Mažiau nei prieš dešimtmetį skolų pražudyta Argentina dabar po devyniais užraktais sauganti vidaus rinką ir per krizę stebina ekonomikos augimo tempais.
Smerkia TVF
Kylančios Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner, šalies vairą 2007 metais perėmusi iš sutuoktinio Nestoro Kircherio, šiemet paragino recesijos kamuojamas Europos Sąjungos valstybes atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijų ir skatinti vartojimą.
Anot jos, būtent tokia politika išvedė Argentiną iš skolų krizės. Po 2001 metų finansų krizės Argentiną ant kojų pastatęs prezidentas N. Kirchneris ir dabartinė prezidentė nutraukė visus ryšius su TVF ir apkaltino netinkama politika prisidėjus prie 2001-ųjų nuosmukio, išauginusio valstybės skolą iki 100 mlrd. dolerių, sparčiai išsekinusio kapitalo srautus ir padidinusio užsienio prekybos deficitą. Dabar šalies valdžia užsispyrusi tikina, kad, nesuvaržyta TVF nurodymų, ji daug efektyviau vykdo ekonominę politiką.
„TVF rekomendacijos atverti ekonomiką, liberalizuoti šalies finansus ir vykdyti į rinką orientuotas reformas, būtų įpainiojusios į naują ekonomikos, socialinę ir politikos krizę. O šiandien galime džiaugtis ekonomikos nepriklausomybe ir sukurta gerove“, – teigiama oficialiame prezidentės pareiškime.
Šiuo metu šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, beveik sustabdžiusių bendradarbiavimą su TVF, bet pastaraisiais mėnesiais pasigirdo politikų ketinimų jį atnaujinti ir taip padidinti oficialios statistikos patikimumą. Mat ekonomikos kilimą skelbiantis valstybinis statistikos institutas, užsienio ekspertų teigimu, ne visada situaciją ir prognozes pateikia teisingai. Oficialiais duomenimis, Argentinos ekonomika 2009 metais kilo 0,9 proc., o nepriklausomų ekspertų vertinimais, dėl sunkmečio nors ir uždara šalies ekonomika galėjo susitraukti 2–2,5 proc.
Nacionalizavo loteriją
2003–2008 metų Argentinos ekonomikos augimą dauguma ekonomistų tapatina su atsitiktine sėkme – ir šalies automobilių pramonė, ir ūkininkai gavo daug naudos iš sparčiai augančios kaimynės Brazilijos. Vis dėlto, kalbant apie augimą nepamirštama paminėti ir ekspansinės C. Kirchner politikos, paskatinusios vartojimo bumą.
Argentinos ekonomikai pradėjus trauktis, prezidentė C. F. de Kirchner suskubo teikti paskolas tarptautiniams automobilių gamintojams ir subsidijuoti darbo vietų kūrimą. Mažėjant šalies mokestinėms pajamoms, 2008 metais valstybė nacionalizavo privačią loteriją ir pensijų sistemą. Šių metų pradžioje vyriausybė iš centrinio banko rezervo padengė 6,6 mlrd. dolerių valstybės skolą.
Drastiškai didins pensijas
Visgi tokios ekonomikos priemonės turėjo užslėptų neigiamų pasekmių. Viena svarbiausių – auganti infliacija. Nors, oficialiais duomenimis, vartojimo indeksas iki šių metų liepos paaugo 11 proc., neoficialiai skaičiuojama, kad jis galėjo didėti ir 25 proc., tad išaugusios kainos stabdo vartojimą. Tačiau išradingoji prezidentė su infliacija žada kovoti 50 proc. didindama pensijas. Drastiškos priemonės atgrasė ir daugumą investuotojų. Nors Argentinos vyriausybė kitais metais turėtų sugrįžti į obligacijų rinkas, labai tikėtina, kad už politikos nepatikimumą jai teks mokėti dideles palūkanas.
Kitas iššūkis šalies finansams – skaidrumo didinimas. Aktyvi prezidentė, norėdama atverti ekonomiką pasaulio rinkoms, privalės sutvarkyti šalies statistikos institutą ir vykdyti skaidresnę fiskalinę ir pinigų politiką bei atkurti pašlijusius santykius su TVF. Kaip „The Economist“ teigė Argentinos ekonomistas Danielis Marxas, paskutinė užduotis šaliai bus sunkiausiai įvykdoma.
