Tai iššūkis, kuris ilgai kamavo Bendriją, tačiau įgavo didesnį skubumą dėl geopolitinių sukrėtimų, sustiprėjusios pasaulinės konkurencijos ir ekonomikai atsiliekant nuo kitų galiūnių.
Lyderiai sutinka, kad Europos ekonomika susiduria su sunkumais ir reikalauja postūmio, tačiau kol kas nesutaria dėl priemonių, kaip jį įgyvendinti.
Paryžius ir Berlynas viešai nesutaria dėl Prancūzijos siekio teikti pirmenybę ES įmonėms ir bendrai skolai. Tačiau ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) stengėsi parodyti vienybę.
E. Macronas teigė, kad „mes visi sutinkame, kad mūsų Europa turi veikti labai ryžtingai“, nes susiduria su „labai dideliu spaudimu“, pavyzdžiui, nesąžininga Kinijos konkurencija ir JAV muitais.
„Norime, kad Europos Sąjunga veiktų greičiau. Norime, kad ji būtų geresnė“, – sakė Vokietijos kancleris, pridurdamas: „Džiaugiuosi, kad Emmanuelis Macronas ir aš beveik visada sutariame šiais klausimais.“
Manoma, kad ES iniciatyva, kuria siekiama paskatinti europietiškų prekių pirkimą, taps sudėtingų diskusijų šaltiniu. Daugelis valstybių, įskaitant Švediją ir Nyderlandus – laisvosios prekybos šalininkes – perspėja nepasukti į protekcionizmą.
F. Merzas trečiadienį sakė, kad toks žingsnis turėtų būti naudojamas kaip „kraštutinė išeitis“.
„Prioritetas – stiprinti ekonomikos augimą Europoje“
Manoma, kad ketvirtadienio susitikimo metu nepavyks smarkiai pasistūmėti į priekį.
Istorinėje Belgijos pilyje vykstančiose derybose Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) žurnalistams sakė, kad bus aptariama, kaip atlaisvinti privačias investicijas siekiant padidinti konkurencingumą. Tačiau jis nepaminėjo bendros skolos.
Skirtingai nei amerikiečiai, Europos įmonės susiduria su sunkumais gaunant kapitalą plėtrai, nors senajame žemyne veikia kelios didžiausios pasaulio ekonomikos, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija.
„Mūsų aiškus prioritetas – stiprinti ekonomikos augimą Europoje, kuris yra būtinas mūsų gerovei“, – prieš derybas sakė A. Costa.
ES susirūpinimą kelia vangus ekonomikos augimas, palyginti su Kinija ir JAV, bei priklausomybė nuo trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, dėl pramonei reikalingų retųjų žemių.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) išreiškė susirūpinimą dėl energijos kainų, kurios yra aukštesnės nei daugumoje industrializuotų ekonomikų ir, pasak Europos įmonių, apsunkina galimybę pasivyti užsienio konkurentus.
Lyderiai, remiami įtakingų Europos veikėjų, mano, kad raktas į 27 šalių bloko ekonomikos transformavimą yra bendrosios rinkos gilinimas ir sąlygų palengvinimas įmonėms dirbti visame žemyne.
Jie išklausys buvusio Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio), kuris prieš pusantrų metų paskelbė svarbią ataskaitą, kurioje pabrėžiama būtinybė ES tapti konkurencingesnei.
Sustiprintas bendradarbiavimas
Tačiau M. Draghi ataskaita nebus vienintelė, kuria ketina remtis Europos lyderiai.
Turi pasisakyti ir buvęs Italijos premjeras Enrico Letta, raginęs siekti gilesnės integracijos, įskaitant taupymo ir investicijų sąjungą, kuri palengvintų įmonių prieigą prie kapitalo.
Tačiau tai yra ilgalaikis noras ir jį bus sunkiau pasiekti trumpuoju laikotarpiu. Todėl ES nori judėti pirmyn „supaprastindama“ ES taisykles, siekdama sumažinti administracinę naštą įmonėms ir sudarydama daugiau prekybos susitarimų.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen iškėlė sustiprinto bendradarbiavimo galimybę. Tai reikštų, kad norinčios ES valstybės galėtų judėti pirmyn tam tikrų reformų srityje, jei visos 27 valstybės nesutaria.
ES vykdomoji valdžia taip pat mano, kad naujos teisinės sistemos – vadinamojo 28-ojo režimo – sukūrimas palengvintų įmonių darbą visame bloke.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
