Indija teigia, kad per ataką prieš laivą Ukrainoje žuvo keturi jos piliečiai
Indija pirmadienį pranešė, kad ankstesnę dieną per atakas prieš komercinį laivą netoli Ukrainos Odesos uosto žuvo keturi jos piliečiai, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas.
Užsienio reikalų ministerija pareiškime pasmerkė suduotą smūgį ir nurodė, kad laivas „Golden Leo“ „buvo užpultas išplaukdamas iš Odesos uosto“, o tarp 17 jo įgulos narių buvo penki indai.
„Remiantis turima informacija, tragiškai žuvo keturi Indijos piliečiai, o vienas yra hospitalizuotas kritinės būklės“, – teigiama pareiškime.
Ukrainos karinis jūrų laivynas sekmadienį informavo, kad per Rusijos raketų smūgius į Turkijai priklausantį krovininį laivą „Golden Leo“, gabenusį grūdus, žuvo penki jame buvę žmonės, o dar penki įgulos nariai dingo be žinios.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad tarp įgulos narių buvo Sirijos ir Indijos piliečių.
„Žuvo Ukrainos jūrų locmanas ir keturi įgulos nariai, aštuoni įgulos nariai buvo evakuoti, o dar penki tebėra dingę be žinios“, – sakė jis.
Kol kas neaišku, ar keturi žuvę Indijos piliečiai yra vieni iš tų, kurie ankstesnę dieną buvo paskelbti dingusiais.
Indijos užsienio reikalų ministerija pareiškime pažymėjo, kad „komercinių laivų puolimas ir pavojaus nekaltiems įgulos nariams civiliams kėlimas arba kitoks laivybos ir prekybos laisvės varžymas yra smerktinas ir vengtinas“.
Degalų krizė Rusijoje pasiekė viršūnę: automobiliai tapo prabanga
Kilus didelio masto degalų krizei, Rusijos naujų automobilių rinkos augimas smarkiai sulėtėjo, praneša laikraštis „The Moscow Times“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
Indija teigia, kad per ataką prieš laivą Ukrainoje žuvo keturi jos piliečiai
Indija pirmadienį pranešė, kad per atakas prieš komercinį laivą netoli Ukrainos Odesos uosto žuvo keturi jos piliečiai, o dar vienas yra ligoninėje kritinės būklės.
Užsienio reikalų ministerija pareiškime pasmerkė suduotą smūgį ir nurodė, kad laivas „MV Golden Leo“ „buvo užpultas išplaukdamas iš Odesos uosto“, o tarp 17 jo įgulos narių buvo penki indai.
„Remiantis turima informacija, tragiškai žuvo keturi Indijos piliečiai, o vienas yra hospitalizuotas kritinės būklės“, – teigiama pareiškime.
Per Rusijos smūgį Odesai žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgį Odesai pirmadienio popietę žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Deja, šiuo metu jau žinome apie tris žmones, žuvusius per priešo ataką. Paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta“, – rašoma pranešime.
S. Lysakas pridūrė, jpg taip pat žinoma, kad sužeisti trys žmonės. Jiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.
Vėliau paskelbta, kad sužeistųjų yra šeši.
Smūgis sukėlė didelio masto gaisrą privačios įmonės teritorijoje, kur užsidegė žemės ūkio technika. Taip pat buvo pažeistas dujotiekis.
Į Grahamo sankcijų Rusijai paketą Trumpas siekia įtraukti Iraną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareikalavo, kad nuostatos dėl Irano taip pat būtų įtrauktos į sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kurį inicijavo velionis JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, praneša „Kyiv Post“.
„Respublikonai turėtų įtraukti Iraną į sankcijų Rusijai įstatymą. Tą norėjo padaryti Lindsey ir tai įvyks. SVARBU!!! Prezidentas DJT“, – savo socialinėje platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Praėjusią savaitė jis teigė, kad sankcijų Rusijai paketas vis dar svarstomas ir yra didelė tikimybė, kad jis bus priimtas.
Įstatymo projektą palaiko tiek respublikonai, tiek demokratai, bet jam dar turės pritarti Senatas. Į jį įtrauktos sankcijos ir antriniai muitai siekiant spausti Maskvą pradėti taikos derybas dėl karo prieš Ukrainą užbaigimo.
