Jos taip pat dažniausiai nutyli, kad riaušių dalyviai neretai yra aiškiai išreikštos migracinės kilmės. Jau kelias savaites tūkstančius kartų kaukes dėvinčios minios demonstravo simbolį, kuris vienareikšmiškai įrodo, kad šiems riaušininkams švietimo plėtra visiškai nerūpi – Palestinos vėliavą.
Riaušių dalyviai Prancūzijoje ant namų fasadų rašo šūkius „Laisvę Gazai“ ir „Laisvę Palestinai“, o ne „Geresnį švietimą“ ar „Daugiau mokytojų“. Riaušininkai taip pat demonstruoja antisemitizmą: vienas kaukėtas demonstruotojas protestavo prieš policijos naudojamas ašarines dujas sakydamas: „Nustokite nuodyti mus dujomis, mes ne žydai“ – tarsi nuodyti dujomis žydus būtų leistina. Kartu jis leidžiasi filmuojamas ir fotografuojamas, girdimas garsus juokas.
Žiniasklaidos aktyvistas Aymanas al-Atoulas iš Gazos, komentuodamas Palestinos vėliavas per riaušes Prancūzijoje, tinkle „X“ rašo: „Mes praradome Palestiną ir dabar ruošiamės užkariauti Paryžių“. Be to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netgi pripažino Palestinos valstybę. Tačiau riaušių dalyviams tai, akivaizdu, nerūpi.
Riaušės Prancūzijoje ir migracijos politika
Ekstremizmo ekspertas Ahmadas Mansouras pokalbyje su BILD kalbėjo tiesmukai:
„Tas, kas iki šiol kalba apie mokyklinius protestus, neturi jokio supratimo apie realybę, kuri pastarosiomis dienomis vyksta Prancūzijoje. Mokykliniai protestai buvo panaudoti savais tikslais ir perimti į savo rankas kairiųjų radikalų bei migrantų grupuočių. Jos niekina Prancūziją, Vokietiją, nes tai – Vakarų šalys, nes jos sutvarkytos kitaip, nes jos yra demokratinės, nes jos turi vertybes, kurių šie žmonės nesidalija ir kurioms nepritaria. Ir tai sumažina psichologinį barjerą smurto naudojimui prieš jas.“
Frankfurto universiteto islamo specialistė Susanne Schröter BILD pareiškė:
„Jau daugelį metų Prancūzijoje vyksta masiniai smurto protrūkiai, kurių priežastis – neveikianti migracijos politika. [Riaušes Prancūzijoje] kursto kairieji radikalai, kurie jau daugelį metų kartu su islamistais mobilizuoja jėgas prieš Prancūzijos visuomenę. Ištisi didžiųjų miestų rajonai yra salafitų kontrolėje, kuriems paramą teikia merai komunistai.“
Prancūzijos valdžia pripažino, kad nesusitvarkė su problema
Po kelias dienas trukusių masinių riaušių ir plėšikavimų didžiuosiuose Prancūzijos miestuose šalies valdžia paskelbė, kad paskutinę naktį jau vyravo ramybė. Esant būtinybei, Prancūzijoje antradienį bus įvestos naujos komendanto valandos, pareiškė ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu.
Pasak jo, išvakarėse keliuose miestuose pritaikytos priemonės „padėjo išlaikyti ramią naktį“.
Šeštadienį Prancūziją sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių, likus vos pusmečiui iki prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinio rinkimų.
Vyriausybė, kaltinama nesugebėjimu numatyti ir suvaldyti gatvių smurto, pažadėjo atkurti tvarką ir pirmadienį paskelbė apie dalines komendanto valandas Paryžiuje bei kai kuriuose kituose miestuose.
„Tikslinės komendanto valandos padėjo užtikrinti ramybę naktį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė S. Lecornu.
„Šį vakarą naujos komendanto valandos bus nustatytos ten, kur to reikalaus padėtis. Šiuos sprendimus vietoje priims prefektai, suderinę su merais“, – teigė jis.
Policija patvirtino, kad naktis visoje Prancūzijoje praėjo be didesnių incidentų.
Keli miestai, įskaitant Paryžių, Bordo pietvakariuose ir Nicą Žydrajame krante, pirmadienį įvedė dalines komendanto valandas. Tai buvo atsakas į neramumus miestuose, kilusius po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų dėl prastų mokymosi sąlygų vidurinėse mokyklose.
Nors kai kurie suvaržymai, pavyzdžiui, Paryžiuje, iš pradžių galiojo tik naktį į antradienį, kiti, ypač Bordo ir Nicoje, turėtų galioti kelias dienas.
Naktį virš Prancūzijos sostinės Respublikos aikštės, vieno iš neramumų židinių, skraidė sraigtasparnis, galingu prožektoriumi šviesdamas į aikštę ir stebėdamas, kaip laikomasi komendanto valandos.
Lione, nepaisant demonstracijų draudimo, pirmadienio vakarą prie padegto turizmo informacijos centro susirinko apie 500 žmonių, norėdami išreikšti paramą nuo plėšikavimo nukentėjusiems parduotuvių savininkams, pranešė organizatoriai.
Žvakėmis ant žemės buvo išdėliotas žodis „LYON“.
Netoliese ant tvoros kabojo plakatas su užrašais „Lionas prieš riaušininkus“ ir „Doucet, atsistatydink“. Pastarasis užrašas buvo skirtas Žaliųjų partijos merui Gregory Doucet.
Spaudžiama vyriausybė antradienį suplanavo dar vieną skubių posėdžių seriją, įskaitant derybas su didžiųjų socialinių tinklų atstovais.
Finansų ministras Roland'as Lescure'as pažadėjo paramos priemones krautuvininkams ir amatininkams.
Prancūzijos verslo lobistų grupės „Medef“ vadovas Patrickas Martinas antradienį apkaltino valstybę „patyrus nesėkmę“ per neramumus miestuose, kai, preliminariais vertinimais, nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. įmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
