Ketvirtadienio vakarą pranešdamas apie puolimą D.Trumpas pabrėžė, kad šis sprendimas atitinka jo užsienio politikos „Pirmiausia – Amerika“ gaires. Pasak jo, JAV turi „gyvybiškai svarbų nacionalinio saugumo interesą“ užkirsti kelią cheminių ginklų, kokius Sirijos vyriausybė anksčiau šią savaitę panaudojo prieš savo piliečius, naudojimui.
Visgi prezidento veiksmai nepaliko jokių abejonių, kad bent jau šiuo konkrečiu atveju jo požiūris į Amerikos vaidmenį pasaulyje pasikeitė.
Ko gero, D.Trumpas nėra pirmasis prezidentas, pakeitęs savo požiūrį po to, kai perėmė atsakomybę už galingiausią pasaulyje kariuomenę. Tačiau toks staigus pokytis praėjus vos 77 dienoms nuo kadencijos pradžios veikiausiai yra pati greičiausia transformacija naujausių laikų istorijoje.
Jau daug metų jis įtikinėjo JAV lyderius, kad padėtis Sirijoje yra kebli, ir perspėjo ten nesikišti. Visgi naująjį šalies lyderį veikiausiai sujaudino po cheminės atakos pasaulyje pasklidusios nuotraukos, kuriose matoma daugybė mažų vaikų kūnų.
D.Trumpas sakė, kad jam gaila „gražių kūdikių“, kurie buvo tarp kelių dešimčių žuvusiųjų nuo nuodingų dujų. Be to, jis apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al Assadą „uždusinus“ savo piliečius.
Jo požiūris, kad Jungtinės Valstijos turi „įsipareigojimą ginti“, primena dažnai kartotus D.Trumpo įnirtingiausių priešininkų pareiškimus. Ši doktrina, kurią aktyviausiai skelbė prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) buvusi ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samanta Pauer), skelbia, kad pasaulio galingieji privalo ginti civilius nuo konfliktų – ypač sukeltų jų pačių vyriausybių.
