Savi pliusai, savi ir minusai
NHS išplatintoje informacijoje teigiama, kad moteris, besilaukdama vaikelio, gali pageidauti Cezario pjūvio operacijos, tačiau savo sprendimą turi aptarti su ją prižiūrinčiais gydytojais, kartu įvertinti šios operacijos grėsmes. Jei po diskusijų su medikais moteris nėra pakeitusi nuomonės, NHS leis jai išvengti natūralaus gimdymo.
Šis įstatymas vertinamas ne tik kaip didžiulis NHS pasiekimas, bet ir kaip papildomos išlaidos. Natūralus atėjimas į pasaulį mokesčių mokėtojams kainuoja 1665 svarus, o operacija – 2369.
„Naujienos“ šalininkai labiausiai vertina moters psichologinį nusiteikimą – žinant, kas laukia, sumažėja gimdymo baimė, taip pat išvengiama gausaus pogimdyvinio kraujavimo bei plyšimų. Be to, planinė operacija yra saugesnė – viskam pasiruošta, jokio streso, beveik jokių netikėtumų. Vis dėl to, nenatūraliai gimusiems kūdikiams du kartus daugiau reikalinga intensyvi priežiūra, jie dažniau turi kvėpavimo problemų. Visiškai skausmo po Cezario pjūvio moterys neišvengia – pooperaciniu, kaip ir pogimdyviniu laikotarpiu, moteris kenčia panašius skausmus.
Dingę gydytojai ir skrebutis kruvinoje palatoje
Jungtinėje Karalystėje penktus metus gyvenanti Rasa M. teigia, kad antrojo vaiko natūraliai nebegimdys. Ne dėl skausmo baimės, o dėl keistenybių britų ligoninėse. „Pagimdyti mažylę man kainavo nemažai sveikatos. Mane šokiravo nemažai dalykų – paprašius epidūrinio nuskausminimo, paaiškėjo, kad šiuo metu vienintelis visoje ligoninėje (!) šį nuskausminimo būdą galintis atlikti gydytojas yra labai užimtas ir net ne ligoninėje. Laukėme jo dvi valandas! Dukrelė pilvelyje buvo įsitaisiusi veiduku aukštyn, todėl, kaip paaiškino akušerė, jutau itin aštrų skausmą pilvo apačioje. Šiaip ne taip iškentėjau tas dvi valandas, bet jei mano dukrelei būtų iškilęs pavojus ir reiktų skubiai atlikti Cezario operaciją? Negi ji būtų atlikta be nuskausminimo?!
Pagaliau atsiradęs išsvajotasis gydytojas suleido nuskausminamuosius, bet…. vis tiek jutau skausmus, tik ne tokius stiprius – vaistai suleisti netinkamai. Maža to, stangos tęsėsi tris valandas, labai nusilpau ir buvau bepuolanti į paniką, kad negaliu pagimdyti dukrelės. Absurdas, bet ir vėl padėti turinčio gydytojo laukiau daugiau nei valandą. Per ją iš nuovargio sulėtėjo sąrėmiai. Organizmas ėmė pasiduoti… Galų gale atsiradęs gydytojas replių pagalba padėjo ateiti į pasaulį mūsų sveikai, didelei ir labai gražiai mergaitei. Gydytojai vėlavo valandomis, tačiau skrudintos duonos riekelę su uogiene ir arbata gavau dar begulėdama ant kruvino gimdymo stalo su kūdikiu ant krūtinės.
Buvo ir daugiau neapsižiūrėjimų bei kuriozų iš britų medikų pusės, bet nenoriu to prisiminti ir tiesiog džiaugiuosi, kad viskas baigėsi gerai. Su vyru nusprendėme, kad laukdamiesi antrojo vaikelio rinksimės Cezario operaciją. Tada tikrai bent jau reikalingų gydytojų nereikės laukti valandomis… “.
Jautėsi it mėsos gabalas
Solveiga K. pasakoja prieš metus pasinaudojusi Jungtinėje Karalystėje priimta naujove – pasirinko Cezario pjūvio operaciją.
