Žydų valstybė ne pirmą kartą pademonstravo, kad siekiant savų saugumo tikslų pasaulio bendruomenės nuomonė ir netgi tarptautinė teisė jai visiškai nerūpi.
Ankstų pirmadienio rytą Izraelio specialiųjų pajėgų kariai iš sraigtasparnių išsilaipino į laivus, gabenusius humanitarinės pagalbos krovinį į Izraelio jau trejus metus blokuojamą Gazos ruožą. Palestiniečiams buvo plukdomos maisto, medikamentų, būtiniausių drabužių, buities daiktų, surenkamųjų namų ir vandens valymo įrenginių siuntos. Tačiau Gazos uosto šešių laivų vilkstinė, išplaukusi iš Kipro, taip ir nepasiekė – tarptautiniuose vandenyse laivus užpuolė Izraelio kariai.
Kroviniai nepasiekė Gazos ruožo
Tarptautinio judėjimo „Free Gaza“ („Laisvoji Gaza“) organizuotoje laivų vilkstinėje „Laisvės fl otilė“ plaukė civiliai laivai su Graikijos ir Turkijos vėliavomis. Laivais buvo gabenami ne tik humanitariniai kroviniai (siunta buvo sukomplektuota įvairių organizacijų iš Turkijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Kuveito bei Alžyro pastangomis), bet ir vyko apie 700 Palestinos nepriklausomybės rėmėjų, tarp jų – keli Europos Parlamento nariai, iš Šiaurės Airijos kilusi Nobelio taikos premijos laureatė Meirid Korigan Magvair, žmogaus teisių gynimo aktyvistai iš įvairių šalių.
Tačiau net ir tokia solidi tarptautinės bendruomenės narių grupė neatgrasė Izraelio karinės ir politinės vadovybės nuo pačių brutaliausių veiksmų. Iš pradžių grasinę skandinti laivus, jei tik jie artės prie Gazos, vėliau žydų kariai ėmėsi agresijos toliau nuo Palestinos krantų, tarptautiniuose vandenyse. Sraigtasparniais atskridę Izrealio specialiųjų pajėgų kariai virvėmis nusileido į laivų denius, nukovė 19 žmonių, sužeidė dar kelias dešimtis ir privertė laivų vilkstinę plaukti į vieną iš Izraelio uostų. Prieš tai žydų pasieniečiai radijo ryšiu pareikalavo, kad laivai gera valia plauktų patikrai į Ašdodo uostą, tačiau vilkstinė nepakluso, nes laivai jau buvo atlikę būtinas muitinės bei kitas procedūras Kip re, iš kurio vilkstinė leidosi į kelią.
Patys muša, patys rėkia
Izraelis netgi nelaukė, kol užsienio laivai pasieks dvidešimties jūrmylių draudžiamą zoną, žydų valstybės vienašališkai įvestą prie Gazos ruožo krantų, bet puolė laivus tarptautiniuose vandenyse. Būtent ši aplinkybė sukėlė didžiausią pasaulio bendruomenės pasipiktinimą.
Izraelio kariuomenės atstovai teisinasi, kad žydų kariai „neketino naudoti jėgos prieš laivuose buvusius žmones“. Esą civiliai patys užpuolė virvėmis iš sraigtasparnių nusileidusius specialiųjų pajėgų kovotojus: „Mūsų kariai pradėjo šaudyti tik tada, kai juos užpuolė peiliais, lazdomis ir netgi šaunamaisiais ginklais ginkluoti žmonės. Jie veikiausiai planavo nulinčiuoti karius. Dėl šių gyvybei pavojingų ir smurtinių veiksmų mūsų karinio laivyno kariai panaudojo riaušių malšinimo priemones, tarp jų ir šaudymą koviniais šaudmenimis“, – teigia Izraelio kariuomenės atstovai, bandydami savo karius parodyti kaip nekaltas užpuolimo aukas. Pranešama, kad per susirėmimus buvo sužeisti septyni žydų kariai.
