Bulgarijos narystė Europos Sąjungoje buvo atidėliojama nerimaujant dėl korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir lėtos teisminės reformos. Kai ši šalis kartu su Rumunija 2007 prisijungė prie sąjungos, Europos Komisijai buvo suteiktas „kooperacijos ir patikros mechanizmas“, leidžiantis prižiūrėti reformas ir įvesti sankcijas. 2008 metais Europos Komisija iš Bulgarijos atėmė 220 mln. eurų paramos. Socialistų vadovaujama vyriausybė apkaltino komisiją dvigubų standartų taikymu ir tuo, kad priežiūros mechanizmas yra naudojamas kaip politinis įrankis.
Vasario mėnesį premjero Sergejaus Staniševo patarėjai subrandino naują planą. Pagal jį Europos Komisija ir kitos ES narės įgauna daugiau teisių kištis ten, kur „silpnybės gali būti traktuojamos kaip struktūrinės ir pastovios bei... negali būti išspręstos vien Bulgarijos vyriausybės pastangomis“. Plane siūloma, kad ES pareigūnai ir diplomatai turėtų įsitraukti į stebėjimą, kaip šalyje įgyvendinami įstatymai, administruojami ES fondai. Be to, būtų prižiūrimas ir teisėjų, prokurorų ir tyrėjų darbas. ES atstovai nagrinėtų politinės korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus, su kuriais Bulgarijos teisminė sistema kovotų lėtai. Teigiama, kad tokia „partnerystė“ būtų geresnė nei dabar komisijos taikomas mechanizmas.
S. Staniševas šį slaptą planą kovo mėnesio pradžioje pristatė Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barroso. Atsakas buvo šaltas. Atstovai teigia, kad J. M. Barroso atmeta galimybę, kad egzistuotų kokia nors paralelinė struktūra dabartiniam mechanizmui. ES ambasadoriai, reziduojantys Sofijoje ir kuriems visai neseniai buvo pranešta apie planą, taip pat žvelgia skeptiškai. Jie teigia, kad būtų neteisinga atimti morką ir lazdą iš komisijos, kuri yra politiškai nepriklausoma ir turi ES narių pasitikėjimą priešingai nei Bulgarijos vyriausybė.
Nepaisant negatyvaus požiūrio į tokį Bulgarijos siūlymą, šios šalies vyriausybė toliau stumia savo idėją. Siekiama šią programą įgyvendinti iki kovo pabaigos. Užsienio reikalų ministras Ivailo Kalfinas panašią schemą siūlo visoms ES narėms.
Bendro šalies valdymo mechanizmas būtų pirmas toks atvejis Europos Sąjungoje, tačiau ne Bulgarijoje. Sovietų patarėjai į Bulgariją atvyko 1944 metais, kad užtikrintų, jog naujai iškepta komunistinė šalis nenukryptų nuo nacionalizacijos, industrializacijos ir socializmo kūrimo kurso. Tiesa, dabar dauguma bulgarų pritartų didesniam ES vaidmeniui valdant šalį. Vienoje iš apklausų net 80 proc. bulgarų teigė nepasitikintys vyriausybe, parlamentu ir teismais. Tačiau beveik 75 proc. bulgarų pasitiki ES, ypač komisija, skelbia Eurobarometro duomenys.
