Trumpas sureagavo į smūgį Kyjivui: „Tai siaubinga“
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į masinį Rusijos smūgį Kyjivui, rašo UNIAN.
Nyderlandai skirs 248 mln. eurų bendrai su Ukraina dronų gamybai
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pareiškė, kad jo šalis ir toliau teiks nuolatinę paramą Ukrainai ir glaudžiau bendradarbiaus gynybos srityje. Artimiausiu metu į bendrą dronų gamybą bus investuota 248 mln. eurų, sakė jis per spaudos konferenciją Midelburge.
„Nyderlandai tęs savo karinę paramą Ukrainai daugiametį, nepertraukiamą laikotarpį. Į šį bendradarbiavimą įtraukiame naują aspektą – tokį, kuris mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje pavers lygiateisiškesniu, pripažįstant didžiulę jau sukauptą ukrainiečių patirtį. Siekiame vis labiau sujungti mūsų gynybos pramones. Kartu galime dirbti kurdami naujas technologijas ir modernius pajėgumus, kurie galiausiai bus naudingi visiems“, – sakė R. Jettenas.
Jis taip pat kalbėjo apie planus bendrai kurti naujas technologijas ir modernius gynybos pajėgumus, didinti svarbiausios įrangos tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir civilių apsaugai.
„Mes remiamės Ukrainos žiniomis ir patirtimi su ginklais, kurie įrodė savo vertę, kaip parodė ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Taip pat stipriname Nyderlandų pramonės gamybos pajėgumus ir inovacijų potencialą“, – sakė B. Jettenas.
Jis pridūrė, kad netrukus 248 mln. eurų bus investuota į bendrą su Nyderlandų įmonėmis dronų gamybą, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone.
Nyderlandų premjeras taip pat sake, kad Ukraina išliks pagrindiniu tarptautinės paramos objektu. Nyderlandai tęs spaudimo Rusijai politiką, kad priverstų ją sėsti prie derybų stalo.
Šiuo metu Nyderlanduose lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per vizitą jam ir Ukrainos žmonėms buvo įteiktas „Keturių laisvių“ apdovanojimas. V. Zelenskis susitiko su Nyderlandų karaliumi Willemu Alexanderu ir premjeru R. Jettenu.
Žiniasklaida: Slovakija blokuos ES sankcijas Rusijai dėl „Družba“
Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis blokuos kitą Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nebent ji gaus garantijas dėl naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“.
Nuo rusiškos naftos labai priklausomos Slovakija ir jos kaimynė Vengrija yra apkaltinusios Kyjivą vilkinant „Družba“ remontą. Ukraina teigia, kad šis vamzdynas buvo apgadintas per Rusijos antskrydžius jos teritorijoje sausio 27 d.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir jo kolega Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris praėjusį savaitgalį pralaimėjo visuotinius rinkimus, yra artimiausi Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai ES lyderių gretose.
„Jei naftotiekis „Družba“ nebus eksploatuojamas, kai bus svarstomas 20-ojo paketo priėmimas, mes jam nepritarsime“, – nurodė J. Blanaras, kurį cituoja dienraštis „Dennik N“.
„Neturime jokių kitų priemonių, kuriomis galėtume priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos Komisiją paleisti „Družba“, – Slovakijos įstatymų leidėjams sakė jis.
Vamzdynu „Družba“ į Slovakiją ir Vengriją – prieigos prie jūros neturinčias Vidurio Europos šalis – teka rusiška nafta. R. Fico ir V. Orbanas apkaltino V. Zelenskį „šantažu“ dėl šio naftotiekio.
Kilus ginčui, V. Orbanas užblokavo labai svarbią 90 mlrd. eurų ES paskolą Kyjivui ir tuo papiktino savo kolegas bloke, nes tokių veiksmų ėmėsi po to, kai iš pradžių uždegė žalią šviesą.
J. Blanaras ketvirtadienį patikino, kad, nepaisant ginčo dėl „Družba“, Slovakija neblokuos paskolos Ukrainai.
Buvęs CŽA vadovas: kiekviena NATO valstybė turėtų siųsti stebėtojų į Ukrainą ir iš jos mokytis
Su žurnalistu ir „Delfi“ leidėju Hansu H. Luiku kalbėjęs buvęs CŽA vadovas generolas Davidas Petraeusa pabrėžė milžiniškus Ukrainos pasiekimus karybos srityje ir pokyčius mūšio lauke, bei būtinybę NATO valstybėms mokytis iš jos pavyzdžio. D. Petraeusas taip pat sukritikavo ankstesnės JAV prezidento administracijos vilkintus sprendimus dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai prieš jos 2023 m. kontrpuolimą ir dabartinės JAV valdžios viltį oro puolimu pasiekti režimo pasikeitimą Irane.
