Birželio 18-19 dienomis Briuselyje įvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, tai paskutinis Vadovų viršūnių susitikimas, kuriai pirmininkaus Čekija. Nuo liepos mėnesio pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Švedija.
Pagrindinės temos, kurias svarstys Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai – instituciniai klausimai; ekonominiai, finansiniai ir socialiniai klausimai; klimato kaita ir darnus vystimasis; tarptautiniai klausimai. Lietuva taip pat siekia, kad EVT išvadose būtų pabrėžta pasiekta pažanga dėl Baltijos jungčių plano, paraginant susijusias šalis jį sparčiau įgyvendinti ir pabrėžiama totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų įvertinimo tęstinumo svarba.
Instituciniai klausimai
Airija pirmadienį ėmė rūpintis kitų ES šalių teiktinomis garantijomis, kurių, pasak Dublino, reikia norint surengti antrą referendumą dėl Lisabonos sutarties, supaprastinančios sprendimo priėmimus ES.
Airija siekia, kad Lisabonos sutartyje ES pagrindinių teisių chartijai suteiktas teisinis statusas ir šios sutarties nuostatos dėl teisingumo bei vidaus reikalų neturtų įtakos Airijos Konstitucijos nuostatoms dėl teisės į gyvybę, mokslą ir šeimą. Siekia tam tikrų išimčių mokesčių srityje ir, kad Lisabonos sutartis neįtakotų Airijos neutraliteto statuso.
Airija nori, kad šie sprendimai įsigaliotų kartu su Lisabonos sutartimi ir būtų išdėstyti atskirame protokole, kuris būtų pridėtas prie jos.
Susitikimo metu nebus išvengta diskusijų ir dėl galimo Europos Komisijos pirmininko kandidatūros. Nors nemažai valstybių narių (ypatingai didžiųjų) remia dabartinio pirmininko Jose Manuelio Barroso kandidatūrą, Europos Parlamente ryškėja jo priešininkų sparnas, kas gali apsunkinti pastarojo sklandų perrinkimą.
Dalis valstybių pasisako už tai, kad naujasis Komisijos pirmininkas būtų renkamas tik galutinai ratifikavus Lisabonos sutartį. Tačiau su tuo nesutinka ir liepos mėnesį ES pirmininkausianti Švedija.
Švedija ragina priimti sprendimą šioje EVT, taip užtikrinant sklandų naujos Europos Komisijos narių skyrimo procesą ir Komisijos veiklos tęstinumą. Lietuva, kuri palaiko J. M. Barroso perrinkimą, taip pat remia ir šį Švedijos siūlymą.
Finansiniai klausimai
Lietuva, kartu su kitais Europos šalių vadovais, pabrėš koordinuotų veiksmų svarbą stabilizuojant finansų rinkas. Europos Komisija bus paraginta pateikti siūlymus dėl bankų aktyvų įvertinimo bei bankų sektoriaus gyvybingumo atstatymo ir įpareigota pateikti siūlymus dėl finansų krizių prevencijos ir valdymo.
Komisija raginama pateikti įstatyminius pakeitimus kaip įmanoma greičiau, kad naujoji sistema pradėtų veikti jau nuo 2010 m.
Klimato kaita
EVT ragins, kad visos valstybės, išskyrus skurdžiausias, prisidėtų prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiuose šalyse. Pagrindiniai principai paskirstant finansinę naštą tarptautiniu lygiu būtų galimybė mokėti (angl. ability to pay) ir atsakomybė pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygį. Išvadose pabrėžiama, kad šie principai neturės įtakos naštos pasidalinimui ES lygiu.
Lietuva, pritardama šių išvadų nuostatoms, pabrėžia, kad bendrieji tarptautinės finansinės naštos pasidalijimo principai neturėtų apsiriboti ES vidinėmis diskusijomis dėl naštos pasidalinimo. Lietuva sieks, kad įsipareigojimai tarp ES valstybių būtų pasidalinami tinkamai įvertinant specifines kiekvienos valstybės aplinkybes ir finansinės naštos poveikį šalies finansams.
Lietuvos interesai
Šio susitikimo metu Lietuva sieks, kad EVT išvadose būtų paminėta pasiekta pažanga dėl Baltijos jungčių plano ir ragins šiame projekte dalyvaujančias šalis prisidėjo prie spartesnio jo įgyvendinimo. Europos Komisija kviečiama aktyviai prižiūrėti projekto įgyvendinimo etapus ir pateikti pirmąją pažangos ataskaitą iki gruodžio mėnesio EVT.
Papildomai Lietuva sieks, kad EVT išvadose būtų paminėta ir totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų įvertinimo tęstinumo svarba. Siekiant, kad ES ir toliau ragintų Rusiją nevengti diskusijų šią tema.
