Vaikai ir traumos yra neatsiejami. Nei vienas vaikas neužauga nepatyręs lengvesnių ar sunkesnių susižalojimų. Nepaisant to, kad per pastaruosius 20–30 metų Europos Sąjungos (ES) valstybėse efektyviai įgyvendinamos saugos priemonės ir traumų mažėja, tačiau visose ES šalyse vaikų traumos tebėra pagrindinė vaikų ir paauglių mirties priežastis.
90 proc. galima išvengti
ES dėl netyčinių traumų kasmet beprasmiškai žūsta apie 10 000 vaikų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti tai – vidutiniškai viena mokyklos klasė per dieną. Mokslininkai apskaičiavo, jei visos žinomos efektyvios priemonės būtų įgyvendintos vienodai – net apie 90 proc. šių traumų būtų galima išvengti.
Tad suaugusieji turi gerai įsidėmėti – jie yra atsakingi už šias vaikų traumas.
Kodėl suaugusieji?
Vaikas negali pasirinkti, kur jis norėtų gyventi, leisti savo laisvalaikį, mokytis. Taip pat vaikas negali kontroliuoti supančios aplinkos. Be to, vaikas gali priimti tik ribotą kiekį informacijos. O kur dar nenumaldomas smalsumas, noras išbandyti save bei noras pažinti supantį pasaulį per visus turimus pojūčius.
Draudimai – neveiksmingi
Tad kaip apsaugoti vaikus nuo traumų? Įrodyta, kad draudimai ir pamokymai nesulaiko vaikų nuo neatsargaus elgesio.
Kiekvienos traumos priežastys ir pobūdis priklauso nuo vaiko amžiaus. Tam tikrais amžiaus tarpsniais vaikas ar jaunuolis stengiasi įgyvendinti savo fiziologinius ir psichologinius poreikius. Tad tik tėvų žinios leidžia perspėti apie nelaimę ir apsaugoti savo atžalą.
Atsakomybė tėvams
Naujagimiai ir kūdikiai patys susižaloti negali, pagrindinė susižalojimo priežastis – suaugusiųjų nerūpestingumas: iškritimai iš vežimėlio, nuo vystymo stalo, uždusimas, netyčinis apiplikymas.
1–3 metų vaikai susižaloja dėl beribio smalsumo, judrumo ar nepaklusnumo. Dauguma iš patirtų traumų buitinės: prarijo smulkius daiktus ar žaislus, paragavo buitinių chemikalų ar tablečių, užsipylė ant savęs karštos arbatos puodelį, iškrito pro langą, įkišo žirkles į rozetę...
Kaltos pakuotės?
Chemikalai sudėti į spalvingas dėžutes, kurios vaikams panašios į žaislų dėžutes. Vaikas juk pamena, kai mama sakė, kad ši tabletė – tai saldainiukas, kuris padėjo nuo gerklytės skausmo.
Ant krašto padėtas puodelis gali tapti kitu pavojumi vaikui, kaip ir praviras langas be mechaninių apsaugų gali mirtinai sužaloti jūsų vaiką. Dažnai patys suaugusieji per neapdairumą sukuriame vaikui tokią aplinką, kurioje jis gali susižaloti.
Vėliau daugėja autotraumų
4–7 metų amžiaus vaikai taip pat daugiausia patiria buitines traumas. Tačiau augant keičiasi ir supanti aplinka, pastebėta, kad šiame amžiaus tarpsnyje padaugėja ir eismo traumų. Autotrauma – tai daugybiniai sunkūs sužalojimai, kurie gali turėti rimtų pasekmių ateityje.
Sužalojimų keliuose vaikai patiria dėl savo amžiaus ypatumų: reikia daugiau laiko susivokti situacijoje, vaikas yra mažo ūgio ir dėl sustatytų transporto priemonių tiesiog nemato kelio, jo regos laukas bent trečdaliu siauresnis nei suaugusiojo. Vaikui sunku suvokti, kokiu greičiu važiuoja automobilis. Vaikas negali suvokti, kad mašina negali sustoti taip greitai kaip žmogus.
Suaugusieji – pavyzdys
Tačiau tyrimai rodo, jog net ir natūralias amžiaus ypatybes galima sušvelninti užsiimant pažintine praktine veikla. Labai svarbu, kad suaugusieji patys laikytųsi taisyklių ir nuosekliai taip elgtųsi.
Nukenčia net ir mokykloje
Mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai nukenčia sportuodami, mokykloje, neorganizuoto sporto metu, kai savarankiškai važinėjasi dviračiais, riedučiais, plaukioja be priežiūros.
Nemažai 10–15 metų vaikų patiria smurtines ir traumų. Ypač tokio amžiaus vaikams svarbu sukurti saugią mokymosi ir laisvalaikio aplinką. Juos turi supti lygios, neslidžios grindys, saugūs sporto prietaisai, pakankamo aukščio aptvarai, turėklai, baliustrados laiptinėse, balkonuose, aplink vandens telkinius turi būti aiškūs ir paprasti perspėjamieji ženklai.
Ugdyti savisaugą
Šio amžiaus vaikų saugumu turėtų rūpintis ne tik tėvai, bet ir mokytojai bei mokyklos administracija. Svarbu ugdyti vaiko savisaugos jausmą, atsakomybę už savo veiksmus, bei lavinti jo kompetenciją ir gebėjimus. Pavyzdžiui, nuo mažens mokykite savo vaikus plaukti.
Šiuo laikotarpiu ypač svarbu pastebėti vienišą, atstumtą vaiką. Būtent tokie vaikai dažniausiai nukenčia nuo tyčinių traumų – kenčia nuo sumušimo, įvairių smurto formų ar net nusižudo...
Dėmesys – saugos keliuose prevencijai
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Šadul sako, kad biuras taip pat prisideda prie sužalojimų prevencijos vaikų tarpe ir vykdo mokomuosius seminarus „Sužalojimų ir smurto prevencija, „TEACH VIP“ (angl. Training, Educating and Advancing Collaboration in Health on Violence and Injury Prevention), skirtus mokiniams, mokytojams ir jų tėvams.
Kaip sako V. Šadiul, šioje mokymo priemonėje aptariamos atsitiktinių sužalojimų, smurto, savižudybių, alkoholio sukeliamos žalos problemos ir prevencija. Ši programa apima daug sričių, o siekiant didesnio efektyvumo šiais metais nuspręsta didesnį dėmesį skirti bendrosios sužalojimų ir saugos keliuose prevencijai. Ypač intensyviai vyksta darbas su įvairaus amžiaus mokiniais.
Mokymu metu mokiniai ne tik teoriškai susipažindinami su problema. Praktinių situacijų analizė, patirtis, žaidimai, pasakojimai padeda formuoti kitokį saugumo suvokimą – vaikai nagrinėja situacijas, ieško įvykių priežasties ir galimų sprendimų, pagalbos būdų susiklosčiusioje situacijoje.