Iš pradžių įstatymo projekte siūlyta taikyti 500 proc. muitus penkioms didžiausioms pasaulyje Rusijos naftos ir gamtinių dujų pirkėjoms, įskaitant Kiniją ir Indiją, tačiau vėliau muitų dydis sumažintas iki 100 proc.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, į atnaujintą įstatymo versiją taip pat įtrauktos nuostatos valstybėms, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso rusiškų gamtinių dujų eksporto kiekio, įskaitant Japoniją, Prancūziją, Vengriją ir Belgiją.
JAV prezidentas taip pat gautų platesnes galias atšaukti sankcijas, jeigu būtų manoma, kad tai atitinka nacionalinius JAV interesus.
Šį įstatymo projektą inicijavo respublikonų senatorius L. Grahamas ir demokratų senatorius Richardas Blumenthalis. 71-erių L. Grahamas buvo aktyvus Ukrainos rėmėjas ir paskutinįkart šalyje lankėsi likus kelioms dienoms iki savo mirties šių metų liepos 11 d.
Ukrainos pajėgos smogė į 7 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus, oro gynybos įrenginius ir energetikos objektus
Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos per naktį Azovo ir Juodojoje jūrose smogė į septynis Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus, Rusijos teritorijoje – į šešis oro gynybos įrenginius, o laikinai okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą, – į septynis energetikos objektus, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šių pajėgų vadas Robertas „Magyaras“ Brovdis.
Tarp atakuotų Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų buvo trys tanklaiviai ir keturi balkeriai. Vykdydamos operaciją „MoLoCHKa“, nepilotuojamų sistemų pajėgos nuo liepos 1 d. Azovo jūroje iš viso smogė į 119 tokių laivų, o Juodojoje jūroje – į 64.
Kalbant apie Rusijos oro gynybą, Ukrainos pajėgos Rusijos Jeisko, Primorsko Achtarsko ir Kamyševackajos miestuose smogė į raketų sistemą „žemė-oras“ „Tor-M2“, radiolokatorių stotis „Nebo-U“, „Kasta-2E2“ ir „Gamma-M“, taip pat į dvi radiolokatorių stotis „Nebo-SV“. Visi šeši taikiniai buvo sėkmingai sunaikinti.
Nuo liepos pradžios nepilotuojamų sistemų pajėgos iš viso smogė į 25 Rusijos oro gynybos įrenginius, įskaitant 12 raketų sistemų „žemė-oras“, 12 radiolokatorių stočių ir vieną elektroninės karybos sistemą.
Kalbant apie energetikos infrastruktūrą, šį kartą Jaltoje, Morskėje, Pryvitnėje, Lučystėje ir kitose gyvenvietėse buvo smogta į septynis elektros paskirstymo centrus ir elektros pastotes. Vykdydamos operaciją „Crimean Switch Off“, Ukrainos pajėgos nuo liepos 1 d. iš viso smogė į 103 elektros paskirstymo centrus.
Ukraina smogė FSB koordinaciniam centrui Chersono srityje: galėjo būti apie 100 žmonių
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) smogė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) koordinaciniam centrui laikinai okupuotoje Chersono srityje, pranešė SBU.
„SBU specialiųjų operacijų centro „Alfa“ specialiųjų pajėgų kariai sėkmingai smogė Rusijos FSB koordinaciniam centrui ir jos darbuotojų dislokacijos vietai, kuri buvo įsikūrusi viename iš poilsio namų laikinai okupuotoje Chersono srityje“, – „Facebook“ pranešė SBU.
Priduriama, kad, preliminariais vertinimais, FSB koordinaciniame centre galėjo būti apie 100 kariškių.
Be to, SBU žvalgybos duomenys patvirtino, kad objekto teritorijoje buvo daugiau nei 70 automobilių, veikė ginkluota apsauga, veikė kontrolės ir praleidimo punktai, buvo įrengtos inžinerinės užtvaros ir požeminės slėptuvės.
„Specialiosios operacijos metu į FSB darbuotojų dislokacijos vietą pataikė 13 dronų. Dėl smūgio kilo didžiulis gaisras“, – pabrėžiama pranešime.