„Labai bijojau gimdymo, plyšimų, nenorėjau kentėti sąrėmių, gimdymo skausmų. Svajojau, kad viskas vyktų greitai, neskausmingai ir įsivaizdavau, kaip lengvai atsigausiu po gimdymo, kad neskaudės sėdint. Žodžiu, šventai tikėjau, kad nieko nevargusi ant rankų laikysiu savo mažyli, todėl labiau džiaugiausi, kad Jungtinėje Karalystėje galiu gauti lengvą, Lietuvoje tik poniutėms prieinamą gimdymą.
Taigi, suplanuota dieną ir valandą mes išsiruošėme į ligoninę. Sulaukiau savo eilės, atsidūriau operacinėje – viskas vyko labai greitai, gal 15 minučių. Gydytojai dirbo savo darbą, o aš atsidūriau bejėgiškoje būsenoje – nuo krūtinės nejaučiau kūno, mačiau, kaip „banguoja“ mano pilvas, lyg antklodę kylotų… Štai kūdikio verksmas, ją greitai paima, prineša man, parodo veiduką ir išneša! Po Cezario pjūvio niekam kūdikio nepadeda ant krūtinės, tad norisi tik verkti… Aš toliau operuojama, pririšta prie visokių aparatų. Jaučiausi kaip mėsos gabalas…
Atsigauti po operacijos ir tuo pačiu rūpintis mažyle buvo be galo sunku. Judant iš vietos apimdavo toks jausmas, kad viskas, kas susiūta, tuoj suplyš. Reikia lipti iš lovos, o aš negaliu, nes skauda. Sesutė tempia mane, „padeda “, o man ašaros iš skausmo pasipila fontanu… Ji vos ne įsižeidžia, susinervina – visos mat gali, o tu negali… Gaunu nuskausminamųjų ir laikydama savo pilvą, velkuosi susirietusi…. Ačiū Dievui mažylė buvo rami, gulėjo šalia, pavalgydavo ir vėl miegodavo. Tiesa, norėdama ją pamaitinti, pusę valandos verkdama iš skausmo verčiausi ant vieno ar ant kito šono. Skausmingiausios buvo trys paros, paskui skausmas kiek atlėgo. Džiaugiuosi už moteris, kurios po Cezario operacijos jau kitą dieną bėgioja, aš, matyt, ne iš tų. Antrą kartą gimdysiu tik natūraliai… “.
„Too posh“
Šiais laikais, kaip teigia knygoje „Gimdymas su šypsena“ jos autorius A. Šemeta, „pradedant moterimis ir baigiant medikais, tik ir kalbama apie gimdymo nuskausminimo galimybes. Dabar moteriai nereikia stengtis gimdyti: už ją pagimdo specialistai“. Anot jo, kiekviena nėščioji gali pagimdyti natūraliai, be didelio skausmo – viskas slypi prote, tad reikia psichologinio nusiteikimo, tinkamo pasiruošimo. Jungtinėje Karalystėje vis daugėja prašančių planinės Cezario operacijos. Teigiama, kad viena iš keturių gimdyvių renkasi planinę Cezario pjūvio operaciją. Taigi, Jungtinėje Karalystėje moterys nelabai tiki natūralaus gimdymo su šypsena galimybe.
Galybę amžių moterys gimdė natūraliai, kaip duota gamtos. Ačiū Dievui, dabar nebe viduramžiai, ir gimdančios moterys gali gauti visakeriopą pagalbą… Kad ir to pačio „legendino“ paracetamolio. Iškilus grėsmei motinai ar kūdikiui dėl Cezario pjūvio operacijos, ko gero, neprieštarautų niekas. O kaip vertinti pasirinkusias šią operaciją dėl gimdymo baimės, nenoro jausti skausmo? Kai kurie tai vertina kaip privalomą teisę moterims pačioms nuspręsti. Esą gimdančios neturi kęsti skausmo – tai nėra būtinas kelias į motinystę. Na, o britų spauda natūralaus gimdymo atsisakančias moteris apibūdina paprastai – „too posh to push“ („per geros, kad stumtų, t.y. gimdytų natūraliai“).
