoti savo saugumo kitiems“, – pabrėžė jis.
Tačiau H. Fidanas sakė, kad jo šalis, kuri pretenduoja įstoti į Europos Sąjungą, yra laikoma atokiai nuo bloko.
„Nepaisant oficialių įsipareigojimų bendradarbiauti su sąjungininkais ne iš ES, Turkija jau daugelį metų yra atskirta nuo ES saugumo ir gynybos sistemų“, – teigė jis.
„Priežastis aiški. Platesni Europos strateginiai interesai tapo siaurų keleto valstybių narių nacionalinių darbotvarkių įkaitu“, – pareiškė jis.
Europos Komisijos vadovė dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje. Tai Briuselyje pranešė jos atstovė.
„Pirmininkė rytoj vyks į Paryžių, kur dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime Ukrainos klausimu, kurį rengia prezidentas Macronas“, – sakė Paula Pinheau.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu, Ukraina antradienį kartu su Norinčiųjų koalicijos partneriais Paryžiuje baigs rengti saugumo garantijų dokumentą, kuri turėtų būti pagrindas tolesnėms deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Trumpas grasina Indijai: „Padaryti mane laimingą yra svarbu“
Jungtinės Valstijos gali padidinti muitų tarifus Indijai, jei Naujasis Delis nevykdys Vašingtono reikalavimo apriboti rusiškos naftos pirkimą.
Orbanas persigalvojo dėl kvietimo Putinui: dabar nėra tinkamas laikas
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad dabar Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui apsilankyti Vengrijos sostinėje Budapešte nėra tinkamas laikas, skelbia „Reuters“.
Kuleba grįžta: įvyko netikėtas susitikimas su Zelenskiu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su buvusiu Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, praneša „Kanal 24“.
Permainos Ukrainos saugumo tarnyboje: iš pareigų traukiasi vadovas
Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) – permainos. Iš vadovo pareigų traukiasi iki šiol tarnybai vadovavęs Vasilijus Maliukas, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jau aptarė galimus jo įpėdinius, praneša UNIAN.
Zelenskis savo patarėja paskyrė buvusią Kanados premjero pavaduotoją Freeland
Ukraina paskyrė buvusią Kanados ministro pirmininko pavaduotoją Chrystią Freeland patarėja ekonomikos klausimais, o vyriausybėje vyksta ir kiti svarbūs politiniai pertvarkymai.
„Chrystia yra profesionalė (...), turinti didelę patirtį pritraukiant investicijas ir vykdant ekonomines pertvarkas“, – pirmadienį „Telegram“ įraše teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ch. Freeland, kuri 2019-2024 m. dirbo ministro pirmininko Justine‘o Trudeau pavaduotoja, 2025 m. buvo paskirta Kanados specialiąja atstove Ukrainos atstatymo klausimams.
Ukrainos prezidento kanceliarijos interneto svetainėje paskelbtas dekretas Nr. 15/2026 dėl Ch. Freeland paskyrimo. Pažymima, kad ji dirbs neetatine prezidento patarėja.
Šis paskyrimas įvyko tuo metu, kai V. Zelenskis ruošia dirvą arba taikos susitarimui ir Ukrainos atstatymui po karo, arba karo tęsiniui, ir tokiais paskyrimais kaip šis siekiama parengti šalį abiem atvejams.
Sausio 2 d. V. Zelenskis paskyrė dabar jau buvusį šalies karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą prezidento kanceliarijos vadovu – šis veiksmas plačiai suprantamas kaip Kyjivo pasirengimas karo tęsiniui šiais metais.
V. Zelenskis lapkričio 30 d. taip pat paskyrė buvusią Ukrainos ambasadorę Vašingtone Oksaną Markarovą prezidento patarėja atstatymo ir investicijų klausimais.
Kaip pranešama, V. Zelenskis Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju paskyrė buvusį užsienio reikalų ministro pavaduotoją Serhijų Kyslycią. 2019-2024 m. jis dirbo Ukrainos nuolatiniu atstovu Jungtinėse Tautose.