H. H. Luiko paprašytas pakomentuoti situaciją Irane, buvęs CŽA vadovas pabrėžė Islamo Respublikos režimo brutalumą, ir tuo pačiu metu, jo žodžiais, nepamatuotą viltį šį režimą nuversti atakomis iš oro, kurias JAV su Izraelio pradėjo vasario 28 d., iškart nukaudami aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
„Iš tikro, naujieji režimo lyderiai, atėję, kai buvo likviduota dešimtys senųjų lyderių, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ir daugybę aukščiausio rango saugumo pajėgų vadų, be jokio abejo, yra dar radikalesni. Tiesa ta, kad Irano režimo pajėgos yra labai, labai sunkiai įveikiamos – tai kone milijonas ginkluotų vyrų, kurie pademonstravo nusiteikimą žudyti savos šalies žmones – per sausį vykusias demonstracijas nužudė dešimtis tūkstančių, dar dešimtis tūkstančių įkalino. Tai absoliučiai brutali grupė, kuri, jei pralaimėtų, rizikuoja prarasti viską. Nemanau, kad kas nors, dalyvavęs tikruose kariniuose veiksmuose, galėjo manyti, jog oro galios panaudojimas prives prie režimo pasikeitimo. Akivaizdu, kad tokia viltis buvo nepamatuota“, – sakė D. Petraeusas
Kalbėdamas apie Ukrainą, D. Petraeusas neslėpė susižavėjimo jos pasiekimais karybos srityje ir išskyrė kariuomenės, techninės ir programinės įrangos kūrėjų bei gamintojų ir jos valdytojų bendradarbiavimą.
„Šių trijų elementų sąveika yra kažkas, ko man nėra tekę matyti. Tikra tiesa, kad programinė įranga atnaujinama beveik kas savaitę, o techninė įranga keičiama kas dvi ar tris savaites. Taigi, įvyko tikras perversmas gaminant tai, kas perkama kariuomenei. Štai kodėl visos mūsų šalys turėtų mokytis iš Ukrainos daug daugiau ir daug sparčiau nei iki šiol“, – pabrėžė buvęs CŽA vadovas.
„Mūšio laukas išties pasikeitė (...). Mes nebenorime 1 000 000 vienetų tam tikro gaminio. Dabar mus reikia po 10 tūkst. kas keletą savaičių ar mėnesių, kai atnaujinama programinė ir aparatinė įranga – taip elgiasi ir ukrainiečiai“, – paaiškino jis.
Pasak jo, NATO šalių kariuomenėms, būtina performuoti karybos sampratą Ukrainos pavyzdžiu, tačiau tai nėra daroma – arba daroma nepakankamai greitai.
„Nematau požymių jokiose šalyse, įskaitant saviškę, kad būtų kardinaliai performuota karybos samprata. Nėra struktūrinių pokyčių nei karių mokymų, nei misijų rengimo, nei vadų ruošimo, nei pirkimų srityse (...) Taip pat būtina atsižvelgti į personalo bei bazių valdymo politiką ir t. t. Tai ir yra instituciniai pokyčiai. (...) kol kas pokyčiai įgyvendinami lėčiau, nei, mano manymu, reikėtų, ypač turint omenyje situaciją Ukrainoje. Kiekviena NATO valstybė narė turėtų nusiųsti stebėtojų, kurie informuotų apie įvykius Ukrainos fronte ir pokyčius mūšio lauke. Ukrainoje lankausi maždaug tris kartus per metus. Ir net tarp apsilankymų pokyčiai ir naujovės būna įspūdingos. (...) Tai įspūdinga pažanga, ir mes jos iki galo dar nesuvokiame bei patys neįgyvendiname atitinkamų pokyčių“, – sakė D. Petraeusas.
Prisiminęs žlugusį Ukrainos 2023 m. vasaros kontrpouolimą, ankstensio JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimų vilkinimą dėl ginkluotės tiekimo iki jam prasidedant generolas vadino „nedoru poelgiu“.
