Daugelis galvoja, kad tik nedemokratinėse šalyse paskutiniu metu klesti cenzūra, tuo tarpu išsivysčiusiuose Vakaruose tokių dalykų nebūna. Griežtai tariant, pasitaiko kvailų netikėtumų, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad gali būti užblokuota prieiga prie V. Šekspyro tekstų – pasirodo, šie propaguoja smurtą.
Būtent tai neseniai sužinojo rašytojas Markas Forsaitas, kuris ieškojo medžiagos savo knygai Britų bibliotekoje. Jis pasinaudojo bibliotekoje prieinamu „Wi-Fi“ ryšiu, o pabandęs surasti „Hamleto“ tekstų, netikėtai pamatė, kad šis V. Šekspyro kūrinys už užblokuotas dėl jame esančių smurto scenų.
Britų bibliotekos atstovai iš karto suskubo aiškinti, kad tai yra nesusipratimas. Problema atsirado dėl bevielio interneto ryšio paslaugų tiekėjo, kuris valdo bibliotekos „Wi-Fi“ taškus.
Po to, kai M. Forsaitas pasiskundė dėl „Hamleto“ blokavimo savo tinklaraštyje, o apie tai papasakojo ir visa eilė britų leidinių, Šekspyro kūrinys vėl tapo laisvai prieinamas. Britų bibliotekos atstovų teigimu, administracija gavo skaitytojų skundų, kad internetiniai filtrai neleidžia matyti kai kurių puslapių, kuriuose nėra jokio turinio, prieštaraujančių teisės aktams bei negalinčių nieko įžeisti.
Šiuo metu viešai keliamas klausimas, ar reikalinga „Wi-Fi“ taškų „sterilizacija“ Britų bibliotekoje? Štai ką sako Kembridžo universiteto saugumo sistemų ekspertas Rosas Andersonas: „Viena iš bibliotekų funkcijų yra tai, kad būtų saugomos visos medžiagos, o ne tik „švarios“. Jei tam tikras turinys saugojamas fiziniuose kaupikliuose (šiuo atveju turime knygas), o juos gali paimti kiekvienas bibliotekos lankytojas, kokia prasmė kažką blokuoti virtualioje erdvėje?
