Tai - paskutinis senosios eros Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos posėdis. Nuo kitų metų vadovavimą viršūnių susitikimams perima naujasis ES prezidentas. O kol kas šalys narės turi kaip reikiant papurtyti savo pinigines, kad padėtų besivystančiam pasauliui kovoti su klimato šiltėjimu.
Dalyvauti ES Vadovų Tarybos posėdyje vakar į Briuselį išvyko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. ES vadovų darbotvarkėje dominavo pasirengimas klimato kaitos konferencijai, kuri šiuo metu vyksta Kopenhagoje. Vadovai sprendė, kiek milijardų eurų įmesti į besivystančio pasaulio katilą, kad jis galėtų prisidėti prie kovos su klimato šiltėjimu pereinamuoju 2010-2012 metų laikotarpiu, kol turtingosios šalys sukurs didesnį fondą, padėsiantį besivystančioms šalims taip pertvarkyti savo ekonomikas, kad jos taptų mažiau teršiančios. Susitikimo išvakarėse Jungtinė Karalystė ir Danija paragino ES tam skirti iš viso 7 mlrd. eurų. Ne visos šalys su tuo sutinka, nors spalį lyderiai sutarė, kad jos skirs įnašus savanoriškai pagal galimybes, o nuo 2013-ųjų įnašai tarptautinei klimato kaitai finansuoti bus skirstomi proporcingai pagal valstybių ekonomines galimybes juos mokėti.
Visi kiti šio vadovų susitikimo klausimai sukosi apie vidaus finansus. ES rengiasi paskelbti, kad didžiausias nuo ketvirtojo dešimtmečio ekonomikos nuosmukis eina į pabaigą, o valstybės narės nuo 2011 metų turi mąstyti apie skatinimo priemonių atšaukimą. Prognozės rodo silpną atsigavimą 2010 metais ir kur kas stipresnį 2011-aisiais. Tačiau kitais metais nedarbas dar didės, o socialinė padėtis blogės.
Naujausias smūgis bendrijai - Graikijos bankroto grėsmė. Ji yra pirma euro zonos šalis, nebeįstengianti padengti valstybės skolos. Tai kelia rimtą pavojų pasitikėjimui euru.
ES vadovams taip pat rūpi įsteigti tris naujas finansinio reguliavimo agentūras, kurios pradėtų dirbti kitais metais. Jos reikalingos siekiant užkirsti kalią naujoms krizėms.
Taip pat ketinama pakeisti neįgyvendintą Lisabonos strategiją kita 10 metų programa, kuri akcentuotų mokslą ir švietimą bei panaudotų moterų ir migrantų potencialą.
ES Vadovų Taryboje numatoma patvirtinti Stokholmo programą 2010-2014 metams, kurios prioritetas - piliečių teisių ir laisvių, saugumo bei teisingumo užtikrinimas Europoje. Labai svarbi šios programos dalis - kova su korupcija. Programoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad totalitarinių režimų nusikaltimai turi būti vienodai smerkiami.
Šis Vadovų Tarybos posėdis yra paskutinis, kuriam vadovauja ES pirmininkaujanti šalis. Dabar tai - Švedija. Nuo sausio visiems ES viršūnių susitikimams pirmininkaus naujas vadovas - ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. Kol kas neaišku, kaip jis organizuos šį darbą ir derins jį su kita nauja vadove - ES užsienių reikalų ministre Catherine Ashton.