„Kaip galbūt prisimenate, mes nepagrįstai vilkinome sprendimą dėl tankų M1, dėl to Vokietija, savo ruožtu, atidėjo sprendimą dėl leidimo siųstis atsargines dalis iš kitų šalių. Taigi, jie laiku neturėjo šarvuotųjų pajėgų, kurias turėjo turėti. Mes nepriėmėme sprendimo ir dėl F-16, nors naikintuvai irgi galėjo būti naudingi (...) Per ilgai vilkinome daugkartinio paleidimo raketų sistemų, o vėliau ir tam tikrų šioms sistemoms skirtų raketų tiekimą. Ir tai vyko visose srityse. Tuo metu gana karštai diskutavau su Baltųjų rūmų atstovais. Ypač gerai pžinojau Jake'ą Sullivaną ir Johną Finerį. Tarnaudamas ne kartą dirbau su J. Sullivanu ir žinojau, kad CŽA jį labai gerbia, tačiau jo viršininkas pernelyg ilgai vilkino minėtuosius sprendimus. Teigčiau, kad tai buvo tikrai nedoras poelgis, ypač turint omenyje tai, kad jo viršininkas išties pagirtinai elgėsi, pasauliui reaguojant į 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusią Rusijos invaziją (...) Visi šie sprendimai galiausiai turėjo būti priimti, tačiau mes delsėme, pernelyg ilgai diskutavome, kol galiausiai juos priėmėme. Ir tai jiems (ukrainiečiams – ELTA) brangiai kainavo. (...) tai buvo praleista proga, ir norėčiau, kad sprendimus būtume priėmę daug anksčiau“, – apgailestavo D. Petraeusas.
Už Ukrainą kovojusį lenką Rusija nuteisė 13 metų kalėjimo
Rusijos primestas teismas Rytų Ukrainoje nuteisė vieną lenką, apkaltintą kovojus už Kyjivą, 13 metų kalėjimo, ketvirtadienį pranešė Maskvos ir okupuoto Ukrainos Luhansko regiono pareigūnai.
47 metų vyras buvo paimtas į nelaisvę 2024 metų lapkritį ir apkaltintas buvęs „samdiniu“, pranešė Rusijos generalinis prokuroras.
Tai naujausia iš virtinės laisvės atėmimo bausmių, kurias Rusija skyrė užsieniečiams karo belaisviams.
Milžiniškas gaisras Rusijos uoste: į dangų virsta liepsnų kamuoliai, tiršti dūmai
Rusijos Tuapsę naktį atakavo dronai, gaisras tęsiasi iki ketvirtadienio popietės. Socialinėse medijose skelbiami kadrai iš vietos – matyti į dangų kylantis didžiulis tirštų juodų dūmų debesis.
Paskelbta ir palydovinė nuotrauka, atskleidžianti gaisro mastą.
Rusijos Tuapsės uostamiestyje, Rusijos duomenimis, per Ukrainos dronų ataką žuvo du vaikai. Tai penkiametis ir 14-metis, pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Jis kalbėjo apie masinę ataką mieste prie Juodosios jūros, sukėlusią didelį gaisrą.
Tuapsė yra vienas svarbiausių uostų Rusijos pietuose ir tarnauja kaip naftos produktų, anglių ir trąšų eksporto logistikos centras. Be to, ten yra didelė tos paties pavadinimo naftos perdirbimo gamykla, priklausanti valstybinei naftos milžinei „Rosneft“.
„Telegram“ kanalas „Astra“, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“, pranešė, kad Tuapsėje po dronų atakos užsidegė vietos naftos perdirbimo įmonė.
Socialinėse medijose spėjama, kad gaisras tikriausiai persimetė ir į kitus rezervuarus, kadangi dūmų tik daugėja.
Kadruose iš įvykio vietos matyti ir didžiuliai liepsnų kamuoliai.
Okupuotame Kryme bepiločių orlaivių ataka sukėlė gaisrą naftos saugykloje
Laikinai okupuoto Krymo Oktiabrskės gyvenvietėje po balandžio 16 d. naktį įvykdytos bepiločių orlaivių atakos dega naftos saugykla. Negana to, Bachčysarajaus rajone, netoli TES naftos ir dujų saugyklos, buvo užfiksuotas atskiras gaisras.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
„Prenumeratoriai praneša, kad Oktiabrskės gyvenvietėje po naktinės atakos dega naftos saugykla“, – teigiama paskelbtoje žinutėje.
Šio „Telegram“ kanalo stebėjimo grupė taip pat paskelbė palydovinius vaizdus, kuriuose matyti gaisras. Palydoviniai vaizdai taip pat patvirtino gaisrą Bachčysarajaus rajone, netoli TES naftos ir dujų saugyklos.
