Pasak žvalgybos, vadinamasis „plotinis“ ginklas siektų užpildyti „Starlink“ orbitas šimtais tūkstančių didelio tankio projektilių, galinčių vienu metu išjungti daugelį palydovų, tačiau kartu sukeltų katastrofišką šalutinę žalą kitoms orbitinėms sistemoms.
Tuo pat metu analitikai abejoja, ar tokie ginklai galėtų būti veiksmingi nesukeldami nekontroliuojamo chaoso kosmose, kuris paveiktų kitas įmones ir valstybes, įskaitant pačią Rusiją ir jos sąjungininkę Kiniją. Tokios pasekmės, įskaitant grėsmę pačios Rusijos kosminėms sistemoms, galėtų priversti Maskvą atsisakyti šio ginklo dislokavimo ar panaudojimo.
Sistema gali būti eksperimentinė
AP peržiūrėtų tyrimų rezultatai neatskleidžia, kada Rusija galėtų dislokuoti tokią sistemą. Taip pat nėra duomenų, ar ji buvo išbandyta ir kiek pažengę tyrimai.
Vienas pareigūnas teigė, kad sistema aktyviai vystoma, tačiau informacija apie galimą dislokavimo laiką yra per daug jautri, kad būtų viešinama.
Žvalgybos ataskaitose teigiama, kad projektiliai būtų tokie maži – vos kelių milimetrų dydžio – jog galėtų išvengti antžeminių ir kosminių stebėjimo sistemų, skenuojančių kosmoso objektus. Tai apsunkintų atsakomybės priskyrimą Maskvai dėl galimos atakos.
Kosmoso saugumo ir ginkluotės ekspertas Claytonas Swope’as iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) teigė, kad jei „granulės nebūtų sekamos, situacija taptų sudėtingesnė“, tačiau „žmonės vis tiek suprastų, kas įvyko“.
„Jei palydovai pradėtų masiškai gesti ir daryti žalą, manau, būtų nesunku sudėti du ir du“, – sakė jis.
Galimos žalos mastas
Tiksli žala, kurią galėtų sukelti šios mažytės granulės, kol kas neaiški. Lapkritį įtariamas susidūrimas su nedidele šiukšle buvo pakankamas apgadinti Kinijos kosminį aparatą, kuris turėjo pargabenti tris astronautus į Žemę.
„Didžiausia žala greičiausiai būtų padaryta saulės baterijų panelėms, nes jos yra pažeidžiamiausia palydovų dalis“, – teigė C. Swope’as. „Tačiau to pakaktų palydovui apgadinti ir greičiausiai paversti jį neveiksniu.“
Po tokios atakos nuolaužos ir dalelės ilgainiui nukristų atgal į Žemę, pakeliui galimai pažeisdamos kitas orbitines sistemas, teigia analitikai.
„Starlink“ palydovai skrieja maždaug 550 kilometrų (340 mylių) aukštyje virš Žemės. Kinijos kosminė stotis „Tiangong“ ir Tarptautinė kosminė stotis veikia žemesnėse orbitose, todėl „abi stotys taip pat patiria riziką“, sakė C. Swope’as.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad toks kosminis chaosas, kurį galėtų sukelti šie ginklai, leistų Maskvai grasinti savo priešininkams jų realiai nenaudojant.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
