Laiškas buvo išsiųstas tuo metu, kai Švedija ir Suomija laukia, kol Turkija pritars jų priėmimui į NATO. Anksčiau šaltiniai Kongrese CNN sakė, kad J. Bideno administracija ruošiasi prašyti įstatymų leidėjų patvirtinti F-16 pardavimą Turkijai, kuris būtų vienas didžiausių ginklų pardavimų per pastaruosius metus.
Tačiau 27 senatorių grupė ketvirtadienį laiške rašė, kad Kongresas „negali svarstyti būsimos paramos [Turkijai]", įskaitant naikintuvų F-16 pardavimą, kol Ankara „nebaigs ratifikuoti stojimo protokolų“.
„Protokolų neratifikavimas arba ratifikavimo terminų nepateikimas kelia grėsmę Aljanso vienybei svarbiu istorijos momentu, kai Rusija tęsia neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, – rašoma laiške. – Produktyvūs ir abipusiai naudingi dvišaliai saugumo santykiai su [Turkija] atitinka Jungtinių Valstijų interesus, todėl laukiame, kol vyriausybė ratifikuos Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolus.“
Praėjusį pavasarį, praėjus vos keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija pateikė oficialią paraišką įstoti į NATO. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tuomet pareiškė, kad atmes šias pastangas, kaltindamas abi šalis, kad jos yra „tarsi teroristinių organizacijų svečių namai“.
Ši įtampa išliko. Praėjusią savaitę Turkija paragino atidėti trijų šalių susitikimą, užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu (Mevliutui Čavušohlui) pareiškus, kad Švedijos vyriausybė prisidėjo prie Korano sudeginimo per protestą Stokholme. Turkijos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad susitikimas atšauktas dėl „nesveikos politinės aplinkos“.
Įstatymų leidėjai ketvirtadienį pagyrė Ankarą už tai, kad ji yra „vertinga NATO sąjungininkė, tęsiantis neteisėtai Rusijos invazijai į Ukrainą“, tačiau pabrėžė, kad Turkija ir toliau blokuoja Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO.
Laiške rašoma, kad JAV ir Turkijos santykius „temdo nuolatinis delsimas ratifikuoti NATO plėtrą“, „ir šis delsimas kelia pavojų Aljanso saugumui, Europai ir tarptautinei pasaulio tvarkai, kuriai nuolat grasina Vladimiras Putinas“.