Šis „Telegram“ kanalas kiek anksčiau pranešė apie sprogimų seriją Simferopolyje, Feodosijoje ir Krasnoperekopsko rajone.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos naktį Kryme surengė masinę bepiločių orlaivių ataką, o Melitopolyje buvo smogta į elektros pastotę.
Iš Lenkijos – akibrokštas Ukrainai: „To nebus“
Lenkija prieštarauja spartesniam Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą (ES), rašo „RBC Ukraine“. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasisakė prieš idėją pagreitinti Ukrainos įstojimą į ES.
Kremlius nesureikšmina JAV sprendimo nepratęsti sankcijų rusiškai naftai sušvelninimo
Ketvirtadienį Kremlius pabrėžė nesureikšminantis JAV sprendimo nepratęsti sankcijų sušvelninimo Rusijos naftos eksportui jūra, taikyto praėjusį mėnesį siekiant palengvinti padėtį pasaulio energetikos rinkose, susidariusią dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Ukraina skambina pavojaus varpais: kritiškai trūksta svarbių raketų
Ukrainai skubiai reikia „Patriot“ priešlėktuvinių raketų, kad galėtų numušti Rusijos balistines raketas, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės ryšių skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas, rašo UNIAN.
Anot jo, „Patriot“ sistemos paleidinėjamos pustuštės, būna atvejų, kai iš aštuonių vietų baterijoje užpildomos tik dvi.
Jis priduria, kad ukrainiečiai racionaliai skaičiuoja raketas ir stengiasi jas taupyti.
Kartu J. Ihnatas priduria, kad raketų Ukrainai reikia, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos smūgių. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusija smogė Ukrainai balistinėmis raketomis. Daugiausia balistinių raketų nukrito Kyjivo srityje.
Jis paragino skubiai į Ukrainą pristatyti PAC-2 ir PAC-3 raketas „Patriot“ sistemoms: „Be jų sistema tiesiog stovės be darbo“.
Ukrainos kariuomenė: rusai jau 10 dienų mėgina užimti pasienio kaimus Sumų regione
Pastarąsias dešimt dienų Rusijos pajėgos aktyviai bando užimti pasienio gyvenvietes Sumų srityje šiaurės rytinėje Ukrainos dalyje, taikydamosi į kaimus, kurių gyventojai jau buvo evakuoti, kalbėdamas per televiziją pranešė Jungtinių pajėgų operatyvinės grupės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas.
„Sumų srityje, ypač netoli Hrabovsko ir Myropilsko kaimų, jaučiamas didelis spaudimas. Apskritai, per pastarąsias dešimt dienų rusai gana aktyviai bandė užimti tiesiai prie sienos esančias gyvenvietes“, – sakė jis.
Pasak V. Trehubovo, praėjusių metų gruodį Rusijos pajėgoms iš Hrabovsko išvežus daugiau nei 50 civilių, aplinkinės gyvenvietės buvo evakuotos giliau į Ukrainos teritoriją.
Jis pažymėjo, kad dabartinių Rusijos veiksmų tikslas – ne bandyti imti į nelaisvę civilius, o įsiveržti apie 500 metrų į Ukrainos teritoriją.
Komentuodamas padėtį Charkivo srityje, V. Trehubovas pasakė, kad ji iš esmės nesikeičia.
„Kalbant apie Charkivo sritį, viskas yra kaip buvę – tie patys anklavai ir nedideli įsiveržimai. Tokie veiksmai vyksta nedidelėje Dehtiarno teritorijoje ir dvejose atskirose pietų Slobožanščynos sektoriaus zonose, iš kurių viena yra Vovčanskas. Nieko iš esmės naujo nėra. Matome, kad pastangos vėl intensyvėja – panašiai kaip stebėjome žiemą“, – sakė jis.
Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos kariai bandė surengti puolimus pasienio ruožuose Sumų ir Charkivo srityse.
„Mėginimų pulti užfiksuota Sumų srityje, taip pat Charkivo srityje. Pastaruoju metu tokie veiksmai stebimi netoli Vovčanskio Chutorų gyvenvietės Charkivo srityje. Kalbant apie Sumų sritį, kur dislokuoti pasienio apsaugos daliniai, laimei, didesnio išpuolių, kuriais siekiama užpulti mūsų kariuomenės laikomas pozicijas, skaičiaus nepastebėta“, – sakė A. Demčenko.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Sumų, Charkivo ir Černihivo sritis, tačiau Ukrainos gynybinės pozicijos neleidžia jiems veržtis į priekį.
„Priešas nuolat siunčia karius, kad išbandytų Ukrainos gynybos linijas ir išsiaiškintų Ukrainos ugnies pozicijas“, – paaiškino jis.
