Rusijos kariuomenė patiria vis didesnius priešlėktuvinės ir oro gynybos sistemų nuostolius. Kovo 22 d. tapo žinoma, kad vienu smūgiu buvo sunaikintas zenitinio raketų komplekso „Buk-M3“ ugnies įrenginys 9A317 bei komplekso „Buk-M2“ paleidimo ir užtaisymo įrenginys 9A316. Ši istorija gana iškalbinga ta prasme, kad ji dar kartą demonstruoja Rusijos Federacijos armijos „profesionalumą“. Abi mašinos judėjo praktiškai viena šalia kitos, todėl pataikymas į vieną iš jų ir po to sekusi antrinė detonacija lėmė ir kitos sunaikinimą, pažymima „Unian“.
Kovo 24 d. pranešta apie naujas ukrainiečių sėkmes – dalinio „Reid“ operatoriai pataikė į Rusijos ZRK „Tor-M2“. Iš viso nuo kovo 12 d. į 413-ojo SBS pulko operatorių akiratį pateko keturi šio tipo kompleksai. Dviejų „Tor-M2“ sunaikinimas ir dar dviejų sugadinimas rodo, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoje atsirado „spraga“, besitęsianti maždaug nuo 50 iki 100 km išilgai fronto linijos. Į ją, žinoma, gali įskristi papildomi Ukrainos dronai (ir ne tik jie). Pažymima, kad tai tik dalis nuostolių, kuriuos pastaruoju metu patyrė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.
„Bepiločių sistemų pajėgos, SBU ir kiti padaliniai ir anksčiau naikino Rusijos priešlėktuvinės gynybos kompleksus bei radiolokacines stotis (RLS), – „Unian“ cituojamas informacinės-konsultacinės bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas. – Padidėjusį sunaikintų taikinių skaičių galima paaiškinti keliais veiksniais. Pirma, informacijos apie ZRK ir RLS dislokaciją kokybe. Kokybiškas žvalgybinis darbas, padaugintas iš padidėjusio bepiločių orlaivių skaičiaus giluminiams smūgiams.“ Pasak specialisto, svarbų vaidmenį vaidina ir kompleksiškesnis operacijų pobūdis, kai Ukraina perpildo Rusijos gynybą įvairiomis naikinimo priemonėmis.
Priešlėktuvinės gynybos pagrindas: nuo „Pancir“ iki „Triumf“
Įvertinti realius rusų nuostolių mastus ir jų pasekmes galima tik atsižvelgiant į sistemų kiekį, kurį Rusija turi. Rusijos priešlėktuvinė gynyba išlieka viena galingiausių pasaulyje. Skirtingai nei daugelis NATO šalių, Rusija turi tikrą daugiasluoksnę sistemą, apimančią kelias pagrindines grandis:
- „Pancir-S1“ – artimojo nuotolio kompleksas apsaugai nuo dronų ir didelio tikslumo ginklų.
- „Tor-M1/M2“ – mažojo nuotolio ZRK, galintis veikti priešakinėse linijose.
- „Buk-M2/M3“ – vidutinio nuotolio ZRK kovai su manevringais taikiniais ir sparnuotosiomis raketomis.
- S-300 – masinė sovietinė sistema aviacijos naikinimui dideliais atstumais.
- S-400 „Triumf“ – pagrindinė šiuolaikinė sistema lėktuvų bei balistinių raketų perėmimui.
Remiantis Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) duomenimis, 2024–2025 m. Rusijos priešlėktuvinės gynybos pagrindą sudarė šie kiekiai: „Pancir-S1“ – apie 116 vienetų skirtingose pajėgose; „Tor-M1/M2“ – virš 120 vienetų; „Buk“ šeimos sistemos – apie 350 vienetų (įvairių modifikacijų); S-300 – virš 400 paleidimo įrenginių; S-400 – apie 345 paleidimo įrenginiai. Taip pat paminėtos naujausios sistemos S-350 „Vitiaz“ (6 įrenginiai) ir S-500 (vienas veikiantis pulkas).