Rusija teigia užėmusi kaimą Ukrainos Sumų srityje
Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi Ukrainos Sumų srityje esantį Hrabovskės kaimą, iš kurio praėjusį mėnesį, kaip teigė Kyjivas, rusai prievarta iškeldino dešimtis gyventojų.
Hrabovskės užėmimas reikštų naują rusų pasistūmėjimą šiame Ukrainos šiaurės rytiniame regione, kurio iki šiol iš esmės kovos nepalietė nuo ukrainiečių 2022 metų staigaus kontrpuolimo, kai Ukraina atgavo ten esančias žemes.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose parašė, kad jos kariai perėmė kaimo kontrolę.
Ukraina šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Kyjivas praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją neteisėtai sulaikius apie 50 Hrabovskės gyventojų ir pavadino tai viduramžišku išpuoliu.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas teigė, kad šie asmenys buvo laikomi izoliuoti prastomis sąlygomis, kol rusai „prievarta išvežė juos į Rusijos Federacijos teritoriją“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šiuos veiksmus palygino su viduramžių antpuoliais ir pareikalavo grąžinti žmones.
Rusija lėtai, bet pastoviai stiprina pozicijas Rytų Ukrainoje, vykstant diplomatinėms pastangoms užbaigti ketverius metus trunkantį karą.
Sumų srities nėra tarp penkių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva skelbia aneksavusi, tačiau Rusija pareiškė užimanti teritorijas, kad sukurtų „buferinę zoną“ palei savo sieną.
Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analize, Rusija pernai padarė didesnę pažangą mūšio lauke nei bet kuriais kitais metais, išskyrus invazijos pradžią 2022-aisiais.
Sikorskis: štai kas privers Putiną derėtis dėl taikos
Sėsti prie derybų stalo Rusiją privers blogėjanti ekonomikos padėtis ir kai Vladimiras Putinas supras, jog tęsdamas karą negali pasiekti savo karo tikslų, sekmadienį interviu visuomeniniam transliuotojui TVP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Po Rusijos smūgio ligoninei Kyjive – Zelenskio žinutė partneriams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po naktinės Rusijos atakos priminė tarptautiniams partneriams, kad Ukrainai kasdien reikia oro gynybos sistemų, finansavimo bepiločių orlaivių–perėmėjų gamybai ir įrangos energetikos sektoriui. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė tinkle „Telegram“.
„Rusijos kariuomenė praėjusią naktį Kyjive „nugalėjo“ dar vieną ligoninę, turinčią veikiantį stacionarą. Teko evakuoti pacientus. Yra nukentėjusiųjų. Deja, vienas žmogus žuvo. Reiškiu užuojautą šeimai ir artimiesiems. Visi žmonės, kuriems reikia pagalbos, ją gauna“, – teigiama prezidento įraše.
„Be abejo, ukrainiečiai šią ligoninę atkurs. Mes esame tokie žmonės – ukrainiečiai visada atstato tai, kas buvo sunaikinta. Regionuose, kuriuose rusai pridarė naujos žalos ir sukėlė naujus elektros energijos tiekimo sutrikimus, taip pat dirba remontininkai, energetikos specialistai ir visos būtinos tarnybos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą pasitelkdamos 165 smogiamuosius bepiločius orlaivius, iš kurių apie 100 buvo „Shahed“ tipo.
„Labai svarbu, kad mūsų partneriai niekada nepamirštų: oro gynyba reikalinga kiekvieną dieną; finansavimas bepiločių orlaivių–perėmėjų gamybai reikalingas kiekvieną dieną; įranga energetikos sektoriui reikalinga kiekvieną dieną“, – akcentavo V. Zelenskis.
