„Dabar jų pajėgumai gana arti (padėties), kai turėtume elgtis, tarsi jie būtų beveik pasiekę“ savo uždavinį – užsitikrinti galimybę smogti Jungtinėms Valstijoms, M. Pompeo sakė per Vašingtone vykusį nacionalinio saugumo forumą.
Vis dėlto jis pridūrė, kad yra skirtumas tarp gebėjimo paleisti pavienę raketą su branduoliniu užtaisu ir galimybės gaminti didelius kiekius skiliųjų medžiagų bei susikurti tikrą tokių ginklų arsenalą.
Vėliau tame pačiame renginyje JAV nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris (Herbertas Reimondas Makmasteris) sakė: „Lenktyniaujame (su laiku), kad išspręstume tai nesigriebiant karinių veiksmų.“
„Laikas dar nėra pasibaigęs, bet jo lieka vis mažiau“, – perspėjo jis renginyje, organizuotame Demokratijų gynimo fondo.
Prieš porą dešimtmečių branduolinio ginklavimosi programą pradėjusi Šiaurės Korėja pastaruoju metu suaktyvino ginkluotės bandymus. Liepą Pchenjanas paleido dukart leido didelio nuotolio raketas, potencialiai galinčias pasiekti JAV žemyninę dalį. Be to, rugsėjį Šiaurės Korėja susprogdino šeštąjį, iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) vienas kitam išsakyti aštrūs grasinimai didino nuogąstavimus, kad ši priešprieša gali peraugti į ginkluotą konfliktą.
Ankstesnis CŽV vadovas Johnas Brennanas (Džonas Brenas) trečiadienio vakarą išreiškė susirūpinimą dėl D. Trumpo per „Twitter“ skelbiamų rūsčių žinučių ir pabrėžė, kad karinio konflikto Korėjos pusiasalyje tikimybė yra „didesnė negu buvo kelis pastaruosius dešimtmečius“.
„Nemanau, kad tai labai tikėtina, bet jeigu tikimybė bus viena iš keturių arba penkių, ji bus per didelė“, – J. Brennanas sakė Niujorko valstijoje veikiančiame Fordamo universitete.
Abu minėti D. Trumpo administracijos pareigūnai pabrėžė, kad karinės jėgos panaudojimas yra kraštutinė priemonė, bet prezidentas esąs pasirengęs prireikus užtikrinti, kad Kim Jong Unas nebegalėtų grasinti Amerikai branduoliniais ginklais.
Nepriklausomi ekspertai nesutaria, kiek yra pažengusios Pchenjano pastangos pasigaminti pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kad juos būtų galima sumontuoti raketos kovinėje galvutėje. Taip pat abejojama, ar Šiaurės Korėja jau turi technologijų, leidžiančių nukreipti raketos kovinę galvutę atgal į Žemės atmosferą ir tiksliai smogti į pasirinktą taikinį.
M. Pompeo sakė, kad žvalgybos duomenys apie Šiaurės Korėją ir jos dabartinius ginkluotės pajėgumus nėra išsamūs.
„Dabar, kai kalbame apie mėnesius (iki Pchenjanas įgis galimybę smogti), mūsų gebėjimas tai nuodugniai suprasti tam tikra prasme nebeaktualus“, – pabrėžė jis.
„Šiuo metu padėtis tokia, kad prezidentas yra padaręs išvadą, jog mums reikia pasaulinių pastangų, siekiant užtikrinti, jog Kim Jong Unas neturėtų šių pajėgumų“, – aiškino M. Pompeo.
Tarptautinė bendruomenė yra paskelbusi Šiaurės Korėjai griežtų sankcijų. Pasak M. Pompeo, Kinija daro daugiau nei tikėtasi prekybai su savo neprognozuojama sąjungininke apriboti, bet galėtų nuveikti ir daugiau. Pekinas taip pat siunčia žinią pasauliui, kad jis yra nusiteikęs padėti JAV pastangoms šioje srityje, pridūrė CŽV vadovas.
H. R. McMasteris savo ruožtus sakė, kad Kinija turi daugiausiai galimybių spausti Šiaurės Korėją ekonominėmis priemonėmis, nes Pekinas kontroliuoja 90 proc. šios šalies užsienio prekybos, tačiau nemažą įtaką Pchenjanui taip pat daro Rusija.
Jis paragino Maskvą pasinaudoti šia įtaka, kad įtikintų Kim Jong Uną žengti į branduolinį nusiginklavimą, „nes (Šiaurės Korėjai) tai yra paskutinė galimybė išvengti rūsčių pasekmių“.
