„Stebime, kaip rusai dislokuoja Kaliningrade naujas raketas, galinčias pasiekti Kopenhagą. Aišku, tai rimta grėsmė“, – interviu dienraščiui „Berlingske“ sakė ministras. Vis dėlto jis pridūrė, kad Danija kol kas negali padidinti gynybos biudžeto iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nors tai ragina padaryti NATO partneriai.
„Jaučiame didžiulį (JAV prezidento Baracko) Obamos administracijos spaudimą ir, kaip suprantame, būsimoji (Donaldo) Trumpo administracija taip pat ragins padidinti išlaidas iki 2 proc.“, – pažymėjo C.H.Frederiksenas.
Gruodį Danijos vyriausybė pasisiūlė pasiųsti 200 danų karių į Estiją, kur bus dislokuotas Didžiosios Britanijos vadovaujamas NATO batalionas.
Pernai liepą Varšuvoje įvykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso šalys nusprendė į savo rytų flangą – Lenkiją ir Baltijos šalis – nusiųsti keturis tarptautinius batalionus po tūkstantį karių, siekiant atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Vokietija vadovaus tokiam batalionui Lietuvoje, amerikiečiai – Lenkijoje, britai – Estijoje, Kanada – Latvijoje.
Praeitais metais Rusija sustiprino savo pajėgas Kaliningrado srityje naujausiais zenitiniais kompleksais S-400, taktinių balistinių raketų kompleksais „Iskander“, krantų gynybos sistemomis „Bastion“ ir „Bal“, taip pat perkėlė ir Juodosios jūros du karo laivus, apginkluotus sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.