„Šią savaitę dirbsime su savo Europos ir Amerikos partneriais, kad užtikrintume, jog Ukraina turėtų reikiamą pagalbą. Esu dėkingas visiems, kurie palaiko mūsų šalį ir žmones“, – teigė Ukrainos lyderis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, nuo sekmadienio, sausio 4 d., 18 val. rusai iš Briansko ir Voronežo sričių paleido devynias balistines raketas „Iskander-M“ ir S-300 valdomas raketas „žemė–oras“, o iš Milerovo, Kursko, Šatalovo ir Oriolo – 165 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 137 iš 165 bepiločių.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 137 iš 165 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 137 iš 165 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija nuo sausio 4 d. vakaro atakavo šalį, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo sekmadienio, sausio 4 d., 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai iš Briansko ir Voronežo sričių paleido devynias balistines raketas „Iskander-M“/S-300 valdomas raketas „žemė–oras“, o iš Milerovo, Kursko, Šatalovo ir Oriolo krypčių – 165 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius. Apie 100 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, sausio 5 d., 8 val. oro gynyba Šiaurės, Vidurio ir Rytų Ukrainoje numušė arba nuslopino 137 įvairaus tipo bepiločius orlaivius.
10-yje vietų fiksuoti balistinių/valdomų raketų „žemė–oras“ ir 26 smogiamųjų bepiločių orlaivių pataikymai, o devyniose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai.
Per Rusijos atakų seriją Ukrainoje žmonės
Ankstyvą pirmadienio rytą Rusija bombardavo Ukrainą, Kyjivo srityje žuvo du žmonės, diplomatinio viršūnių susitikimo Prancūzijoje išvakarėse pranešė pareigūnai.
Šiek tiek po vidurnakčio visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus, o Ukrainos kariuomenė informavo, kad keliose vietose veikia oro gynyba.
Sostinėje dėl Rusijos smūgių užsiliepsnojo privati medicinos įstaiga, žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, pareiškė Kyjivo valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Ji paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gelbėtojai iš sugriauto pastato ant neštuvų išneša žmones.
Per dar vieną prieš auštant įvykdytą ataką kaimyniniame Fastivo mieste žuvo vienas į aštuntą dešimtį įkopęs vyras, nurodė Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas. Dėl smūgių toje vietovėje nutrūko elektros energijos tiekimas, buvo suaktyvintos atsarginės sistemos, kad būtų galima palaikyti vandens ir šildymo tiekimą, teigė šis pareigūnas, temperatūrai nukritus iki -8 laipsnių Celsijaus.
Šios atakos buvo surengtos Europos lyderių susitikimo Paryžiuje išvakarėse, jiems siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas proveržis dėl taikos plano, kuris, pasak Kyjivo, yra parengtas „90 proc.“
Siekdami padėti pamatus, savaitgalį Kyjive susirinko saugumo patarėjai iš 15 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) atstovai. Derybose virtualiai dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos pareigūnas, tačiau procesą nustelbė kiek anksčiau įvykdyta didelio masto JAV karinė ataka Venesueloje.
Pirmadienį numatytas dar vienas parengiamasis susitikimas, kuriame dalyvaus štabų viršininkai.
Diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.
Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, siekia įgyti visapusišką rytinio Donbaso regiono kontrolę. Kyjivas įspėjo, kad teritorijų atidavimas tik padrąsins Maskvą, ir pareiškė, jog nepasirašys tokio taikos susitarimo, kuris nepadės atgrasyti Rusijos nuo pakartotinio įsiveržimo.
Putino planai 2026-iesiems: karas tęsis
2026 m. reikėtų ruoštis Rusijos puolimo tęsimui. Apie tai kalbėjo globalizmo studijų centro saugumo projektų vadovas Pavelas Lakičiukas, rašo UNIAN.
Remdamasis praėjusių metų gruodį vykusiu Rusijos kariuomenės susirinkimu ir viešais Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasisakymais, jis teigė, kad Rusijos okupantai nesiruošia taikai.
Priešingai – visuose pasisakymuose kalbama apie „karo tęsimą ir užduočių vykdymą“.
„Putinas duoda nurodymą tęsti karą. Apie karo veiksmų nutraukimą nekalbama. Tik keletą kartų pareiškimuose minima Ukrainos kapituliacija. Putinas sako, kad jei vadinamųjų „SVO“ užduotys bus pasiektos kokiu nors politiniu ar diplomatiniu būdu, t. y. jei Ukraina kapituliuos, tai bus „malonus priedas“ prie karinės kampanijos“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, Rusijos puolimas susidės iš dviejų pagrindinių dalių.