Naikinimo statistika ir technologinis lūžis
Projekto „Warspotting“ duomenimis, rusai kare prieš Ukrainą jau prarado daugiau nei 450 įvairių tipų zenitinių sistemų. Vien tik „Buk-M1-2“ ugnies įrenginių prarasta daugiau nei pusšimtis, o „Tor-M2“ mašinų – virš 40 vienetų. Panašiai tiek prarasta ir „pancirių“ – galima daryti prielaidą, kad nuostoliai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų Rusijos turėtų „Pancir-S1“.
Pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas esminis nuostolių augimas. Ypatingas dėmesys skiriamas RLS naikinimui. Projekto „Točnyj“ duomenimis, nuo praėjusių metų birželio iki 2026 m. kovo Ukraina paskelbė vaizdo įrašus apie 196 (kitais duomenimis – 209) smūgius į Rusijos radiolokacines sistemas (neskaičiuojant dar 45+ smūgių į S-300 ir S-400 radarus).
Kovo 1–22 d. laikotarpiu Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgos sunaikino 26 Rusijos priešlėktuvinės gynybos elementus. Pavyzdžiui, naudojant dronus FP-2 su 60–100 kg kovine galvute, buvo sunaikintas ZRK S-300V paleidimo įrenginys. Tokios sistemos kaina siekia maždaug 37 mln. eurų – tai prilygsta ketvirtos kartos naikintuvo kainai.
„Ukrainos priemonių efektyvumas toliau auga, – teigia aviacijos ekspertas Bohdanas Dolince. – Iš vienos pusės, tobulinamas tikslumas, iš kitos – plečiamas arsenalas. Šiandien prie tolimojo nuotolio dronų prisidėjo skraidantys „motininiai“ bepiločiai bei plaukiantys nešėjai.“ Pasak specialisto, pastarieji leidžia pristatyti nedidelius smūgius daryti galinčius dronus prie Krymo krantų ir ten naikinti Rusijos ZRK.
Pasekmės: nuo strateginių nuostolių iki „Irano likimo“
Dėl didelių praradimų Rusijos priešlėktuvinė gynyba tampa ribota. Vietoj ištisinio oro erdvės padengimo rusai priversti pereiti prie objektinio principo – saugoti tik svarbias logistikos komunikacijas ir strateginius objektus. Tai atveria Ukrainai naujas galimybes smogti giliai priešo teritorijoje, kaip parodė ataka prieš „NOVATEK-Ust-Luga“ gamyklą Leningrado srityje.
Tačiau didžiausia Kremliaus problema yra ta, kad priešlėktuvinės gynybos sistemų praradimai net hipotetiškai negali būti pateisinami deklaruojamais karo tikslais. Joks miestas Donbase negali kompensuoti šimtų prarastų sistemų. ZRK Rusijai yra strateginis resursas, saugantis ir branduolinį arsenalą, o realių alternatyvų šioms sistemoms Maskva tiesiog neturi.
Nors popieriuje Rusija turi daug naikintuvų, jų kiekis nepalyginamas su NATO ar Kinijos turimais orlaiviais. Kol Rusija vis dar kliaujasi ketvirtąja karta, kaimynės pereina prie penktosios. Vakaruose ir pas jų sąjungininkus jau yra daugiau nei 1300 vnt. „nematomų“ F-35, Kinija turi virš 300 naujos kartos naikintuvų, o Rusija – geriausiu atveju kelias dešimtis Su-57. Maskvos atsilikimas iš kritinio tampa katastrofišku, ir tam tikrame etape Rusija, nepaisant branduolinio ginklo, gali pakartoti Irano likimą – turėti daug ginklų, bet būti bejėgė prieš techniškai pažangesnį priešininką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