Štai taip, anot Izraelio pareigūnų, dėl konflikto kalti niekuo dėti žydų kariai, kuriuos iš sraigtasparnių nusileidusius į tarptautiniuose vandenyse plaukiančius laivus užpuolė pikti civiliai. Kad suvoktum tokią logiką ir pateisintum Izraelio kariuomenės veiksmus, veikiausiai pačiam reikia būti izraeliečiu. Didžioji dalis užsienio valstybių karinę Izraelio akciją tarptautiniuose vandenyse griežtai pasmerkė. Itin pasipiktino Turkija, su kurios vėliava plaukė užpulti laivai ir kurios piliečių laivuose buvo daug. Stambule, Ankaroje ir kituose Turkijos miestuose įvyko protesto demonstracijos. Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė pasiaiškinti Izraelio ambasadorių. Beje, Turkija iki šiol buvo valstybė, palaikiusi vienus geriausių santykių su Izraeliu tarp visų musulmoniškų šalių. Dabar gili ir ilgalaikė santykių krizė tarp Ankaros ir Tel Avivo neišvengiama.
Pasiaiškinti taip pat buvo iškviesti Ispanijoje, Graikijoje ir kitose Europos šalyse reziduojantys Izraelio ambasadoriai.
Lietuva atskiros pozicijos neturi
Pasipiktinimą Izraelio veiksmais išreiškė Jungtinių Tautų saugumo taryba. Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Katerina Ašton pareikalavo, kad Izraelio institucijos išsamiai ištirtų žydų valstybės pajėgų reidą prieš vilkstinę laivų, gabenusių humanitarinės pagalbos siuntą į blokuojamą Gazos ruožą. K.Ašton pareiškė užuojautą žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms bei pakartojo Izraeliui reikalavimą nedelsiant ilgam ir besąlygiškai atidaryti sienos perėjas humanitarinės pagalbos, prekių ir asmenų judėjimui į Gazos ruožą ir iš jo.
Lietuva dėl bendros reakcijos į šiuos įvykius tariasi su savo partneriais ES. „Lietuva su giliu susirūpinimu seka situaciją, susidariusią Izraelio karinėms pajėgoms gegužės 31 dieną užpuolus pagalbos krovinį į Gazos ruožą plukdžiusius laivus. Lietuva kviečia pradėti tyrimą dėl žmonių žūties ir reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – rašoma Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Bandė gintis cenzūra
Akivaizdu, kad Izraelio karinė akcija prieš užsienio laivų vilkstinę įvyko ne visai taip, kaip to norėjo žydų valstybės politinė ir karinė vadovybė. Tai patvirtina vien tas faktas, jog iškart po operacijos buvo įvesta griežta informacijos apie įvykį cenzūra. Be kita ko, buvo uždrausta viešinti informaciją, susijusią su sužeistųjų gydymu Izraelio ligoninėse. Iš pradžių Izraelio kariuomenės atstovai bandė aiškinti, jog susidūrimas įvyko užsienio laivų vilkstinei pažeidus Izraelio teritorinius vandenis, tačiau netrukus pripažino, jog akcija buvo surengta tarptautiniuose vandenyse.
Antradienį Izraelio spauda pradėjo gyvai aptarinėti politines šio incidento aplinkybes. Pavyzdžiui, laikraštis „Maariv“ piktinasi, kad „turkai, patys neigiantys armėnų genocidą ir nesuteikiantys jokios platesnės autonomijos kurdams, drįsta nurodinėti mažyčiam Izraeliui, kaip jam elgtis su palestiniečiais. “ „Mes atmetame bet kokias apeliacijas į užsienio ar tarptautines institucijas, kurios gali atnešti žalos Izraelio interesams. Niekas neturi teisės primesti mūsų valstybei savo tvarkos“, – rašoma laikraščio „Maariv“ vedamajame straipsnyje.
Dr. Manvydas Vitkūnas
