Pasak jo, "JAV nori matyti pietų Kaukazą kaip vientisą regioną be skiriamųjų sienų, kuriame klestėtų laisva prekyba".
A. Godfree priminė, kad sausio 13 ir 14 dieną Jerevane vyks konferencija, skirta ekonominei naudai, kurią šalys gautų atvėrusios sienas. "Mes norime padėti šalims įsisąmoninti uždarytos sienos tarp Armėnijos ir Turkijos kainą", - sakė A. Godfree.
Jerevane vyksiančioje konferencijoje dalyvaus Armėnijos, Turkijos ir užsienio šalių ekspertai bei ekonomistai. Ją organizuoja Armėnijos nevyriausybinė organizacija remiant JAV ir Didžiajai Britanijai.
Armėnija ne kartą reiškė norą bendradarbiauti nekeliant jokių sąlygų, bet Turkija jų kėlė, ir ne vieną. Pagrindinės - kad Jerevanas nereikalautų tarptautiniu mastu pripažinti armėnų genocido ir kad būtų sureguliuotas Kalnų Karabacho konfliktas.
"Reuters" savo ruožtu praneša, kad JAV, paprastai remiančios Gruzijos ir Turkijos regioninius infrastruktūrinius projektus, atsisakė finansuoti geležinkelį Karsas-Achalkalakis-Tbilisis-Baku, nes maršrutas aplenktų Armėniją, su kuria Azerbaidžanas ir Turkija nutraukė santykius dėl Kalnų Karabacho konflikto.
Azerbaidžano valdžia penktadienį pranešė, jog yra pasirengusi skirti Gruzijai kreditą geležinkelio ruožui, jungiančiam ją su Turkija, finansuoti. JAV kategoriškai atsisakė tai daryti.
Preliminari šio geležinkelio projekto vertė - 422 mln. dol. (1,1 mlrd. litų).
REKLAMA
