„Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.
Jis dar paragino užbaigti „savitarpio kaltinimų ir nesutarimų ciklą“, kuris trukdo ES pastangoms sutarti dėl bendro atsako į sunkiausią po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę.
Europa vis labiau spaudžiama spręsti, ką daryti su milžinišku, apie pusės milijono, pabėgėlių srautu; kai daugelis jų bėga nuo konfliktų ir represijų Sirijoje, Afganistane, Eritrėjoje.
Ateities perspektyvos - tamsios
D.Tuskas perspėjo apie pabėgėlių srauto dar didesnio didėjimo tendenciją.
„Konfliktai Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje ir Irake, nesibaigs labai greitai“, – pabrėžė jis, pažymėdamas, kad vien Sirijoje yra apie aštuoni milijonai iš namų išvarytų žmonių, dar apie keturi milijonai pasitraukė į gretimas valstybes – Turkiją, Jordaniją, Libaną.
„Vadinasi, mes šiandien kalbame apie milijonus potencialių pabėgėlių, mėginančių pasiekti į Europą, – ne tūkstančius“, – pabrėžė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.
Jis dar pridūrė, kad į Europą trauks dar daugiau pabėgėlių, „ypač jog beveik visi jie jaučiasi esą pakviesti“.
Lyderiai tęsia ministrų pradėtą darbą
Europos Sąjungos lyderiai susitinka trečiadienį po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo iš tokių pasienio šalių, kaip Graikija ir Italijos, po Bendrijos nares.
D.Tuskas pateikė užuominą į tai, kad priešingai nei įprasta, šis sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi kai kurios rytinės bloko valstybės – Vengrija, Rumunija, Čekija ir Slovakija, kuriose jaučiama stipri antipatija imigrantams.
„Mes jau priėjome kritinį tašką, kai reikia užbaigti šį savitarpio kaltinimų ir nesutarimų ciklą, – pareiškė D.Tuskas. – Šiandien mūsų debatai turi remtis faktais, ne iliuzijomis ar emocijomis“.
Trečiadienį susitikę ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.
