JAV karinės pajėgos baigia pasitraukti iš Irako. 2003 metais prasidėjusi JAV kariuomenės invazija galiausiai baigsis. Ta proga internetinis tinklaraštis „Atwar.blogs.nytimes.com“ pakalbino vietinius Irako gyventojus ir paprašė jų pasidalinti mintimis apie JAV kariuomenės palikimą Irake. Irakiečiams buvo užduoti trys klausimai.:
Ar JAV kariuomenės pasitraukimas iš Irako atneš labiau teigiamų ar labiau neigiamų pasekmių?
Ką JAV karinės pajėgos sugebėjo pasiekti Irake?
Kokią asmeninę naudą ar praradimus sukėlė JAV kariuomenės buvimas Irake?
Nors atsakymai skirtinguose regionuose ir religinėse bendruomenėse kiek išsiskyrė, bet tam tikrus apibendrinimus galima padaryti.
Sunitų gyvenamose teritorijose pastebima didelė kaimyninio Irano baimė. Religinė mažuma, kažkada užsitikrinusi išskirtinį Irako diktatoriaus Saddamo Husseino prielankumą, dabar baiminasi, kad po amerikiečių atsitraukimo iš Irako šalis buvo pernelyg silpna atsilaikyti prieš grėsmingai augančią Irano karinę, ekonominę ir politinę jėgą.
Kita vertus, šiitų apgyvendintose teritorijose buvo jaučiamas didesnis pasitikėjimas Irako saugumo pajėgomis. Religinė dauguma tiki, jog šiitų vadovaujamos vyriausybės prižiūrimos Irako saugumo pajėgos bus įgalios savarankiškai susitvarkyti su šalies saugumo ir stabilumo iššūkiais.
Šalies mažumų atstovai – krikščionys, kurdai ir turkmėnai – į dabartinę situaciją žvelgia pesimistiškiausiai. Nieko nuostabaus, mat šios mažumų grupės yra itin pažeidžiamos, o neužtikrintumą bei baimę dėl savo ateities pajaučia vien prisiminusios despotišką Husseino režimą.
Vis dėlto nostalgija Husseino valdymui jaučiama ir dabar. Ir ją jaučia tiek sunitai, tiek šiitai. Jų manymu, gyvenimas diktatoriaus valdomoje valstybėje buvo saugesnis - Husseino policija ir žvalgybos pajėgos sugebėjo užtikrinti Irako tvarką. Įdomiausia, kad taip mano netgi tie, kurie išgąstingai krūpteli vos tiktai išgirdę diktatoriaus pavardę.
Pateikiame kelių eilinių irakiečių atsakymus į tris jiems užduotus klausimus. Žmonės buvo kalbinti penkiuose šalies sostinės Bagdado rajonuose (pietiniame, šiauriniame, rytiniame, vakariniame ir centriniame), kuriuose gyvena tiek šiitai ir sunitai, tiek kurdai, krikščionys ir kitos etninės ar religinės mažumų grupės.
Khalilas Ibrahimas, 46 metų valstybės tarnybos darbuotojas:
1. Esu labai susirūpinęs dėl JAV karinių pajėgų pasitraukimo. Esu vienas tų, kurie norėtų, jog JAV pajėgos liktų ir toliau. Joms išvykus padėtis Irake ir vėl pradės prastėti. Visų pirma, prastės saugumo situacija, kurią neigiamai sąlygos didėjanti kaimyninio Irano įtaka.
2. JAV jau pasiėmė tai, ko jiems labiausiai reikėjo. Bet nemanau, kad jie iki galo įgyvendino visus savo išsikeltus tikslus.
3. JAV buvimas Irake padėjo susitvarkyti su nekontroliuojamų karinių grupuočių siautėjimu. Be to, JAV atnešė mums demokratiją.
Hassanas Essa, 49 metų verslininkas:
1. Norėčiau, jog JAV pajėgos ir toliau išliktų, bent iki tol, kol kažkokiu būdu bus sumažinta Irano įtaka. Manau, kad ateityje gali būti neigiamų ir skausmingų padarinių šalies saugumo srityje.
2. Manau, kad pagrindinius savo tikslus JAV pasiekė: Irako naftos užvaldymas, Irako infrastruktūros sunaikinimas, siekiant panaikinti bet kokias Izraelio regioniniam dominavimui kylančias kliūtis, ir atkeršijimas Husseinui. Kita vertus, JAV yra mažesnė priešininkė nei Iranas. Tikiuosi, kad JAV slaptai vis vien liks Irake ir tokiu būdu ateityje bandys atsverti Irano įtaką.
Nour Kasim, 30 metų namų šeimininkė:
1. Nemanau, kad dabar yra tinkamas metas JAV karinėms pajėgoms atsitraukti iš Irako. Saugumo situacija yra prasta, konfliktai šalies viduje nenustoja kartotis. Mums reikia daugiau laiko, norint stabilizuoti saugumo situaciją ir pasirengti galimoms grėsmėms iš išorės. Nemanau, kad Irakas šiuo metu galėtų tai padaryti savarankiškai.
2. Nežinau, kokie buvo JAV tikslai, bet jei jau jie palieka Iraką, matyt, juos yra įgyvendinę. Tiek JAV, tiek Husseino režimą, tiek bet kurią dabartinę valdančiąją šalies partiją vertinu neutraliai. Tiesą sakant, politika nelabai domiuosi. Tikiuosi, kad Irakas taps visiškai laisva šalimi, bet tam reikia, jog būtų užtikrintas mūsų saugumas.
Ali Husseinas Ali, 45 metų valstybės tarnautojas:
1. Sunku spręsti, kaip situacija susiklostys ateityje. Esu tiesiog paprastas šalies pilietis. Bet žinau, jog daugelis mano pažįstamų tiki, jog padėtis po JAV pasitraukimo pagerės. Be abejo, nemažai mano priešingai. Tiek kurie tikisi, jog padėtis ims gerėti, galvoja, kad JAV mūsų šalyje sugebėjo užtikrinti stabilią padėtį. Vaikai gali eiti į mokyklas, žmonės į darbus, kai kur prasidėjo statybų darbai. Bet mums dar prireiktų 35 - 40 metų, jog galutinai sutvarkytume savo šalį. O raktas į tai yra šalies saugumas. Pesimistiškai nusiteikę žmonės galvoja, kad pasitraukus JAV, šalyje nebeliks darbo, nutrūks statybos, nes be amerikiečių niekas daugiau į mūsų šalį nenorės investuoti. Taip pat baiminamasi, kad sugrįš religinė priešprieša tarp sunitų ir šiitų. Tik vienas Dievas tegali žinoti, kaip nutiks iš tikrųjų.
2. Ne. Ne.
3. Mano brolis buvo nužudytas. Dar ir dabar esu prislėgtas sielvarto ir liūdesio. O naudos negavau visiškai jokios.
Muhammadas Jumadas, 42 metų kebabų pardavėjas:
1. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai pasirengusios yra Irako karinės pajėgos. Aš manau, kad jos yra pasirengusios gerai. Tad geriau, kad JAV galutinai pasitrauktų iš mūsų šalies.
2. Nematau jokių JAV pasiekimų. Jie tik sukėlė nedarbo išaugimą. Kaip matote, pardavinėju kebabus kioskelyje. Prieš karą turėjau normalią nuosavą parduotuvę, bet 2006 metais buvau priverstas ją uždaryti ir palikti. Dabar turiu pardavinėti kebabus tiesiog ant šaligatvio.
3. Mes negavome nieko. Bandau ką nors prisiminti, bet, tiesą sakant, JAV buvimas Irake mums nedavė nieko.
Najwan Basam Slaywa, 39 metų krikščionė:
1. Irakas susidurs su rimtais sunkumais. Iranas ir „Al Qaeda“ išnaikins visus Irako krikščionius. Tad į JAV pajėgų atsitraukimą žvelgiu pesimistiškai.
2. JAV pasiekimai mums buvo skausmingi, nes dabar mes, krikščionys, tampame lengvu kitų taikiniu. Reikalinga, kad JAV liktų mūsų šalyje ir mus saugotų iki tol, kol bus susitvarkyta su Iranu ir teroristais.
3. 2007 metais netekau vieno savo artimųjų. Dabar planuoju palikti Iraką. Tai didelis netekties skausmas visiems doriems irakiečiams – netekti Irako.
Rani Basilas, 34 metų krikščionis, taksi vairuotojas:
1. Irakas būtų nuostabi šalis, jei tik JAV jį paliktų. Bet nemanau, kad taip atsitiks, nes JAV turi ketinimų atakuoti Iraną. Galite pastebėti, jog pastaruoju metu daugelis Irano sąjungininkų, pavyzdžiui, Sirija susilaukia griežtų JAV sankcijų ir yra priversti keisti savo politinius režimus.
2. JAV ir jos karinės pajėgos pasiekė būtent tai, ko ir norėjo: jie privertė visus irakiečius nekęsti vienas kito bei sukėlė religinę neapykantą tautoje, kuri anksčiau buvo tokia vieninga. Dabar jiems visiškai atviras kelias lygiai taip pat atakuoti Iraną ar Siriją.
3. Praradau savo orumą. 2003 metais, kuomet JAV įsiveržė į šalį, jie iškratė mano namus. Kuomet JAV kareiviui liepiau nustoti knaisiotis po mano žmonos drabužių spintą, jis savo purvinu batu užlipo man ant galvos.
Mal Allahas Hillow, 48 metų juvelyras:
1. Irako vyriausybė pati pareiškė norą, jog JAV paliktų šalį. Bet tai nebuvo išmintingas sprendimas. Manau, kad šalies vyriausybė tiesiog žaidžia kauliukais ir rizikuoja visų irakiečių ir mūsų didžios istorijos likimu. Dabar galiu matyti esminį skirtumą tarp dabartinio Irako ir to, kokį turėjome prieš 2003 metų invaziją. Prieš JAV invaziją mes gyvenome kaip tikri irakiečiai. Spėju, kad JAV kariniai daliniai Irake liks amžiams, juk mes turime tiek gamtos turtų. Be to, amerikiečiai pasistengs išnaudoti mūsų šalį kaip strateginę bazę viso regiono kontrolei ir apsaugai nuo Irano dominavimo.
2. Jie tiesiog pagerino savo ekonominę padėtį bei sukėlė visų irakiečių neapykantą.
3. Aš, kaip ir visi mandėjų religijos atstovai, praradau savo identitetą. Mes buvome žudomi teroristų. Dabar gyvenu kaip žmogus, bijantis kam nors pasakyti, jog yra mandėjų religijos išpažinėjas.