„SBU toliau vykdo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nustatytas užduotis, siekdama sumažinti agresorės valstybės karinį ir ekonominį potencialą. Tokios specialiosios operacijos priešininkui sukelia didelių nuostolių laikinai okupuotose teritorijose, sutrikdo valdymo ir koordinavimo sistemą, verčia rusus nukreipti papildomas pajėgas savo objektų apsaugai ir žymiai apsunkina FSB padalinių logistiką bei aprūpinimą“, – pridedama pranešime.
Solovjovas pasiūlė išvežti rusus už Uralo: „Bus saugiau“
Kremliaus ruporas ir Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ kanale „Rossija 1“ paragino ruoštis galimiems Ukrainos smūgiams energetikos infrastruktūrai ir evakuoti Kursko bei Briansko sričių pasienio gyventojus į šalies gilumą – net į Rusijos Tolimuosius Rytus, esančius už Uralo ir Sibiro, rašo „Agentstvo“.
Po dronų atakos – gaisrai netoli Maskvos: dega naftos saugykla ir sandėlis
Po dronų atakos netoli Rusijos sostinės užsidegė naftos saugykla Podolske ir sandėlis pramoniniame komplekse „Pietiniai vartai“ Domodedove, pranešė platformos „Telegram“ kanalas ASTRA.
ASTRA atkreipia dėmesį, kad naktį į liepos 20 d. Maskvos srities gyventojai pranešė apie daugybę sprogimų ir gaisrų.
Anksčiau Domodedovo ligoninė pranešė, kad bent šeši žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl sprogus minai patirtų sužalojimų, tačiau tiesiogiai nenurodė, kas juos sužeidė.
Maskvos srities gubernatorius skelbė, kad dėl Ukrainos dronų atakos sužeistas mažiausiai vienas žmogus.
Remiantis ASTRA atlikta atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) duomenų analize, po atakos liepsnojo sandėlis pramoniniame parke „Pietiniai vartai“ Domodedove ir naftos saugykla Podolske.
Taip pat tikrinami liudininkų pranešimai apie gaisrą e. prekybos platformos „Ozon“ sandėlyje Podolsko mieste.
Gyventojai taip pat rašė apie ataką prieš kitai e. prekybos platformai „Wildberries“ priklausantį „Koledino“ sandėlį Podolsko mieste, kuriame esą kilo gaisras. Tačiau patvirtinimo apie gaisrą kol kas nėra. Įmonės spaudos tarnyba neigė informaciją apie gaisrą, bet patvirtino, kad iš sandėlio buvo evakuoti žmonės.
Pažymima, kad vienas iš dronų rėžėsi į gyvenamąjį daugiaaukštį Domodedove.
Pasak ASTRA, Rusijos gynybos ministerija pranešė per naktį numušusi 381 Ukrainos droną.
Rusijos kariuomenė teigė perėmusi fiksuoto sparno bepiločius orlaivius virš Belgorodo, Briansko, Volgogrado, Voronežo, Kalugos, Kursko, Lipecko, Oriolo, Rostovo, Riazanės, Smolensko ir Tambovo sričių, Maskvos srities, Krasnodaro krašto, vadinamosios Krymo Respublikos bei virš Azovo ir Juodosios jūrų vandenų.
Kaip skelbta anksčiau, liepos 19 d. Maskvos srityje per naktį įvykusios dronų atakos sukėlė gaisrus naftos saugykloje Noginske ir „Wildberries“ logistikos centre Elektrostalėje.
Trumpas turi idėją dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai: siūlo įtraukti dar 1 šalį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino Kongresą įtraukti Iraną į abiejų partijų remiamą Rusijos sankcijų įstatymo projektą, siekiant pagerbti jo velionį autorių, senatorių Lindsey Grahamą, rašo „The Hill“.
Šis įstatymo projektas, pirmą kartą pateiktas 2025 m. balandžio mėn., pastaruoju metu įgavo pagreitį po to, kai ilgą laiką buvo įstrigęs Kongrese, o D. Trumpas siekia derėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Vizito Filipinuose metu Marco Rubio neatmeta galimybės ryšiams su Rusia ir Kinija
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė esąs atviras galimybei šią savaitę susitikti su savo kolegomis iš Kinijos ir Rusijos, viešėdamas Filipinuose, kur vyksta Pietryčių Azijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
M. Rubio dalyvavimas Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime Maniloje vyksta JAV siekiant atsverti augančią Kinijos įtaką regione. Tai vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Pekiną kišimusi į JAV rinkimus.
