Volodymyras Zelenskis atvyko į Damaską derybų su Sirijos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidan atvyko į Damaską derybų su Sirijos lyderiu Ahmedu al-Sharaa, naujienų agentūrai AFP pranešė apie tai informuotas aukšto rango pareigūnas.
V. Zelenskio lėktuvas „nusileido Damaske“, sakė pareigūnas.
Jis pridūrė, kad darbotvarkėje numatyti, be kita ko, „šalių bendradarbiavimo“ ir „saugumo situacijos regione“ klausimai.
Zelenskis: parama Ukrainai gali sumažėti dėl užsitęsusio karo Artimuosiuose Rytuose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad užsitęsęs JAV ir Izraelio karas prieš Iraną gali dar labiau susilpninti amerikiečių paramą Ukrainai, ir siejo tai su besikeičiančiais Vašingtono pasauliniais prioritetais.
Kyjivas ypač nerimauja dėl itin reikalingų oro gynybos raketų „Patriot“ tiekimo mažėjimo.
Ukrainai žūtbūt reikia daugiau JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios padėtų atremti kasdienius Rusijos apšaudymus, vėlai šeštadienį Stambule duodamas išskirtinį interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė V. Zelenskis.
Daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjusi Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą ir negailestingas miestų užnugaryje bombardavimas nusinešė tūkstančius civilių gyvybių. Rusija taip pat taikosi į Ukrainos energijos tiekimą, siekdama sutrikdyti naujai sukurtų ukrainiečių dronų bei raketų pramoninę gamybą ir palikti civilius be šildymo bei vandens.
„Turime pripažinti, kad šiandien nesame prioritetas, – sakė V. Zelenskis. – Todėl bijau, kad ilgas (Irano) karas mums reikš mažesnę paramą.“
Dėmesys Ukrainai blėsta
Vėliausios JAV tarpininkaujamos derybos tarp Maskvos ir Kyjivo pasiuntinių baigėsi vasarį be jokių proveržio ženklų. V. Zelenskis, kaltinantis Rusiją bandymu vilkinti derybas tęsiant invaziją, teigė, kad Ukraina palaiko ryšį su JAV derybininkais dėl galimo susitarimo užbaigti karą ir toliau reikalauja tvirtesnių saugumo garantijų.
Tačiau, pasak jo, net ir šios diskusijos atspindi platesnį dėmesio Ukrainai praradimą.
V. Zelenskis pabrėžė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia sistemos „Patriot“, kurios yra būtinos Rusijos balistinėms raketoms perimti, nes Ukraina vis dar neturi veiksmingos alternatyvos.
Šios JAV sistemos iš pat pradžių nebuvo pristatomos pakankamais kiekiais, sakė V. Zelenskis. Jo teigimu, jei karas su Iranu greitai nesibaigs, „paketas, kuris mums ir taip nėra labai didelis, manau, kasdien vis mažės ir mažės“.
„Todėl, žinoma, mes bijome“, – sakė jis.
Rusija teikia žvalgybinę informaciją Iranui
V. Zelenskis interviu taip pat sakė, kad Rusija suteikė Iranui palydovinės žvalgybos duomenų apie daugiau nei 50 Izraelio energetikos objektų.
Tai naujausias iš ukrainiečių teiginių, kad Rusija karinėmis priemonėmis remia Iraną.
„(Rusija) padeda Iranui rengti atakas. Tai civilinė infrastruktūra be jokios karinės paskirties“, – savo „Telegram“ kanale rašė V. Zelenskis, persakydamas savo komentarus iš šeštadienį duoto interviu.
„Tai primena (mums) gyvenimą Ukrainoje bombarduojant Rusijai, kai jie taikosi į mūsų elektros tinklus ar vandentiekio sistemas“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Ukrainos prezidentūra: daugiau nei 100 tūkst. šalies teritorijos vis dar gali būti užminuota
Daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos tebėra potencialiai pavojinga.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai minint Tarptautinę informavimo apie minų pavojų ir pagalbos minų šalinimo veikloje dieną platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarija.
„Daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių kilometrų mūsų šalies teritorijos vis dar laikoma potencialiai pavojinga. Tačiau Ukraina deda visas pastangas, kad visur būtų užtikrintas didesnis saugumas. Jau išvalyta daugiau nei 15 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Šiais metais ūkininkai vėl galės apsėti šiuos laukus“, – teigiama pranešime.
Tuo pačiu metu tęsiami Juodosios jūros valymo nuo minų ir kitokių sprogmenų darbai.
„Ukraina jau išvalė daugiau nei 168 kvadratinių kilometrų vandens teritorijos. Mes atkūrėme laivybą Juodojoje jūroje ir tebesame vieni iš pagrindinių pasaulinio maisto saugumo garantų“, – pranešė prezidentūra.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad minos ir sprogstamieji įtaisai iš viso sužeidė 1 431 žmogų, įskaitant 146 vaikus.
„Nuo plataus masto invazijos pradžios Valstybinės gelbėjimo tarnybos ir Nacionalinės policijos minų paieškos padaliniai jau apžiūrėjo daugiau nei 248 tūkst. hektarų ir aptiko daugiau nei 1,1 mln. pavojingų objektų“, – pridūrė ministras.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 4-ąją paskelbė Tarptautine informavimo apie minų pavojų ir pagalbos minų šalinimo veikloje diena. Jos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie minų ir karo liekanų keliamą pavojų bei skatinti jų likvidavimą.
Budanovas: JAV pasiuntiniai šį mėnesį gali atvykti į Kyjivą
JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šį mėnesį gali apsilankyti Kyjive, šeštadienį naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas.
Tai būtų pirmasis oficialus S. Witkoffo ir J. Kushnerio vizitas Kyjive; jis planuojamas siekiant atgaivinti taikos derybas su Rusija, įstrigusias prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.
K. Budanovas pridūrė, kad vizitas galėtų įvykti netrukus po stačiatikių Velykų balandžio 12-ąją.
Odesoje per Rusijos dronų smūgius apgadinta gyvenamųjų pastatų, sužeisti 3 žmonės
Rusijos pajėgoms sekmadienio naktį dronais atakavus Odesą, buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų ir sužeisti mažiausiai trys žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Juos cituoja ukrainiečių portalas „Kyiv Independent“.
Odesos karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad dėl dronų atakos kilo gaisrų ir kad taip pat užsidegė keletas transporto priemonių.
Ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 93 dronus ir kad 76 iš jų buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
Ukrainos dronų ataka Rusijoje: prie Baltijos jūros apgadintas naftotiekis
Rusijos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką netoli Primorsko uosto prie Baltijos jūros buvo apgadintas naftotiekis.
Rusijos oro gynyba Leningrado srityje numušė 19 dronų. Vieno iš numuštų dronų nuolaužos „apgadino naftotiekio atkarpą netoli Primorsko uosto ir šiuo metu vyksta saugus naftotiekio išdeginimas“, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka. Jis pridūrė, kad aukų išvengta.
Tuo metu suomių transliuotojas „Yle“ pranešė, kad įprastai virš Rusijos skrendantys Kinijos oro linijų lėktuvai sekmadienį buvo nukreipti per Suomiją. Nurodoma, kad tai įvyko po Ukrainos dronų smūgių, kurie apgadino naftotiekį netoli Primorsko.
Anksti sekmadienį oro eismas Sankt Peterburgo zonoje buvo sustabdytas, o miesto Pulkovo oro uostas buvo uždarytas kelioms valandoms.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakas prieš Rusijos infrastruktūros objektus.
Tarp Suomijos sienos ir Sankt Peterburgo esantis Primorskas ataką patyrė ir kovą, kai buvo padegta naftos bazė.
Tuo metu ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais praneša, kad ukrainiečių dronai praėjusią naktį smogė „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Kstovo mieste Žemutinio Naugardo srityje.