Rusija atakuoja Ukrainos gelbėjimo tarnybas, atvykstančias į smūgių vietas
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa apkaltino Maskvą, kad per naujausią masinių Rusijos oro atakų bangą praėjusią naktį Ukrainoje jos taikiniu tapo skubios pagalbos tarnybos.
Ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad per raketų ir dronų atakas Odesos, Kyjivo ir Dniepro miestuose žuvo mažiausiai 14 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos sąmoningai vykdė pakartotinius smūgius Ukrainos gelbėjimo tarnyboms, kai pirmieji gelbėtojai atvykdavo į įvykio vietą padėti žmonėms“, – rašė A. Costa platformoje „X“.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą patyrė nesėkmę, todėl ji renkasi sąmoningai terorizuoti civilius“, – sakė jis, pridurdamas, kad „Rusija turi nutraukti šį teroro karą“.
A. Costa sakė, kad ES toliau didins spaudimą Rusijai ir išlaikys savo paramą Ukrainai.
Briuselyje dedama daug vilčių, kad naujas sankcijų Maskvai paketas ir 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai pagaliau gali būti įgyvendinti, nes Kremliui palankus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas po pralaimėjimo rinkimuose pasitrauks iš pareigų.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 636 rusų dronus ir 31 raketą
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 636 Rusijos paleistus dronus ir 31 raketą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 7.00 val. iki ketvirtadienio 7.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 659 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius. Taip pat paleista 19 balistinių raketų „Iskander-M“/S-400“, penkios sparnuotosios raketos „Iskander K“ ir 20 sparnuotųjų raketų „Ch-101“.
Per minėtą laikotarpį rusai surengė dvi kombinuotų atakų bangas.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio duomenimis, numušti 636 dronai, 19 sparnuotųjų raketų „Ch-101“, keturios sparnuotosios raketos „Iskander K“ ir aštuonios balistinės raketos „IskanderM“/S-400“.
26 vietose registruoti 12 raketų ir 20 dronų smūgiai.
Perspėja dėl Baltijos jūros: Rusija gali bandyti užimti salą
Švedijos kariuomenės vadas Michaelis Claessonas mano, kad Rusija gali surengti puolimą Baltijos jūroje, siekdama atskleisti nesutarimus NATO, rašo „The Times“. Anot jo, jei norėtų, Rusija jau rytoj galėtų užimti salą Baltijos jūroje ir išbandyti NATO.
Po kruvinos nakties Zelenskis kreipėsi į pasaulį: Rusija nenusipelno jokio sankcijų panaikinimo
Po dronų ir raketų krušos, praėjusią naktį nusinešusios mažiausiai 14 žmonių gyvybių Ukrainoje, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti atšaukiamos.
„Dar viena naktis įrodė, kad Rusija nenusipelno jokio pasaulinės politikos sušvelninimo ar sankcijų panaikinimo“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad „Rusija stato už karą“.
Per Rusijos praėjusios nakties smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Per raketų ir dronų atakas Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje žuvo septyni žmonės, socialiniame tinkle „Telegram“ rašė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Per smūgius sostinei Kyjivui žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo trys žmonės, „Telegram“ pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ informavo, kad rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido 44 raketas ir 659 dronus.
ES smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinius objektus
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį apkaltino Rusiją tyčia taikantis į Ukrainos civilius gyventojus.
Praėjusią naktį Ukrainoje per Rusijos dronų ir raketų krušą žuvo mažiausiai 16 žmonių.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą žlunga, todėl ji nusprendė sąmoningai terorizuoti civilius“, – socialiniuose tinkluose rašė A. Costa.
Jis pasmerkė, jo žodžiais, siaubingą ataką prieš civilinius objektus.
Zelenskis ir Italijos prezidentas saugumo ir paramos Ukrainai klausimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella, kad aptartų saugumo klausimus Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei padėkotų Italijai už paramą Ukrainai ir pagalbą jos energetikos sektoriui.
Informacija apie įvykusį susitikimą su kolega iš Italijos V. Zelenskis pasidalino platformoje „Telegram“.
„Mudu su Italijos prezidentu Sergio Mattarella aptarėme saugumo padėtį Ukrainoje, visoje Europoje, taip pat Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Aš trumpai apžvelgiau mūsų susitarimus su šio regiono šalimis dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Taip pat svarbu sukurti bendrą apsaugos sistemą Europoje“, – sakė jis.
