Prezidentas Obama baigė karą Irake ir paspartino karių atsitraukimą iš Afganistano, tačiau to nereikėtų interpretuoti kaip karo su terorizmu pabaigą. Priešingai, jis tik aktyvuoja šį karą, sukurdamas beprecedentinę globalią bepiločių lėktuvų panaudojimo sistemą.
Obama savo rinkiminės kampanijos metu kritikavo tuometinio prezidento George'o W. Busho kovos su terorizmu strategijos elementus (slaptus kalėjimus, tardymus su kankinimais ir t.t.). Vis dėlto Obama pakeitė šią strategiją ne mažiau grėsminga, tačiau atnešančia daugiau rezultatų ir sukeliančia mažiau diskusijų. Jis sustiprino žvalgybos darbą, akcentavo specialiųjų pajėgų operacijas (tokias, kaip, pavyzdžiui, Osamos bin Ladeno likvidavimo operacija).
Ir vis dėlto svarbiausias JAV prezidento pasiekimas yra bepiločių lėktuvų panaudojimo sistema. Šie lėktuvai nekelia grėsmės JAV kariams, tačiau gali vykdyti visas tas pačias tradicinės strategijos funkcijas. Bepiločių lėktuvų skaičius buvo padidintas iki 775 vienetų. Tai yra aparatai Predator, Reaper ir kiti. JAV teritorijoje jau yra mažiausiai trys operatyvinės bepiločių lėktuvų bazės. Užsienyje tokių bazių yra įkurta jau mažiausiai šešios: Turkijoje, Afganistane, Pakistane, Etiopijoje, Džibutyje ir Seišelių salose.
Bepiločių lėktuvų operacijoms vadovauja Pentagonas ir CŽV. Vienais aspektais jie bendradarbiauja, o kitais - veikia savarankiškai. Tačiau abi institucijos apie savo veiksmus informuoja prezidentą Obamą. Nors ir ne visi šimtu procentų palaiko tokią strategiją, vis dėlto kritikų nėra daug: nauja strategija priverčia Al Qaedą atsitraukti.
Vis dėlto kiekviena lazda turi du galus. Šį posakį puikiai gali iliustruoti nesenas incidentas, kai Iranas sugebėjo perimti JAV bepilotį lėktuvą savo teritorijoje. Tokie incidentai tikrai neprisideda prie tarptautinio stabilumo ir gali grėsti nauju karu, kuriame vėl tektų dalyvauti JAV karinėms pajėgoms.
