D. Trumpas tvirtina „sunaikinęs“ kai kuriuos Irano branduolinius objektus, kai įsakė surengti smūgius 3 taikiniams. Vis dėlto lieka neaišku, kokį poveikį šie smūgiai turėjo ir kiek jie galėjo atidėti Irano branduolinio ginklo kūrimą.
12 dienų trukęs Izraelio ir Irano karas, sukėlęs baimę dėl regioninio konflikto išplitimo, taip pat paskatino susidomėjimą, kurios šalys turi branduolinių ginklų ir kur jie laikomi, rašoma „The Washington Post“.
Šiuo metu manoma, kad branduolinius ginklus turi 9 šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Izraelį. Stokholmo (Švedija) tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI), tiriantis ginklų kontrolę, neseniai perspėjo, kad gali prasidėti naujos branduolinės ginklavimosi varžybos.
Branduolinių ginklų turinčios šalys, jų atsargos ir saugojimo vietos
Remiantis SIPRI ir Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) duomenimis, 2025 m. pradžioje 9 šalys iš viso turėjo daugiau kaip 12,2 tūkst. branduolinių galvučių. Didžiąją jų dalį (apie 87 proc.) turėjo Rusija ir Jungtinės Valstijos. Likusią dalį – Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis.
FAS duomenimis, kai kurios galvutės jau nebenaudojamos, bet dar nėra išmontuotos. Apie 9,6 tūkst. galvučių laikomos kariniuose arsenaluose – jos gali būti naudojamos raketose, lėktuvuose, laivuose ar povandeniniuose laivuose. Iš jų daugiau kaip 3,9 tūkst. klasifikuojamos kaip „dislokuotos strateginės ir nestrateginės galvutės“, tai reiškia, kad jos laikomos paruoštomis naudoti.
Kadangi šalys dažnai slepia tikslius savo arsenalo duomenis, analitikai gali pateikti tik apytikslius skaičiavimus. SIPRI teigia, kad tik JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija viešai paskelbė savo arsenalo dydį.
Maža to, FAS pastebi, kad pastaraisiais metais branduolinio skaidrumo lygis sumažėjo.
Izraelis – laikomas vienintele branduolinių ginklų turinčia šalimi Artimuosiuose Rytuose – oficialiai nepatvirtina ir nepaneigia, kad tokius ginklus turi. Manoma, kad jo arsenale yra apie 90 branduolinių galvučių.
FAS tyrėjai savo skaičiavimus grindžia „viešai prieinama informacija, nuodugnia istorinių dokumentų analize ir retkarčiais nutekinama informacija“. Šie duomenys sutampa su kitų tyrimų organizacijų vertinimais.
Kuriose šalyse laikomi branduoliniai ginklai?
Nors branduolinius ginklus turi tik 9 valstybės, ekspertai teigia, kad dar 6 šalyse laikomi kitų šalių ginklai – penkiose iš jų JAV, o vienoje – Rusijos.
NATO yra sudariusi branduolinio ginklo dalijimosi susitarimą. Pagal jį JAV saugo branduolinius ginklus kai kuriose Europos valstybėse. Nors tikslūs saugojimo taškai neviešinami, plačiai žinoma, kad tokie ginklai laikomi bazėse Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Turkijoje ir Belgijoje.
Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) duomenimis, šiose šalyse laikoma apie 100 JAV branduolinių ginklų. Graikija šių ginklų nebeturi, bet yra išlaikiusi rezervinį dalinį nenumatytoms misijoms, teigia FAS.
Šiuos ginklus visiškai kontroliuoja JAV, tačiau jų laikymas sąjungininkų teritorijose, pasak ekspertų, padeda užtikrinti šių šalių gynybą. Kaip sako Lukasz Kulesa, Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto direktorius branduolinės politikos klausimais, tai „patvirtina JAV įsipareigojimą ginti savo sąjungininkus“.
Be to, pasak L. Kulesos, branduolinių ginklų dislokavimas kitose šalyse veikia kaip neplatinimo priemonė – „jei šios šalys turi JAV ginklus savo teritorijoje, jos mažiau linkusios kurti savus“.
2023 m. kovo mėn. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad taktiniai branduoliniai ginklai bus laikomi Baltarusijoje.
Po kelių mėnesių Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog jo šalis pradėjo juos priimti. Vis dėlto SIPRI pažymi, kad nėra įtikinamų įrodymų, jog šie ginklai iš tiesų jau yra dislokuoti. ICAN taip pat nurodo, kad tikslus galvučių skaičius Baltarusijoje yra nežinomas.
Kokia ateitis laukia pasaulio branduolinio arsenalo?
Šaltojo karo metu pasaulyje buvo apie 70 tūkst. branduolinių galvučių. Pastaraisiais dešimtmečiais jų skaičius mažėjo, tačiau ekspertai perspėja, kad šis mažėjimas gali būti sustojęs.
„Yra ženklų, jog artėja naujos branduolinės ginklavimosi varžybos, kurios gali būti rizikingesnės nei anksčiau“, – rašė SIPRI direktorius Danas Smithas 2025 m. ataskaitoje.
L. Kulesa mano, kad šalių arsenalo dydis greičiausiai liks stabilus arba augs. „Devynios branduolinių ginklų turinčios valstybės daugeliu atvejų šiuos ginklus laiko neatsiejama savo saugumo strategijos dalimi“, – sakė jis.
Vis dėlto jis priduria, kad Izraelio branduolinis arsenalas nesutrukdė nei kitoms valstybėms, nei ginkluotoms grupuotėms imtis agresyvių veiksmų, o Vakarų pagalba Ukrainai nepaisant Rusijos grasinimų rodo, kad „tradicinis branduolinio atgrasymo modelis“ – tikėjimas, kad grėsmė branduoliniu smūgiu užtikrina stabilumą – gali būti klaidingas.
„Idėja buvo ta, kad didindami savo gynybines galimybes, atgrasysime kitą pusę nuo puolimo. Tačiau realybėje kita pusė tai suvokia kaip signalą, kad jos pačios atgrasymo galimybės silpnėja“, – sakė L. Kulesa.
Ir pridūrė: „Taip įsisuka spiralė: kiekvienas gynybos stiprinimo žingsnis išprovokuoja dar didesnį ginklavimąsi.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