Abi šalys taip pat daug dėmesio skyrė paramai, reikalingai Ukrainos energetiniam atsparumui užtikrinti, galimybėms atblokuoti 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketui Ukrainai, 20-ajam sankcijų Rusijai paketui bei pažangai derybose dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą.
Ukrainos prezidentas padėkojo Italijai už pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui sunkiu žiemos laikotarpiu.
„Dėkoju prezidentui už jo tvirtą ir principingą poziciją remiant Ukrainą ir mūsų tautą“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pažymėjo, kad Italija remia Ukrainą siekiant atblokuoti 90 mlrd. eurų ES kredito pagalbą 2026–2027 m. laikotarpiui.
Ukraina: Odesoje per rusų atakų bangą aštuoni žmonės žuvo, 16 sužeista
Per Rusijos naktinę ataką Odesoje žuvo aštuoni žmonės, dar 16 buvo sužeista. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Praėjusią naktį miestas patyrė kelias raketų ir smogiamųjų bepiločių orlaivių atakų bangas. Deja, žuvo šeši žmonės. Nuoširdžiai užjaučiu jų šeimas ir artimuosius. Dar vienuolika žmonių buvo sužeisti ir jiems teikiama visa būtina medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.
Pasak S. Lysako, buvo apgadinti infrastruktūros objektai ir gyvenamasis namas Chadžibėjaus rajone. Sprogimo banga taip pat išdaužė daugiau kaip 300 langų keliuose pastatuose.
Žala taip pat užfiksuota parke Prymorskio rajone.
Vėliau S. Lysakas pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių.
Pasak Odesos regioninės karinės administracijos vadovo Oleho Kipero, miestas per naktį patyrė kelias kombinuotų raketų ir bepiločių orlaivių smūgių bangas. Žuvo septyni žmonės ir mažiausiai 12 buvo sužeisti.
Mieste buvo apgadinti uosto, kritinės ir gyvenamosios infrastruktūros objektai. Mažiausiai trijuose daugiabučiuose namuose sugriautos fasadų sienos ir langai. Taip pat apgadintas bendrabutis ir šalia esantys pastatai.
Keliuose infrastruktūros objektuose kilo gaisrai.
Vėliau S. Lysakas dar kartą patikslino duomenis, patvirtindamas aštuntą žuvusįjį ir 16 sužeistųjų.
Kaip pranešta anksčiau, naktį į balandžio 16-ąją Rusijos pajėgos atakavo Odesą; ankstesniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad sužeisti penki žmonės.
Rusijos kariuomenė praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 100 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. balandžio 16 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą iš viso neteko maždaug 1 315 070 žmonių, iš jų 1 100 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 866 (+2 per pastarąją parą) tankų, 24 391 (+1) šarvuotos kovos mašinos, 40 046 (+43) artilerijos sistemų, daugkartinio paleidimo raketų įrenginių – 1 738 (+2), oro gynybos sistemų – 1 347 (+1), lėktuvų – 435 (+0), sraigtasparnių – 350 (+0), taktinio lygio bepiločių orlaivių – 240 598 (+1 357), kruizinių raketų – 4 537 (+20), laivų / katerių – 33 (+0), povandeninių laivų – 2 (+0), transporto priemonių ir autocisternų – 89 761 (+208), specializuotos įrangos vienetų – 4 126 (+1).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip praneša „Ukrinform“, balandžio 15 d., 22 val. duomenimis, fronto linijose įvyko 133 susirėmimai su Rusijos kariuomene.
Iš JAV – žinia dėl sankcijų Rusijai: ar bus sušvelnintos?
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas neketina pratęsti laikino sankcijų rusiškai naftai sušvelninimo, leidžiančio parduoti jau jūroje esančią rusišką naftą.
Fronte – vis daugiau robotų: Ukraina atskleidė, kaip atrodo operacijos
Vienas Ukrainos karinis padalinys trečiadienį AFP sakė, kad jo kariai, naudodami antžeminius robotus, fronte surengė daugiau kaip 100 atakų; kiek anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad šiuo naujuoju būdu buvo užimta Rusijos pozicija.
„Iš viso tokių operacijų jau buvo daugiau kaip 100“, – sakė šaltinis iš kuopos NC-13, kuri specializuojasi naudoti šias kovos mašinas ir priklauso Ukrainos 3-iajai šturmo brigadai.
„Šios operacijos apima priešo personalo likvidavimą, slėptuvių, vadaviečių ir kitų priešo infrastruktūros objektų naikinimą. Tai jau nebe pavieniai incidentai, o sistemingos kovinės operacijos“, – sakė šaltinis.
