I. Basbugas, kuris vadovavo Turkijos ginkluotosioms pajėgoms 2008-2010 metais, kartu su keliais kitais karininkais, tarp jų - turinčiais generolo laipsnį, buvo visam gyvenimui pasiųstas už grotų didelio atgarsio sulaukusioje byloje, kurioje teisiami 275 asmenys, kaltinami rezgę planą nuversti islamiškas šaknis turinčią vyriausybę.
Policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus prie teismo pastato mieste netoli Stambulo, kai buvo skelbiami nuosprendžiai šioje visuomenę skaldančioje byloje.
Kiek anksčiau NTV pranešė, kad 21 kaltinamasis šioje byloje buvo išteisintas.
Didelį atgarsį sukėlusi byla laikoma svarbiu išbandymu premjero Recepo Tayyipo Erdogano priešpriešoje su jam oponuojančiais sekuliariais veikėjais ir kariškiais.
Teisiamiesiems buvo pateikta dešimtys kaltinimų – dėl priklausymo pogrindinei „teroristinei organizacijai“, žinomai kaip „Ergenekon“ (mitinės vietovės pavadinimas), dėl padegimo, neteisėto ginklų laikymo ir kurstymo surengti ginkluotą sukilimą prieš R. Erdoganą bei jo Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), atėjusius į valdžią 2002 metais.
Prie teismo Silivryje tvyrojo didelė įtampa, šimtai policininkų panaudojo ašarines dujas prieš maždaug tūkstantį protestuotojų, kurie išvengė policijos užtvaros ir mėgino žygiuoti į teismo rūmus, pranešė reporteriai.
Prie teismo, baiminantis neramumų, iš anksto buvo sustiprintas saugumas, įrengta dvigubai daugiau metalinių užtvarų nei įprasta.
Penktadienį Stambulo gubernatorius Huseyinas Avni Mutlu sakė, kad leidimas surengti demonstraciją priešais teismo rūmus nebus išduotas ir kad minėta akcija bus „neteisėta“.
„Neateikite ... bergždžiai“, – jis perspėjo potencialius protestuotojus.
Į teismo posėdį buvo įleisti tik įtariamieji, teisininkai, žurnalistai ir parlamento nariai.
"Šis teismo procesas yra visiškai politinis, - teismo salėje parlamentarams ir žurnalistams pareiškė vienas atsakovų Mustafa Balbay. – Šiandien teisiama vyriausybė, ne mes“.
70 metų I. Basbugas daug metų vadovavo turkų karinei kampanijai prieš Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlius, bet galiausiai pensijoje pats buvo apkaltintas vadovavimu teroristinei organizacijai.
Nuosprendžiai šioje byloje paskelbti po birželį Turkiją krėtusių masinių protestų, tapusių didžiausiu viešu iššūkiu R. Erdogano vyriausybei nuo pat jos atėjimo į valdžią 2002-aisiais.
Anksčiau policininkai nuvijo kelias dešimtis demonstrantų, kurie mojavo Turkijos vėliavomis ir skandavo: "Koks laimingas yra žmogus, vadinantis save turku“. Tai užuomina į vieną šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko posakių.
"Atėjau čia, kad tie žmonės, kurie penkerius metus praleido už grotų be jokių realių įrodymų prieš juos, nebūtų palikti vieni", - sakė pensininkas Doganas Mulduras, buvęs „Turkish Airlines“ pilotas.
"Šioje byloje yra daug išgalvotų nusikaltimų, bet nėra jokių įrodymų", - sakė jis.
2 455 puslapių kaltinamajame akte numanomo uždaro ultranacionalistų tinklo „Ergenekon“, esą mėginusio perimti valdžią Turkijoje, nariai kaltinami virtine atakų ir dešimtmečius trukusiu politiniu smurtu, siekiant pakurstyti neramumus.
Turkijos sekuliarioji opozicija smerkia šį užsitęsusį teisinį procesą, prasidėjusį 2008 metais, ir vadina jį raganų medžiokle, turinčia nutildyti vyriausybės kritikus.
Tuo tarpu vyriausybę palaikantys sluoksniai gyrė bylą prieš „Ergenekon“ kaip demokratiją stiprinantį žingsnį Turkijoje, kurioje armija yra nuvertusi tris vyriausybes – 1960, 1971 ir 1980 metais.
1997 metais armijos spaudimas tuomečiam islamiškų pažiūrų premjerui Necmettinui Erbakanui, dabartinio vyriausybės vadovo politiniams mentoriui, privertė jį atsistatydinti; tie įvykiai buvo plačiai vadinami „postmodernistinio perversmo“ strategija.
Prokurorai tvirtina, kad „Ergenekon“, kurios pavadinimas siejamas su mitine vietove Centrinėje Azijoje, laikoma turkų tautos lopšiu, yra sudaryta iš netvirtai susijusių grupuočių, kurių galutinis tikslas – nuversti AKP vyriausybę ir pertvarkyti Turkiją nacionalistiniais pagrindais.
Šis tinklas buvo išaiškintas 2007 metų birželį, kai per vieną kovos su terorizmu reidą Stambulo priemiestyje buvo rasta ginklų ir sprogmenų.
Minimas procesas yra viena iš kelių bylų, kuriose Turkijos armijos - antrosios didžiausios NATO - nariai yra kaltinami rezgę sąmokslą prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę.
Pernai rugsėjį nagrinėtoje byloje, pramintoje „Kūju“, daugiau nei 300 aktyviosios tarnybos ir atsargos karininkų, tarp jų - trims atsargos generolams, buvo skirtos iki 20 metų laisvės atėmimo bausmės dėl 2003 metais surengtų karinių pratybų, kurios, kaip teigiama, buvo užmaskuotas mėginimas įvykdyti perversmą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
