Baltijos, Vyšegrado šalių, Bulgarijos ir Rumunijos vyriausybių vadovų darbo pietuose su ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentu N. Sarkozy Lenkijos mieste Gdanske buvo kalbama apie klimato kaitos ir energetikos klausimų paketą, kurio nuostatų įgyvendinimas bus svarstomas kitą savaitę Briuselyje Europos Vadovų Taryboje.
Devynių naujų ES Vidurio ir Rytų Europos vyriausybių vadovai N. Sarkozy pareiškė, kad CO2 sumažinimo perspektyva sukelia didelius sunkumus besivystančių šalių ekonomikoms.
Laikinai einantis ministro pirmininko pareigas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva remia aplinkos taršos mažinimo nuostatas. G. Kirkilas informavo, kad nuo 1990 metų Lietuva CO2 išmetimą sumažino 53 proc., tačiau, kaip besivystančios ekonomikos valstybė, Lietuva turi atsižvelgti į tokius iššūkius kaip galimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. O tai, pasak G. Kirkilo, sukeltų papildomą 5 mln. tonų CO2 išmetimą kasmet, nes tik taip būtų galima kompensuoti Lietuvos – izoliuotos nuo ES energetikos rinkos šalies – elektros energijos gamybos poreikį, naudojant dujas, tiekiamas iš vienintelio šaltinio – Rusijos.
Spaudos konferencijoje po susitikimo valstybių vadovai informavo, kad konkretus sprendimas nepasiektas.
G. Kirkilas pabrėžė, kad ES solidarumas klimato kaitos klausimais turi būti pagrįstas sąžiningais sprendimais, nediskriminuojančiais besivystančių šalių ir įvertinant pasaulinės ekonomikos krizės poveikį. Laikinasis premjeras taip pat pareiškė įsitikinimą, kad dar Prancūzijos pirmininkavimo ES metu pavyks surasti sprendimą.
„Gruodžio 11-osios vakaras tikriausiai bus labai ilgas“
Prancūzijos ir Lenkijos vadovai šeštadienį pradėjo derybas, kuriose mėginama išlyginti nuomonių apie klimato paktą skirtumus, nes kitą savaitę šis paktas jau galėtų būti patvirtintas 27 ES narių viršūnių susitikime.
Iki šių metų pabaigos Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas susitiko Baltijos pajūrio mieste Gdanske.
Vėliau prie jų prisidėjo Lietuvos ir dar septynių buvusių komunistinės sistemos šalių premjerai. Kaip tik šios šalys ir trukdė ES dokumentų klimato kaitos klausimais priėmimui, nes jos nuogąstauja dėl galimo neigiamo poveikio jų ūkiui.
„Mes turime rasti teisingą kelią kompromiso link. Jeigu mes negalėsime iki vakarienės pabaigos susitarti, tuomet gruodžio 11-osios vakaras tikriausiai bus labai ilgas“, - sakė vienas Prancūzijos delegacijos narių.
ES tikisi, jog sutartis klimato kaitos klausimais bus pasirašyta ES viršūnių susitikimo metu gruodžio 11-12 dienomis, o vėliau patvirtina ES parlamente dar iki šių metų pabaigos.
Kai Gdanske vyko minimos derybos, maždaug 300 km į pietus - Poznanėje - apie 10 tūkst. delegatų iš 192 šalių tariasi apie klimato kaitos problemas Jungtinių Tautų organizacijos mastu. Šis renginys turėtų baigtis gruodžio 12 dieną.
Lenkija ir kitos naujosios ES narės nepritarė ankstesniam pasiūlymui nuo 2013 metų pramonei taikyti anglies dvideginio emisijos kvotų aukciono sistemą , nes anot jų, labai išaugtų energijos kainos, o tai tik dar labiau paskatintų ekonomikos augimo lėtėjimą tose šalyse.
Lenkija, kurios elektros energijos gamyba 94 proc. priklauso nuo akmens anglies, pagrasino vetuoti visą ES aplinkosaugos dokumentų paketą, jeigu nebus rasta kompromiso dėl anglies dvideginio emisijų kvotų.
Šios šalys, greta Lenkijos ir Lietuvos, yra Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.