Sistemos leidžia ne tik pakeisti pėstininkų puolimus – kurie gali baigtis karių žūtimis – bet ir aptikti bei naikinti taikinius ir užkirsti kelią priešo infiltracijai, sakė šaltinis.
„Vykdydami plataus masto robotizuotas šturmo operacijas, vienu metu pasitelkiame 5–6 antžemines robotų „kamikadzių“ sistemas kartu su antžeminiais robotais, turinčiais kovinius modulius, – sakė šaltinis. – Šis metodas efektyviai pakeičia pėstininkų šturmo grupę, sumažinant riziką žmonėms.“
„Ne kartą matėme atvejus, kai priešas tokius veiksmus suprasdavo kaip šturmo grupės puolimą ir palikdavo savo pozicijas.“
Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis sakė, kad robotai „ant žemės“ ir ore leido užimti Rusijos karių poziciją mūšio lauke.
Trečiadienį paskelbtame Ukrainos 3-iosios šturmo brigados pareiškime sakoma, kad ši pirmoji operacija įvyko 2025 m. vasarą.
Brigados teigimu, keturi antžeminiai dronai – nuotoliniu būdu valdomos transporto priemonės, kurių kiekviena gabeno po 30 kg sprogmenų – buvo pasiųsti sunaikinti Rusijos pozicijos fronto linijoje po to, kai pėstininkų pajėgos du kartus šturmavo tą poziciją, tačiau nesėkmingai ir patirdami karių žūčių.
„Pirmoji sistema susprogdino įėjimą į bunkerį – priešas slėpėsi viduje. Antroji GRS (antžeminė robotinė sistema) privažiavo prie bunkerio ir sustojo prie įėjimo. Likę okupantai suprato, kad jų padėtis beviltiška, ir ant kartono lapo užrašė, kad pasiduoda“, – sakoma trečiadienį paskelbtame padalinio pranešime spaudai.
„Tai buvo pirmasis pasaulyje robotizuotas priešo pozicijų puolimas, kurio metu be pėstininkų dalyvavimo buvo paimti belaisviai“, – teigė brigada.
Per naujus nakties Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 14 žmonių
Per Rusijos praėjusios nakties smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Maskva kaimyninę šalį apšaudė raketomis ir dronais.
Nuo daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pradžios Maskva beveik kasnakt į kaimyninę šalį paleidžia šimtus dronų, o Kyjivas, reaguodamas į šiuos išpuolius, reguliariai vykdo smūgius Rusijos teritorijoje.
Nauji smūgiai suduoti pasibaigus 32 valandų trukmės stačiatikių Velykų paliauboms, per kurias abi šalys kaltino viena kitą masiniais pažeidimais.
Per raketų ir dronų atakas Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje žuvo septyni žmonės, socialiniame tinkle „Telegram“ rašė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Per smūgius sostinei Kyjivui žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Visoje Ukrainos sostinėje dėl sprogimų užsidegė pastatų ir automobilių, išdužo langų, buvo apgadinta viešbučių fasadų, teigiama Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ paskelbtoje žalos apžvalgoje.
Gelbėtojai ištraukė vaiką iš sugriuvusio gyvenamojo namo griuvėsių Kyjivo Podilės rajone, kur dronas „tiesiog įskriejo į 18 aukštų daugiabutį“, sakė V. Klyčko.
Centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo trys žmonės, „Telegram“ pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Rusijos pusėje, pietiniame Krasnodaro krašte esančioje Tuapsėje, ketvirtadienį per ukrainiečių smūgius žuvo du vaikai, pranešė gubernatorius Venjaminas Kondratjevas. Jo teigimu, pataikyta į gyvenamuosius namus.
Ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“ remdamasis liudininkais ir oficialiais pranešimais skelbia, kad ukrainiečių dronai smogė „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklai Tuapsėje.
Per Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą sostinėje Kyjive buvo paskelbtas raketų pavojus, sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka įspėjo gyventojus likti slėptuvėse, kol pavojus bus atšauktas.
Per ataką Kyjive buvo sužeisti mažiausiai 45 žmonės, tarp jų keli medikai, sakė meras V. Klyčko.
Per drono smūgį Šiaurės Rytų Ukrainos mieste Charkive buvo sužeisti 77 metų moteris ir 66 metų vyras, „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ informavo, kad rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido 19 balistinių raketų, 25 sparnuotąsias raketas ir 659 dronus. Nurodoma, kad aštuonios balistinės raketos, 23 sparnuotosios raketos ir 636 dronai buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
Lenkija skubiai kėlė naikintuvus, apribotas dalies oro uostų darbas
Du Lenkijos oro uostai dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą turėjo stabdyti skrydžius, skelbia Liga.net.