„Būtume atviri susitikimams su jais“, – žurnalistams sakė M. Rubio, paklaustas, ar planuojami susitikimai su Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi ar Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
„Niekada per spaudos konferenciją nepasakočiau, ką kelsime tokiuose susitikimuose. Tai subtilūs klausimai“, – pridūrė jis.
M. Rubio su Wango Yi susitiko pernai Kvala Lumpūre vykusio ASEAN susitikimo kuluaruose. Jiedu taip pat kalbėjosi telefonu po D. Trumpo vizito Kinijoje pavasarį.
Ši kelionė į Filipinus yra pirmoji M. Rubio kaip valstybės sekretoriaus į šią šalį. Ji vyksta regiono sąjungininkėms patiriant ekonominę įtampą dėl atsinaujinusio karo Artimuosiuose Rytuose tarp JAV ir Irano.
JAV diplomatas sekmadienį pavadino ASEAN „mūsų pagrindiniu būdu bendrauti su regionu“. Jis pridūrė, kad dalyvaus daugybėje dvišalių susitikimų, taip pat susės derybų su kitais „Quad“ grupės nariais – Indija, Japonija ir Australija.
Nuo dujų iki žuvies: Europoje stiprėja pasipriešinimas naujoms sankcijoms Rusijai
Europos Sąjungos (ES) viduje stiprėja pasipriešinimas naujų ekonominių sankcijų prieš Rusiją įvedimui. Vis daugiau valstybių narių reikalauja sau išimčių, nes didieji Europos verslo subjektai siekia išsaugoti pajamas, gaunamas bendradarbiaujant su šalimi agresore, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais, dalyvaujančiai ES derybose.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 600 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 20 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 430 530 karių, iš kurių 1,6 tūkst. buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 158 priešų tankus (+2), 24 971 šarvuotąją kovos mašiną (+8), 46 343 artilerijos sistemas (+82), 1 953 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 511 oro gynybos sistemų (+4), 438 karo lėktuvus, 354 sraigtasparnius, 1 965 antžemines robotų sistemas (+9), 418 425 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 769), 4 933 kruizines raketas (+18), 34 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 122 894 transporto priemones ir kuro cisternas (+605), 4 433 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Analitikas: Rusija lipa ant to paties grėblio kaip prieš 170 metų
Karas prieš Ukrainą Rusijai gali tapti istoriniu lūžio tašku, po kurio prasidės ilgalaikis jos geopolitinės reikšmės nuosmukis, panašiai kaip pralaimėjimas 1853–1856 m. Krymo kare ilgam išstūmė Rusijos imperiją iš pasaulio pirmaujančių valstybių gretų. Tokią nuomonę savo straipsnyje italų-amerikiečių leidinyje „La Voce di New York“ išsakė tarptautinių reikalų tyrėjas ir žurnalistas, šiuo metu dirbantis Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke, Renzo Cianfanelli.
Autorius pažymi, kad prieš daugiau nei 170 metų karinė nesėkmė atskleidė Rusijos ekonominį atsilikimą, diplomatinę izoliaciją ir valstybės valdymo krizę. Vėlesnės imperatoriaus Aleksandro II reformos šalį modernizavo tik iš dalies, tačiau tuo pačiu metu pradėjo procesus, kurie galiausiai sugriaudavo pačią Rusijos carizmo sistemą.
Autoriaus nuomone, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino įsiveržimas į Ukrainą gali turėti panašias istorines pasekmes. Kremlius tikėjosi greitos pergalės, tačiau vietoj to įsitraukė į išsekantį karą be akivaizdaus kelio į lemiamą sėkmę.
Pasak R. Cianfanelli, nuo praėjusių metų Rusijos kariuomenė fronto linijoje beveik nepasistūmėjo į priekį, o nuostolius patyrė didelius. Tuo tarpu Ukraina vis intensyviau atakuoja Rusijos teritoriją dronais, pataikydama į taikinius net Sibire.
