Neformali ministrų diskusija buvo surengta po to, kai Italija pasiūlė sukurti reguliarią ES kariuomenę, kuri būtų kaip atsakas Brexit ir populiarioms baimėms, kad Europa tampa vis pažeidžiamesnė.
Vokietija ir Prancūzija taip pat pasiūlė sukurti ES operacinį centrą, leidžiantį koordinuoti veiksmus ir misijas užsienyje, ir biudžetą, kuri leistų finansuoti „kovines grupes“ – laikinas, bataliono dydžio pajėgas, kurias sukurtų šalys narės.
Po diskusijų ES užsienio reikalų vadovė Federica Mogherini pareiškė, kad yra galimybė susitarti dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Tačiau, anot jos, tik tokios mažesnės iniciatyvos, kaip bendros investicijos Europos ginklų industrijai, bendras tyrimų ir plėtros biudžetas, geresnis užsienio misijų planavimas ir t.t., sulaukė palaikymo.
„Kalbama ne apie europinę armiją, bet apie stipresnį bendradarbiavimą gynybos srityje“, - pareiškė F. Mogherini.
Primindama britų grasinimus vetuoti bet kokį projektą, kuris konkuruotų su NATO, F. Mogherini pridėjo: „Leiskite man pasakyti labai aiškiai – šiandien, per tris valandas diskusijų su ministrais, nei karto nebuvo pasakytas žodis „veto“, nebuvo pasakytas žodis „blokavimas“, bet nebuvo paminėtas ir žodis „armija“.“
„Tai nebuvo ideologiniai ar abstraktūs debatai – kalbėjomes apie tai, ką galime padaryti kartu, kad turėtume atsakymą piliečiams, norintiems investuoti į savo saugumą“, - pabrėžė ES atstovė.
Vokietijos ministrė Ursula Von der Leyen pareiškė, kad Berlynas ir Paryžius tiki, kad ES saugumo klausimu dėl tam tikrų projektų „iki metų galo turi būti pasiektas reikšmingas progresas“.
„Kalbame ne apie Europinę armiją. Kalbame apie Europos valstybių gebėjimą reaguoti greitai ir veikti kartu. Jei pažiūrėsite, kiek personalo ir pinigų yra skiriama gynybai 28 valstybėse ir kiek mažai viskas yra koordinuota, tai bus aišku, kiek daug erdvės yra tobulėjimui“, - sakė ji.
Politinė valia
Asmenys, dalyvavę Bratislavos susitikime, sutiko atskleisti, kad Italijos ES pajėgų idėja netgi nebuvo minima, bet visi skyrė dėmesio operacijų centrui. Su šia idėja nesutiko tik nedidelė šalių narių grupė, kuriai priklausė Jungtinė Karalystė, Lenkija, Olandija ir Švedija.
Pasak jo, dar maždaug 10 narių, įskaitant Čekiją, Suomiją, Vengriją, Portugaliją ir Ispaniją, yra „atviros diskusijoms“ dėl operacijų centro, bet ne trumpuoju laikotarpiu.
Taip pat tvirtinama, kad Prancūzija ir Vokietija, galima sakyti, yra kur kas labiau pažengusios su savo pirminiais pasiūlymais šiuo klausimu nei kitos šalys narės.
Šaltinis taip pat patvirtino, kad jei ES ateityje nuspręstų finansuoti „kovines grupes“ iš savo bendrojo biudžeto, mažai tikėtina, kad tokių veiksmų būtų greitai imtasi, nes trūksta politinės valios.