Aliarmas Rusijoje: naftos gamykloje kilo gaisras, apribotas oro uosto darbas
Rusijos Tuapsę atakavo dronai, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi pranešimais socialinėse medijose. Atakuota naftos perdirbimo gamykla, kilo gaisras.
Pareigūnai: Rusijos smūgių Ukrainoje aukų skaičius išaugo iki 12
Per Rusijos smūgius praėjusią naktį Ukrainoje žuvo mažiausiai 12 žmonių, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Per raketų ir dronų atakas pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo šeši asmenys, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad per smūgius sostinei Kyjivui žuvo mažiausiai keturi žmonės, tarp jų – 12 metų vaikas.
Dar du žmonės žuvo centriniame Dnipro mieste, pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Rusija beveik kasnakt paleidžia šimtus dronų į kaimyninę šalį nuo pat daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pradžios, o pastaruoju metu suintensyvino ir dieninius smūgius.
Rusija smogė Ukrainai: tarp žuvusiųjų – vaikas
Rusija naktį apšaudė Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir raketomis, per atakas žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, o sostinėje Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Nuo karo pradžios prieš daugiau nei ketverius metus Maskva beveik kiekvieną naktį į kaimyninę šalį paleidžia šimtus bepiločių orlaivių, o pastaruoju metu padaugėjo ir dieninių smūgių.
„Dėl priešo atakos prieš sostinę žuvo du žmonės – 12 metų berniukas ir 35 metų moteris“, – „Telegram“ tinkle parašė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.
Per atskirą ataką centriniame Dniepro mieste žuvo dar vienas žmogus, „Telegrame“ parašė regiono administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
Anksčiau O. Ganža sakė, kad per ataką buvo sužeista 10 žmonių, įskaitant 40 metų moterį, kuri „sunkios būklės“ paguldyta į ligoninę. Iš karto nebuvo aišku, ar ši moteris yra asmuo, apie kurio mirtį pranešta.
Kyjive gelbėtojai iš Podilskio rajone sugriauto gyvenamojo namo liekanų ištraukė vaiką, sakė V. Kličko.
Per ataką sostinėje buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, tarp jų – keli medikai, sakė V. Kličko.
Sostinės Obolonskio rajone esančiame pastate, į kurį nukrito raketų nuolaužos, kilo gaisras, degė automobiliai, pridūrė jis.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka perspėjo civilius gyventojus būti slėptuvėse, kol bus atšauktas raketų pavojus.
Per bepiločio orlaivio smūgį į šiaurės rytinį Charkivo miestą buvo sužeista 77 metų moteris ir 66 metų vyras, „Telegrame“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Per ataką pietiniame Odesos uostamiestyje buvo sužeisti penki žmonės, „Telegrame“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube Galezard Project & Co - Crazy Love Desire (2025)
Rusija keičia taktiką: įvardytos 3 priežastys
Rusija bandė atakuoti Ukrainą salvėmis, vienu metu paleisdama po kelias dešimtis dronų ir raketų į vieną taikinį. Apie tai eteryje „Radio NV“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočka.
Jis pažymėjo, kad Rusija pakeitė savo taktiką ir pradėjo atakuoti Ukrainą dienos metu. Pasak jo, tam yra kelios priežastys.
„Visų pirma, jiems trūksta paleidimo įrenginių, kad galėtų veikti nepertraukiamai ir vykdyti paleidimus dideliais kiekiais. Vis tiek po kelių paleidimų reikia atlikti tam tikrą amortizaciją, patikrinimus, įvertinti tinkamumą naudoti kituose salvių etapuose... Jiems reikia daugiau paleidimo įrenginių, kurių jie neturi“, – teigė I. Tymočka.
Jis taip pat pridūrė, kad dar vienas tokios Rusijos strategijos veiksnys yra ekonominis spaudimas Ukrainai, nes dienos metu įmonės priverstos stabdyti darbą oro atakų metu.
Dar vienas svarbus veiksnys, anot jo, yra smūgių pasekmių stebėjimas. I. Tymočka paaiškino: „Dieną priešo koreguotojai ir tie, kurie stebi smūgių efektyvumą, gali lengviau susilieti su gyventojais, judėti ir manevruoti. Naktį bet koks žmogus prie objekto iškart patraukia dėmesį. Tuo tarpu dieną tai mums sunkiau pastebėti.“