Ilgalaikės pasekmės jau juntamos
Autorius pabrėžia, kad dabartinis konfliktas jau turi toli siekiančias geopolitines pasekmes.
„Putino viltys atkurti Rusijos, kaip branduolinės supervalstybės, kuri lygiomis teisėmis bendradarbiauja su JAV ir Kinija, didybę, yra iliuzija“, – rašo žurnalistas.
Kaip nurodoma straipsnyje, Maskva vis labiau priklauso nuo Kinijos tiek prekybos, tiek diplomatinės paramos klausimais, nors oficialiai šie santykiai ir toliau vadinami lygiaverčiu partnerystės ryšiu.
R. Cianfanelli taip pat mano, kad, skirtingai nei XIX amžiuje, dabartinė Rusijos vadovybė į nesėkmę nereaguos vykdydama plataus masto reformas. Vietoj to, anot autoriaus, Kremlius stato ant kontrolės stiprinimo, valdžios centralizavimo ir dalinės mobilizacijos. Jo nuomone, tokia politika gali išlaikyti esamą režimą dar ilgą laiką, tačiau vargu ar užtikrins šalies ekonominio gyvybingumo ar strateginio savarankiškumo atkūrimą.
„Istorija rodo, kad ilgai trunkantys, bevaisiai karai retai kada neribotą laiką stiprina autoritarines sistemas“, – pabrėžia apžvalgininkas. Jo teigimu, tokie konfliktai eikvoja šalies išteklius, siaurina politinį pasirinkimą ir palaipsniui griauna pasitikėjimą, kuriuo remiasi autoritarinė valdžia.
Apibendrindamas, R. Cianfanelli spėja, kad net jei karas nesibaigs formaliu Rusijos kariniu pralaimėjimu, jis vis tiek gali tapti lūžio tašku šalies istorijoje.
Renzo Cianfanelli yra siųstinis korespondentas Tokijuje, Maskvoje, Izraelyje, Pietų Amerikoje, Kinijoje, Australijoje, Indonezijoje, Indijoje, Pakistane, Irane. Karo korespondentas buvusioje Jugoslavijoje, Čečėnijoje, Somalyje ir kitose krizės zonose. Šiuo metu dirba Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, viešasis mokslininkas SAIS Johns Hopkins universitete.
Ukraina: rusai Juodojoje jūroje smogė civiliniam laivui su grūdais, penki žmonės žuvo
Rusija užpuolė civilinį krovininį laivą, plaukusį po Vakarų Afrikos šalies Gvinėjos-Bisau vėliava, per šį antpuolį žuvo mažiausiai penki įgulos nariai, sekmadienį pranešė Ukraina.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos socialiniuose tinkluose pranešė, kad grūdus plukdęs krovininis laivas kruizinėmis raketomis buvo apšaudytas Juodosios jūros Odesos regione.
Pranešime nurodoma, kad po smūgio laive kilo gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai penki įgulos nariai, o dar penki tebėra dingę be žinios.
Tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos. Aštuoni įgulos nariai buvo pristatyti į Odesos uostamiesčio ligoninę.
Pranešama, kad laivas buvo karo veiksmų zonoje. Juodosios jūros regione vyksta intensyvūs mūšiai, Rusija beveik kasdien rengia atakas prieš Odesos srities uostus. Neaišku, kaip ginčytinoje teritorijoje atsirado civilinis laivas.
Rusija yra apkaltinusi Ukrainą tuo, kad ši ji naudoja civilinius laivus kaip priedangą, siekdama apsirūpinti ginklais ir karine įranga, skirta padėti jai apsiginti nuo Maskvos invazijos.
Ukrainos karinis jūrų laivynas apkaltino Rusiją, kad ši dar kartą užpuolė neginkluotą civilinį laivą, plaukusį po užsienio šalies vėliava. Jis teigė, kad laivas jokios karinės grėsmės nekėlė, ir pridūrė, kad tai yra teroro aktas prieš civilinę laivybą bei tarptautinės teisės pažeidimas.
