Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove.
Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų. Dėl to pabrango prekės, kurias daugiausia tiekia užsienio įmonės, kaip antai automobiliai, kompiuteriai, drabužiai ir tam tikros maisto prekės.
Automobilių gamintoja „Peugeot“ agentūrai AFP pareiškė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos savo „Peugeot“, „Citroen“ ir DS markių modelių kainas padidino vidutiniškai 2 procentais.
Kompiuterių grupė „Dell“ taip pat pareiškė, kad savo produktų kainas Didžiojoje Britanijoje turi koreguoti atsižvelgdama į jų dalių kainas JAV doleriais.
Didžiosios Britanijos grupė „ Headlam“ paaiškino, kad dėl svaro kurso kritimo jos parduodamos buitinės grindų dangos, kurios daugiausia importuojamos iš Belgijos ir Nyderlandų, pabrango maždaug 6 procentais.
Dabar visų dėmesys ima krypti į maisto ir nekilnojamojo turto kainas, kurios iki šiol nerodė didesnių pokyčių, tačiau daugelis baiminasi, kad ir šios kainos ims svyruoti.
Arši prekybos tinklų konkurencija paprastai užkerta kelią maisto kainų šuoliams, tačiau dėl „Brexit“ ši tendencija gali pasikeisti, sako „Kantar“ grupės analitikas Londone Fraseris McKevittas.
„Manome, kad tučtuojau pokyčių nebus, tačiau tuo atveju, jeigu svaras ir toliau bus silpnas, tai padarys poveikį tam tikroms kainoms, – pareiškė jis. – Jungtinė Karalystė importuoja maždaug 40 proc. savo maisto.“
Mažėjanti perkamoji galia
Kainų palyginimo svetainė „mysupermarket.com“ jau pranešė, kad vidutinis prekių, kuriomis prekiaujama didelėse maisto parduotuvėse, krepšelis liepą pabrango 1 proc., ir pareiškė, kad jo brangimą antrą mėnesį iš eilės lėmė „su „Brexit“ susijusios baimės“.
Taip pat nerimaujama ir dėl Jungtinės Karalystės būsto rinkos, tačiau šiame svarbiame sektoriuje labiau baiminamasi defliacijos, o ne kainų kilimo.
Šios savaitės pradžioje paskelbti duomenys parodė, kad naujo nuomojamo būsto nuomos kainos Londone smuko pirmą kartą per šešerius metus.
Nors šie duomenys, kurie buvo nustatyti atlikus pirmąjį tokį tyrimą po referendumo dėl „Brexit“, džiugina nuomininkus, nuomotojams jie, be jokios abejonės, yra nepalankūs.
Be to, nekilnojamojo turto svetainės „Rightmove“ skaičiavimai rodo, kad pastaraisiais metais sparčiai augusi namų savininkų nekilnojamojo turto vertė per metus iki rugpjūčio ūgtelėjo vidutiniškai vos 2,1 procento.
Nors ekonomika jau ima jausti „Brexit“ pasekmes, oficialūs skaičiai didelių kainų svyravimų dar nerodo. Pavyzdžiui, liepą infliacija paūgėjo tik iki 0,6 procento.
Tačiau ekspertai prognozuoja, kad per kelis ateinančius mėnesius infliacijos augimas paspartės, visų pirma dėl importuojamų prekių ir prekių, kurių kainoms būdingas didesnis kintamumas, pvz., alkoholinių gėrimų, brangimo.
Analitikai taip pat teigia, kad britams, kurie tikisi darbo užmokesčio padidinimo, kuris kompensuotų kainų pakilimą, greičiausiai teks nusivilti.
„Atrodo, kad vartotojų perkamoji galia ateinančiais mėnesiais turbūt gerokai sumažės, nes galima įžvelgti infliacijos augimo tendenciją, o pajamų augimas yra ribotas“, – pareiškė konsultacijų įmonės „IHS Global Insight“ ekonomistas Howardas Archeris. – Įmonės greičiausiai ieškos būdų nedidinti darbuotojų užmokesčio, nes jos dabartinėje sudėtingesnėje aplinkoje stengiasi riboti išlaidas.“
O tyrimų įmonė „Resolution Foundation“ šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pareiškė, kad darbuotojams, kurių darbo užmokestis visgi padidės, nes sumažės į šalį imigruojančių nekvalifikuotų darbininkų, neverta tikėtis reikšmingo gyvenimo lygio pagerėjimo, nes Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas po „Brexit“ apskritai sulėtės.
