Danijos savaitraščio „Mandag Morgen“ Europos politikos skyriaus redaktorius Ole Ryborgas pareiškė, kad pačia geriausia kandidate į naujai kuriamą Europos Sąjungos prezidento postą yra dabartinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
O. Ryborgas rašo, kad pagaliau visų ES valstybių ratifikuota Lisabonos sutartis yra ne kas daugiau, o tik naujas įrankių komplektas ES politikams. Jei ateityje šie politikai nepanaudos jiems suteiktų įrankių geriau nei kad naudojo dabartinius, tai nėra jokių vilčių laukti pagerėjimų europinėje politikoje. Todėl be politinės valios ir gabumų Lisabonos sutartis yra niekinis dokumentas.
Būtent todėl šiuo atveju yra itin savrbu, kas taps Europos Vadovų Tarybos nuolatiniu pirmininku (ES prezidentu). Diskusija apie naują ES prezidentą jau nuo pat pradžių vyko klaidinga linkme, teigia O. Ryborgas. Visų pirma buvo diskutuojama tik apie asmenybes, o ne apie vaidmenį, kurį jos turi vaidinti.
Europos žiniasklaidoje paskutiniuoju metu imta linksniuoti Belgijos premjero Hermano van Rompoy kandidatūra. O. Ryborgas teigia, kad vien jo sugebėjimas išlaikyti kartu susikaldžiusią valstybę yra puikus gabumų įrodymas. Tačiau vien to neužtenka. Žiniasklaida viską pradeda svarstyti ne nuo to galo. Prieš kalbant apie asmenybę, redaktoriaus teigimu, svarbiausia žinoti, kokį darbą jai teks atlikti.
Kai buvo imta kalbėti apie Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo kandidatūrą, visų pirma teigta, kad buvęs Didžiosios Britanijos premjeras padarys ES įtakingesne tarptautinės arenos veikėja. Tačiau faktas yra tas, kad ES rimta žaidėja tarptautiniuose santykiuose gali būti tik turėdama bendrą užsienio politiką, o taip yra ne visada. O. Ryborgas teigia, kad itin dažnai ES užsienio politika yra neaiški, nes ji tėra visų 27 valstybių narių pasiektas kompromisas.
„Kas gero iš to, kad esi ES prezidentas ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras, jei susitikęs Amerikos prezidentą Baracką Obamą, neturi jam ką pasakyti?“ - tokį retorinį klausimą apie T. Blairo perspektyvas ES prezidento poste iškelia O. Ryborgas.
Jo teigimu, Europos Vadovų Tarybos nuolatinis pirmininkas visų pirma turi būti sklandus tarpininkas tarp Europos politikų. Jis turi padėti šiems politikams pasiekti bendrą viziją, kuri vėliau būtų išreikšta konkrečiuose įstatymų leidybos aktuose.
O. Ryborgas rašo, kad tokiu atveju, jei pažvelgsime į paskutinįjį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, tai pamatysime, kad jo darbotvarkėje dominuoja toli gražu ne užsienio politikos klausimai. Daugiausiai dėmesio yra skiriama vidiniams ES reikalams: klimato kaitai, imigracijai, energetiniam saugumui ir pan.
ES prezidentu turi būti politikas, kuris turi tiek viziją, tiek puikų smulkiausių detalių supratimą. Prezidentu turi būti politikas, kuris nebūtų taip lengvai išgąsdinamas kaip Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, rašo „Mandag Morgen“ redaktorius.
Jo nuomone, prezidentu taip pat turi būti politikas, kuris sugebėtų naujosioms ES narėms paaiškinti, kad likusi Europa jau gyvena XXI amžiuje ir kad naujosios narės yra labai laukiamos prisijungti.
„XXI amžiuje mes neskaičiuojame mirusių lenkų, kai nustatome, kiek balsų turės kiekviena ES šalis ir mes nekreipiame dėmesio į Antrojo pasaulinio karo metais Londone veikusios vyriausybės išeivijoje išleistus dekretus. Karas baigėsi ir Europos koncentruojasi į ateitį“ - negailestingai lenkų politiką ES gretose kritikuoja O. Ryborgas.
Būtent čia jis pareiškia, kad tinkamiausia kandidatė į Europos Vadovų Tarybos nuolatinius pirmininkus, o, liaudiškai tariant, ES prezidentus, yra Dalia Grybauskaitė. Žurnalistas giria „Geležine ledi“ vadinamą Lietuvos prezidentę, nes ši laikosi kietos politikos visų atžvilgiu, o tai esą labai praverstų naujajame poste.
Būdama biudžeto reikalų komisare, D. Grybauskaitė, O. Ryborgo teigimu, įrodė turinti puikų smulkiausių detalių supratimą. Derybos dėl finansinių perspektyvų būtent ir bus viena svarbiausių prezidento prerogatyvų.
O. Ryborgas toliau teigia, kad D. Grybauskaitė atstovauja mažai naujajai ES narei iš šiaurės ir todėl gali geriau paaiškinti lenkams, kad karas yra pasibaigęs.
Tad O. Ryborgas teigia, kad, prieš skirdami ES prezidentą, valstybių narių vadovai geriau išanalizuotų funkcijas, kurias šis pareigūnas turės atlikti. Jei jie tai padarys, D. Grybauskaitės galimybės yra nemenkos, teigia žurnalistas.
