Ketvirtadienį Irane minimos islamiškosios revoliucijos 31-osios metinės. Tiek šalies valdžia, tiek su kovojanti opozicija ragina savo rėmėjus dalyvauti masiniuose susibūrimuose. Ši diena yra pati svarbiausia Irano politiniame kalendoriuje, todėl vyriausybė iš anksto perspėjo, kad su visais protestais bus susidorojama be gailesčio.
BBC praneša, kad pastarąsias kelias dienas vyriausybė vykdė savo oponentų areštus. Be to, minint revoliucijos metines, Iranas veikiausiai apribos prieigą prie interneto. Kalbama, kad bus užblokuota „Google“ elektroninio pašto svetainė. Vyriausybė akivaizdžiai baiminasi, kad ketvirtadienio protestai gali būti gausiausi ir internsyviausi nuo pat praėjusių metų birželio, kai Mahmoudas Ahmadinejadas itin įtartinomis aplinkybėmis buvo perrinktas prezidentu.
Oficialūs renginiai ketvirtadienį vyks visoje šalyje, tačiau pagrindinis renginys bus rengiamas Teherano Azdžio aikštėje, kur savo kalbą, kaip planuojama, sakys M. Ahmadinejadas.
Opozicijos lyderiai Mir Hosseinas Mousavis ir Mehdis Karoubis taip pat ragina savo šalininkus dalyvauti masiniuose susibūrimuose. Opozicijos rėmėjai raginami turėti žalias emblemas arba vilkėti žalius rūbus. Žalia spalva yra tapusi Irano opozicijos simbolius.
Pateikiame esminius faktus apie Irano Islamo revoliucijos minėjimą:
* Šventė oficialiai prasidėjo vasario 1 dieną 9 val. 33 min. vietos laiku. Kai tik tokiu laiku iš išeivijos į šalį grįžo ajatola Khomeinis. Ši data kartu su vasario 11-ąja ir balandžio 1-ąja, kai minima Islamo Respublikos diena, yra viena iš trijų pagrindinių Islamo Revoliucijos švenčių.
* Pirmieji protestai prie JAV remiamą šacho Mohammado Rezos Pahlavio režimą prasidėjo 1977 metais. Pradžioje vos kelis šimtus žmonių sutraukdavę protestai vėliau virto milžiniškais susibūrimais.
* Oficialiai Irano revoliucija prasidėjo 1978 metų sausio 8 dieną, kai vyriausybinės pajėgos išvaikė didžiulį opozicijos susibūrimą Komo mieste. Protestai prieš šacho režimą iki 1979 metų pradžios tęsėsi visuose Irano miestuose. Protestus organizavo musulmonų dvasininkai.
* Įtampa, tvyranti tarp režimo ir juo nepatenkintos opozicijos, 1978 metų pabaigoje beveik paralyžiavo šalį. Šachas bandė nuraminti protestuotojus suteikdamas premjero postą opozicijos lyderiui Shapourui Bakhtiarui.
* Didėjant spaudimui, šachas ir jo žmona privalėjo palikti šalį 1979 metų sausio 16 dieną. Karališkajai šeimai buvo suteiktas prieglobstis Egipte. JAV tą padaryti atsisakė.
* Premjeras S. Bakhtiaras paleido šacho slaptąją policiją, išlaisvino politinius kalinius, pažadėjo laisvus rinkimus ir pakvietė ajatolos Khomeinio rėmėjus prisijungti prie vienybės vyriausybės. Vėliau jis leido ajatolai Khomeiniui, kuris tremtyje gyveno nuo 1964 metų, grįžti į šalį.
* Teherano oro uoste, kuriame susirinko keli milijonai žmonių, ajatola Khomeinis nusileido vasario 1 dieną. Netrukus po to jis Behesht-e Zahros kapinėse pasakė savo įžymiąją kalbą, kurioje užsipuolė S. Bakhtiaro vyriausybę. Netrukus jis savu premjeru paskyrė Mehdis Bazarganas.
* Vasario 9 dieną kilo ginkluoti susirėmimai tarp pajėgų, lojalių S. Bakhtiarui, ir ajatolą Khomeinį remiančių kovotojų. Mūšiai sostinės gatvėsė vyko kelias dienas.
* Vasario 11 dieną Irano Aukščiausioji karinė taryba paskelbė neutralitetą ir tai lėmė S. Bakhtiaro nuvertimą.
* Balandžio 1 dieną Iranas pasiskelbė Islamo Respublika. Prieš tai kovo 31 dieną buvo surengtas visuotinis referendumas šiuo klausimu.
