Emmanuelis Macronas ir Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Italijos ir kitų Europos šalių aukščiausio rango pareigūnais pagerbė buvusio prezidento, kuris mirė penktadienį būdamas 98 metų, atminimą.
Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni taip pat dalyvavo laidotuvėse ir, diplomatinių šaltinių teigimu, vėliau gali surengti privatų susitikimą su E. Macronu, nors oficialiai apie tai nebuvo pranešta.
Pastaraisiais mėnesiais, kai Italijos krantuose padaugėjo atvykėlių, G. Meloni griežtosios linijos dešiniųjų vyriausybė konfliktavo su Paryžiumi ir Berlynu dėl migracijos klausimų.
Po aršių diskusijų Prancūzijoje ir Italijoje dėl to, kas turėtų priimti migrantus, E. Macronas ir G. Meloni pažadėjo dirbti drauge.
„Negalime palikti italų vienų“, – sekmadienį duodamas interviu televizijai sakė E. Macronas ir pasiūlė pagalbą. G. Meloni netrukus pareiškė, kad ją sudomino šis prancūzų lyderio pareiškimas.
Romos santykiai su Berlynu dar šaltesni.
G. Meloni savaitgalį raštu kreipėsi į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kad pareikštų pretenzijas dėl nevyriausybinių organizacijų, padedančių migrantams jos šalyje, finansavimo.
Roma kaltina nevyriausybines organizacijas, kurios vykdo gelbėjimo misijas centrinėje Viduržemio jūros dalyj skatinant nelegalią migraciją iš Šiaurės Afrikos.
G. Napolitano – buvęs komunistas, tapęs pirmuoju Italijos prezidentu, išrinktu antrai kadencijai.
G. Napolitano buvo laikomas stabilumo garantu nuolatinių neramumų Italijos politikoje metu.
2006–2015 metų laikotarpiu jis ėjo valstybės vadovo pareigas, kai premjerais buvo Romano Prodi, Silvio Berlusconi, Mario Monti. Enrico Letta ir Matteo Renzi.
Laidotuvių svečių sąraše taip pat buvo Albanijos, Austrijos, Portugalijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos atstovai.
G. Napolitano, priešingai nei įprasta Italijoje, norėjo nereliginės atsisveikinimo ceremonijos. Ji buvo surengta žemutiniuose parlamento rūmuose – Deputatų rūmuose.