Per rusų antpuolį Zaporižioje žuvo du žmonės, dar 42 buvo sužeisti
Ukrainos gelbėjimo tarnybos sekmadienį vakare pranešė, kad per Rusijos antskrydį pietryčių Ukrainos Zaporižios mieste žuvo mažiausiai du žmonės.
Sužeisti dar mažiausiai 42 žmonės, tarp jų – aštuoni vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė gelbėtojai.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusija bombardavo miestą valdomosiomis bombomis, kurios pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą. Pranešimuose nurodoma, kad du pastato aukštai buvo visiškai sunaikinti.
Zaporižia – to paties pavadinimo pietryčių regiono sostinė – yra šiek tiek daugiau nei už 20 kilometrų nuo fronto linijos. Plataus masto rusų invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 m. vasarį.
Maskvos meras: sostinės regioną atakavo daugiau nei 400 dronų
Rusijos sostinės meras pirmadienį pranešė, kad naktį Maskvos regioną atakavo daugiau nei 400 dronų, nors dauguma jų buvo perimti.
„(...) daugiau nei 400 priešo dronų skrido Maskvos regiono kryptimi. Daugumą jų oro gynybos pajėgos neutralizavo tolimose prieigose. 85 bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti artėjant prie Maskvos“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ rašė Sergejus Sobianinas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
70 Rusijos atakų per dieną: Ukrainoje verda tikra kova
Rusijos kariuomenė nuo paros pradžios 70 kartų atakavo Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Pagrindines pastangas okupantai sutelkia Pokrovsko ir Slovjansko kryptimis. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ platformoje.
„Nuo paros pradžios agresorius 70 kartų atakavo gynybos pajėgų pozicijas“, – teigiama 16 val. padėties suvestinėje.
Generalinis štabas pažymėjo, kad tęsiasi pasienio teritorijų apšaudymai. Šiandien Sumų srityje nukentėjo Bačivsko, Pustohorodo, Korenoko, Jastrubščynos, Volfynės, Girkių ir Studenoko gyvenvietės.
Šiaurės Slobožansko ir Kursko kryptimis Ukrainos pajėgos atrėmė vieną priešo ataką. Tuo metu okupantai surengė 25 apšaudymus prieš Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes, iš jų du – iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
Pietų Slobožansko kryptimi užfiksuoti trys okupantų puolimai Vovčansko Chutorų, Izbyckės ir Kolodiazno rajonuose, vienas susirėmimas tęsiasi.
Kupjansko kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė vieną priešo bandymą prasiveržti į priekį Kurylivkos rajone.
Lymano kryptimi priešas šešis kartus bandė veržtis į priekį Novoselivkos, Stavkų, Lymano ir Ozerno rajonuose, vienas mūšis tęsiasi.
Slovjansko kryptimi okupantai 20 kartų bandė išstumti Ukrainos dalinius iš jų pozicijų Kryvos Lukos, Zakitno, Rai-Oleksandrivkos ir Riznykivkos rajonuose. Keturi susirėmimai tęsiasi.
Kramatorsko kryptimi užfiksuoti du okupantų šturmai Jurkivkos ir Vasjutynsko rajonuose, vienas mūšis tęsiasi iki šiol.
Konstantynivkos kryptimi Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė aštuonias atakas netoli Konstantynivkos, Ivanopilės ir Rusyno Jaro.
Pokrovsko kryptimi nuo paros pradžios užfiksuoti 22 okupantų bandymai išstumti Ukrainos karius iš užimamų pozicijų Torecko, Sofijivkos, Kučerovo Jaro, Bilyckės, Myrno, Serhijivkos, Udačnės, Novopidhorodno ir Novopavlivkos rajonuose. Trys susirėmimai tęsiasi.
Huliaipolės kryptimi priešas devynis kartus atakavo Verchnės Tersos, Vozdvyženkos, Cvitkovės, Kosivcevo ir Hirkės rajonuose, vienas mūšis tęsiasi.
Orihivo kryptimi Ukrainos gynėjai sustabdė vieną okupantų bandymą prasiveržti Bilohirjos rajone.
Oleksandrivkos ir Dniepro kryptimis priešo bandymų veržtis į priekį neužfiksuota.
Generalinis štabas pridūrė, kad kitose kryptyse šiuo metu reikšmingų pokyčių situacijoje taip pat nėra.