„80–90 proc. karių žūsta kelyje, taip ir nepamatę priešininko“: Rusijoje – beviltiškumo pripažinimas
Rusijoje režimas itin griežtai cenzūruoja bet kokį nepasitenkinimą valdžia ar karo veiksmais Ukrainoje, tačiau kartais tokie pasisakymai prasiveržia į laisvę. Pavyzdžiui, karo korespondentas Jurijus Kotenokas viešai atskleidė priežastis, lėmusias „stagnaciją“ Ukrainos karo veiksmų teatre, pažymėdamas, kad fronto linija faktiškai atsidūrė aklavietėje.
Skelbia, kiek rusai prarado karių nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 5 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 303 550 karių, iš kurių 1 180 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 839 priešų tankus (+4), 24 350 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 39 439 artilerijos sistemas (+61), 1 719 raketų paleidimo sistemų (+3), 1 338 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 219 443 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 427), 4 517 kruizinių raketų, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 87 355 transporto priemones ir kuro cisternas (+206), 4 112 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kuo stipriau spaudžiame - sankcijomis, konfliktais, emocijomis - tuo greičiau patys kraujuojame.
Bandydami pakenkti kitiems, vis dažniau pakenkiame sau.
Ir dabar jau net Prezidentas viešai pripažįsta:
„Judame susinaikinimo keliu.“
Bet savinaika neatsiranda savaime.
Ji atsiranda iš sprendimų, priimtų be ilgalaikės vizijos - paremtų emocijomis, lozungais ir tuščiu pasipūtimu.
Konfliktas su Kinija - be ekonominio plano.
Sankcijos kaimynams - be strategijos.
Santykiai griaunami impulsyviai, o atsakomybės - nulis.
Pažiūrėkime į faktus.
Ignalinos atominę elektrinę uždarėme skubėdami, nes „taip reikia“.
Kitos šalys branduolinės energetikos neatsisakė - ir šiandien turi pigesnę, stabilesnę energiją.
Mes patys nusipjovėme šaką, ant kurios sėdėjome.
Budanovas: sąjungininkai paprašė Kyjivo mažinti atakas Rusijos naftos pramonei
Dėl staigaus naftos kainų šuolio Ukrainos sąjungininkai kreipėsi į Kyjivą su prašymu mažinti smūgių kiekį Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“.
Pasak jo, Ukraina gauna „tam tikrus signalus“ dėl būtinybės sumažinti smūgius, tačiau jis nepatikslino, kurios būtent šalys pateikė tokį prašymą.
K. Budanovas neatskleidė, ar Ukraina atsižvelgs į šį sąjungininkų prašymą ir keis savo taktiką. Taip pat jis išreiškė viltį, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu gali baigtis.
Energijos ištekliai pabrango Iranui smarkiai apribojus laivybą Hormūzo sąsiaurį.
Atsižvelgiant į tai, atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą gali dar labiau sukrėsti rinką, o tai kelia susirūpinimą sąjungininkams.
Ukraina laiko naftos perdirbimo gamyklas teisėtais taikiniais
Kyjivas sistemingai naudoja tolimųjų nuotolių dronus smūgiams prieš karinius ir pramoninius objektus Rusijoje. Tarp tikslų – naftos perdirbimo gamyklos, kurios aprūpina degalais okupantų kariuomenę ir finansuoja Kremliaus karo mašiną.
Per pastarąsias savaites tokių atakų intensyvumas išaugo, o Rusijos pusė praneša apie rekordišką dronų skaičių savo oro erdvėje.
Tuo tarpu dėl naftos kainų kilimo Maskvos pajamos auga. Pranešama, kad vien per pirmąsias konflikto Artimuosiuose Rytuose savaites Rusija galėjo papildomai uždirbti milijardus dolerių.
Be to, Jungtinės Valstijos laikinai sušvelnino apribojimus, leidžiant atskiroms šalims pirkti rusišką naftą. JAV tikisi, kad tai leis stabilizuoti rinką.