Naujasis įstatymas pavadintas „Maxo ir Keiros“ vardu. Automobilio katastrofoje žuvusios devynmetės Keiros Bell širdis buvo paaukota 10-mečiui Maxui Johnsonui.
Iš pradžių įstatymas buvo pavadintas Maxo vardu, tačiau vaikas pats paprašė, kad į pavadinimą būtų įtrauktas ir donorės vardas.
Manoma, kad naujasis įstatymas per metus padės išgelbėti iki 700 žmonių, kurie anksčiau negalėjo tikėtis sulaukti tinkamų donorų.
Organų donorais nuo kovo 15-osios automatiškai tapo visi Anglijos gyventojai. Velsas numanomo sutikimo donorystės sistemą įsivedė jau 2015-aisiais, o Škotija dar svarsto atitinkamus įstatymų pokyčius.
Lietuviai – ir už donorystę, ir už numanomo sutikimo modelį
Praėjusių metų pradžioje buvo atlikta „Vilmorus“ paklausa, kurioje dauguma iš 1 tūkst. respondentų pasisakė už numanomo sutikimo modelio pritaikymą Lietuvoje.
Paklausti, ar pritartų, kad po mirties žmogaus organai būtų paaukoti donorystei, jeigu nėra žmogaus draudimo panaudoti jo organus ir po jo mirties tam neprieštarauja artimieji, teigiamai atsakė 58,5 proc. apklausos dalyvių.
Tiesa, tuometinė Nacionalinis transplantacijos biuro l.e.p. vadovė A.Būziuvienė, pažymėjo, kad siekiant imtis sprendimų, reikia išsamesnių tyrimų.
„Nacionalinis transplantacijos biuras atkreipia dėmesį, kad minėtoje apklausoje dalyvavo tik tūkstantis respondentų, tačiau tvirtinama, kad tokiam donorystės modeliui pritaria 60 procentų Lietuvos gyventojų! Norint išsiaiškinti visuomenės nuomonę, būtina atlikti išsamią ir tikslią visuomenės apklausą ir aiškiai, tiksliai bei suprantamai suformuluoti klausimą“, – neabejoja A.Būziuvienė.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, kad ir koks donorystės modelis ten galioja, su mirusiojo artimaisiais visuomet kalbama dėl donorystės. Net jei žmogus, gyvas būdamas, buvo pareiškęs savo pritarimą donorystei, jo artimieji visuomet supažindinami su tokia valia ir, jei jie šiai valiai paprieštarauja, donorystės procesas nepradedamas, rašoma NTB tinklapyje.