„Pirmoji – vadinamoji strateginė oro operacija, t. y. tolesni smūgiai miestams ir infrastruktūrai, kurių tikslas – spaudžiant civilius gyventojus priversti pasiduoti. Antroji – puolimo tęsimas keliuose ruožuose, tai yra strateginė puolamoji operacija mūsų valstybės rytuose“, – sakė jis.
Ekspertas mano, kad priešo planas – plėstis plačiu frontu.
„Rusai žino ir supranta savo pagrindinį pranašumą – žmogiškuosius išteklius, gyvąją jėgą. Mūsų dalinių ir junginių nepakankamas sukomplektavimas yra pagrindinis mūsų trūkumas, ir rusai stengiasi tuo maksimaliai pasinaudoti“, – teigė jis.
Jis paaiškino, kad priešo užduotis – sutelkti pajėgas pagrindinėse smūgių kryptyse ir tuo pačiu metu išplėsti fronto liniją kuo platesniame ruože. Jis pabrėžė, kad šiaurės vakarų Donbasas taps pagrindine smūgių kryptimi.
Jis taip pat teigė, kad rusai pasirinko taktiką „ištempti mūsų pajėgas kuo platesniame fronte“. Tai reiškia, jog turėdami kiekybinį pranašumą jie gali sutelkti smūgius pagrindinėse kryptyse ir tuo pačiu metu išsklaidyti Ukrainos pajėgas, kurdami įtampos židinius visoje fronto linijoje.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 990 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 5 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 mln. 212 tūkst. 520 karių, įskaitant dar 990 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 tūkst. 507 tankų (+8), 23 tūkst. 857 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 35 tūkst. 785 artilerijos sistemų (+29), 1 tūkst. 592 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 tūkst. 268 oro gynybos sistemų, 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 100 tūkst. 564 bepiločių orlaivių (+704), 4 tūkst. 137 kruizinių raketų (+1), 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 72 tūkst. 945 automobilių ir degalų cisternų (+169) bei 4 tūkst. 36 specialiosios technikos vienetų (+1).
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius Kyjivo srityje žuvo du žmonės, o oro pavojaus sirenos aidėjo visoje šalyje.
Sostinėje žuvo vienas žmogus, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Kaimyniniame Fastivo mieste taip pat žuvo apie 70 metų vyras, pranešė Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas.
Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą, Kyjivui ir jo sąjungininkams siekiant užbaigti JAV tarpininkaujamą planą, kaip užbaigti kruviniausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo.
Galingas smūgis Rusijai: liepsnoja karinė gamykla
Ukrainos ginkluotosios pajėgos dronais smogė karinei gamyklai Jeleco mieste, Lipecko srityje. Įmonės teritorijoje kilo didelis gaisras. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis liudininkų vaizdo įrašais.
Pranešama, kad gaisras kilo akcinės bendrovės „Energia“ gamyklos teritorijoje.
„Liudininkų filmuota medžiaga užfiksuota maždaug 900 metrų nuo užpultos įmonės. Akcinė bendrovė „Energia“ gamina, be kita ko, bepiločių orlaivių akumuliatorius, taip pat baterijas aviacijai ir laivynui“, – rašo „Astra“.
Pažymima, kad ši gamykla karo metu jau buvo užpulta kelis kartus.
Per paskutinį tokį išpuolį, 2025 m. liepos 15 d., į įmonės teritoriją nukrito ne mažiau kaip keturi dronai.
Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius Kyjivo srityje žuvo du žmonės, o oro pavojaus sirenos aidėjo visoje šalyje.
Sostinėje žuvo vienas žmogus, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Kaimyniniame Fastivo mieste taip pat žuvo apie 70 metų vyras, pranešė Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas.
Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą, Kyjivui ir jo sąjungininkams siekiant užbaigti JAV tarpininkaujamą planą, kaip užbaigti kruviniausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dėl Ukrainos – dar vienas susitikimas: paaiškėjo, kas atstovaus JAV
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris šią savaitę dalyvaus Ukrainos sąjungininkų susitikime Paryžiuje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį rengia „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Jame turi būti aptartos saugumo garantijos kaip taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos dalis.