„Sovietų Sąjungoje sekso nėra“, - faktas, sklidęs iš tarybinės imperijos vadovų lūpų. Neįlįsi į konkrečios poros miegamąjį, tikrosios tiesos niekada nesužinosi. Tačiau tam tikros tendencijos vis dėl to egzistavo.
1979-aisiais viešumon iškilusi informacija skelbė, jog revoliucija Sovietų Sąjungoje miegamojo dar nebuvo pasiekusi. „Prislėgtas vyras domisi, kodėl jo žmona jiems mylintis nealpsta iš palaimos. Šio didžiai nuostabai, gydytojas pranešė, kad žmonos bambos stimuliavimas jai malonumo nesuteikia“, - toks pasakojimas apie naivų vyrą gali skambėti kaip karikatūriškas pramanas, tačiau ši istorija iš tikrųjų iliustruoja slogų daugumos tarybiniais laikais gyvenusių žmonių seksualinį gyvenimą.
Tuometiniais laikais spaudoje buvo stengiamasi gyventojus nušviesti įvairiais klausimais, tačiau vienas jų vis tiek išlikdavo tabu. Seksas sovietų laikais realiai laikytas neegzistuojančiu ir nevykstančiu. Lytinis aktas vykdavo tik vardan gimstamumo didinimo, tačiau bet kokios jo detalės saugotos po devyniais užraktais.
Svarbu paminėti, kad intymumo galimybių nebuvimą įtakojo nuolatinis nepriteklius, perpildyti gyvenamieji būstai. Be to, pati valdžia įnirtingai neigė sekso idėją. Represijos ir drovumas – liūdnas gyvenimo faktas, egzistavęs tuometiniame tarybiniame krašte. Netgi sovietinėje tautosakoje apdainuota, kaip motinos sakydavo savo dukroms: „Jeigu jis tavęs nemuša, vadinasi nemyli“. Deja, sadomazochizmas ir alkoholis stipriai įtakojo vyrų bei moterų santykius. Smurtas, alkoholizmas ir seksas sudarydavo sprogstantį kokteilį, todėl linija tarp normalaus gyvenimo ir kriminalinės patologijos buvo labai siaura.
Dauguma moterų gyveno nuolatiniame išgąstyje, todėl prarasdavo bet kokį susidomėjimą seksu. Oficiali Sovietų Sąjungos statistika rodė, jog, pavyzdžiui, penktadalis Rusijos silpnosios lyties atstovių skundėsi frigidiškumu, tačiau nepriklausomi tyrėjai pateikia kone triskart didesnius skaičius. Pagalbos šiai problemai spręsti niekas neteikė, nes sekso terapeutų kabinetai tiesiog neegzistavo. Vienas 1974-ųjų metų Sovietinis sekso gidas tokiais atvejais seksualinę situaciją taisyti rekomendavo mineralinio vandens voniomis bei atostogomis šiltuose kraštuose.
Lygiai taip pat negalima tikėti vyrų seksualumą įrodančiais skaičiais. Oficialiai skelbta, kad absoliučiai visi Rusijos vyrai buvo laimingi savo seksualiniu gyvenimu ir visada patirdavo orgazmą. Tačiau medikai sulaukdavo daugybės savo penio dydžiu nepatenkintų ar kitomis problemomis besiskundžiančių pacientų. Gydytojai tokiais atvejais neretai išrašinėdavo tiesiog vitaminų, veikusių placebo principu.
Kai Sovietinėje Rusijoje poros mylėdavosi, seksas dažniausiai būdavo greitas, mechaniškas, lydimas gėdos jausmo ir nepasitenkinimo. Rašoma, jog tipinis lytinis aktas laikytas geru, jeigu vykdavo naktį visiškoje tamsoje, po patalais, užmerktomis akimis ir „šuniuko poza“. Apie preliudijas niekas nebuvo girdėję.
Ejakuliacijos sulaikymas siekiant suteikti daugiau malonumo moteriai laikytas amoraliu. Be to manyta, jog toks elgesys galintis turėti rimtų fiziologinių ir psichologinių pasekmių. Orgazmas buvo vien vyrams skirta privilegija. Niekas nekalbėjo apie moterų erogenines zonas. Jų šios tiesiog neturėdavusios ir vyrai buvo įsitikinę, kad vien penio įsiskverbimas jas turėdavęs nunešti į nenusakomas malonumo aukštumas.
Pornografija Sovietų Sąjungoje – retas reiškinys, tačiau plačiai naudotasi prostitučių paslaugomis. Beje, būtent su pastarosiomis buvo susiję ir oraliniai malonumai. Šia sekso rūšimi niekada nesimėgaudavo rimtus santykius palaikiusios poros. Tuometinėje Rusijoje vešėjo ir ekshibicionizmas. Statistika byloja, jog kiekviena moteris kasdien gatvėje pamatydavo maždaug po 8 viešumoje save tenkindavusius vyrus.
Taigi galima sakyti, jog Sovietų Sąjungoje seksas buvo šaltas, ciniškas ir visiškai nuasmenintas. Kad ir kiek permainų bei revoliucijų vyko tarybinėje imperijoje, tačiau visos jos sustodavo ties miegamojo durimis.
