• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

9 iš 10 jaunuolių Europos Sąjungoje teigia esantys geros ar labai geros sveikatos, tačiau tikroji situacija ne visur tokia rožinė. Naujausi „Eurostato“ duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp šalių, pajamų grupių ir lyčių – kai kur jaunimo savijauta gerėja, o kai kur – kelia nerimą.

9 iš 10 jaunuolių Europos Sąjungoje teigia esantys geros ar labai geros sveikatos, tačiau tikroji situacija ne visur tokia rožinė. Naujausi „Eurostato“ duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp šalių, pajamų grupių ir lyčių – kai kur jaunimo savijauta gerėja, o kai kur – kelia nerimą.

REKLAMA

Nors didžioji dauguma jaunuolių Europos Sąjungoje vertina savo sveikatą teigiamai, jų gerovei visose 27 valstybėse narėse daro įtaką socialiniai, ekonominiai ir lyčių skirtumai.

2024 m. devyni iš dešimties jaunuolių, gyvenančių ES, save laikė geros arba labai geros sveikatos.

REKLAMA
REKLAMA

„Eurostato“ duomenimis, šis rodiklis 27 šalių bloke šiek tiek sumažėjo – nuo 92 proc. 2010 m. iki 90,1 proc. 2024 m.

REKLAMA

Mažiausiai tikėtina, kad gera arba labai gera sveikata pasižymi 16–29 metų jaunuoliai, gyvenantys Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

Priešingai, Rumunijos jaunuoliai jaučiasi gerokai sveikesni: net 98,2 proc. 16–29 metų amžiaus grupės respondentų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą.

Po Rumunijos rikiuojasi Graikija (97,7 proc.) ir Kroatija (96,2 proc.).

Tuo tarpu Lietuvos jaunimo tarpe, savo sveikatą kaip gerą arba labai gerą įvertino 89,5 proc. respondentų.

REKLAMA
REKLAMA

Latvijoje šis procentas kiek mažesnis – 88,8 proc., o Estijoje – mažiausias tarp visų Baltijos šalių – 84,9 proc.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip „visapusišką fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalios nebuvimą“.

Kokie veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip žmonės vertina savo sveikatą?

Gyventojų požiūrį į sveikatą gali lemti bendri ES sveikatos standartai, taip pat socialiniai ir kultūriniai skirtumai. Vis dėlto didesnės pajamos dažnai siejamos su geresne sveikatos būkle.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2024 m. net 94,0 proc. jaunuolių iš turtingiausių ES gyventojų grupės savo sveikatą įvertino kaip gerą arba labai gerą, o tarp priklausančių žemiausių pajamų grupei šis rodiklis siekė 86,7 proc.

Didžiausias skirtumas tarp aukščiausių ir žemiausių pajamų grupių jaunimo, vertinančio savo sveikatą teigiamai, buvo užfiksuotas Nyderlanduose – 22,9 procentinio punkto. Po jų sekė Suomija (16,9 procentinio punkto) ir Airija (10,6 procentinio punkto).

REKLAMA

Mažiausi skirtumai užfiksuoti Slovakijoje (0,3 procentinio punkto), Kipre (0,5 procentinio punkto), Maltoje ir Graikijoje (abiejose po 0,8 procentinio punkto).

Kiek paplitusios ilgalaikės sveikatos problemos tarp jaunimo?

Lėtinės ligos, tokios kaip vėžys, insultas ar cukrinis diabetas, paveikia 16,3 proc. ES jaunimo.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ilgalaikės sveikatos problemos yra pagrindinė mirtingumo ir negalios priežastis visame pasaulyje.

REKLAMA

Šių problemų dažniau patiria jaunos moterys nei vyrai – tokia tendencija fiksuojama 22 ES šalyse.

Didžiausias skirtumas užfiksuotas Suomijoje, kur moterys apie ilgalaikes sveikatos problemas praneša beveik 11 proc. dažniau nei vyrai. Nerimą kelianti situacija ir Danijoje (7,1 proc. skirtumas) bei Švedijoje (6,8 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų