Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Kas iš esmės išvedė prancūzus į gatves ir kodėl protestai peraugo į smurtines riaušes? Kaip dabar tai aiškinama?
G. Karalius. Turbūt yra du etapai. Beveik mėnesį vyksta neramumai, kurie prasidėjo nuo mokyklų personalo ir moksleivių streikų dėl sąlygų. Reik pabrėžti, kad eina kalba apie valstybines mokyklas. Penktadalis prancūzų eina į privačias mokyklas ir jų tos problemos neliečia. O valstybinio sektoriaus mokyklose, ypatingai priemiesčiuose, tikrai yra [problemų].
Trūksta personalo, kiauri stogai – tradiciniai dalykai. Pradžioje buvo [teisėti] reikalavimai dėl švietimo. Prancūzijos biudžetas ne guminis, reikia taupyti dėl ekonominių problemų ir pinigų nėra. Savaitėms einant šis dalykas tapo vis labiau politizuotas.
Kraštutinė kairė įsijungė [į protestus] – lipo ant barikadų, kurstė šitą dalyką. Kraštutinė dešinė irgi prisideda ir savo pusės. Vakare Marine Le Pen kalba truko beveik 10 minučių, kurioje dėl riaušių kaltino sistemą.
Savaitgalį matėme antrą tris savaites trukusio protesto [savaitę] dėl pakankamai legitimių priežasčių. Pagal apklausas, didžioji dalis prancūzų visuomenės remia moksleivių protestus. Šį savaitgalį matėme visiškai ką kito. Tai jau yra bendras protestas dėl pragyvenimo kainų nepasitenkinimo valdžia.
[...] Kad tai jau yra kitas etapas, rodo vienas duomuo – tai yra areštuotų asmenų charakteristikos. Jeigu dar prieš savaitę dauguma areštuotų būdavo nepilnamečiai moksleiviai, tai šio savaitgalio dauguma areštuotų yra pilnamečiai ir gerai žinomi policijai.
Keičiasi net pagal tai koks kontingentas yra areštuojamas ir matome, kad eskaluojasi. Tai kas buvo mokykliniai protestai, kurie tapo politizuoti ir eskalavosi dabar virto platesnio masto ir vandalizmą apimantys protestai.
Pone Sinkevičiau, čia kyla esminis klausimas Vakarų demokratijoms: kaip užtikrinti protestuotojų laisvę ir teisę į taikius protestus ir kaip dorotis su būtent tokiais smurtiniais atvejais, kokius dabar matome Prancūzijoje? Kaip jūs sveriate tuos du polius? [...]
V. Sinkevičius. Piliečių teisė taikiai reikšti nepasitenkinimą, žinoma, yra demokratijos pagrindas, bet smurtas, plėšimai, deginimai, išpuoliai prieš žmones, prieš institucijas – tai nėra pilietinė kova. Tai yra nusikaltimai. Šiuo atveju nusikaltimams turi būti absoliučiai nulinė tolerancija.
Manau, kad šiuos du dalykus yra ypatingai svarbu atskirti. Be jokios abejonės, Prancūzijoje mes matome didelį visuomenės skilimą – radikalios kairės kovą prieš radikalią dešinę. Abu radikalūs kampai yra [pavojingi], nes jų politika yra labai smarkiai vedanti radikalumą, [...] kurio kulminacija yra be jokios abejonės smurtas.
[...] Iš pradžių viskas prasidėjo nuo mokytojų, moksleivių protestų dėl padėties švietimo sistemoje. Dabar jie peraugo į realiai nusikaltimus gatvėse. [Spalio] 17 d. protestu, kuris buvo susijęs su pragyvenimo kaštais, labai daug pasinaudojo kriminalinis kontingentas ir viskas baigėsi nusikaltimais.
Tada žinutė išsitrina, nes aišku, kas liks visuomenės akyse: deganti Limožo savivaldybė, istorinis pastatas, Liono turizmo centras, nusiaubtos parduotuvės... Visa žinutė, kurią pradžioje švietimo bendruomenė norėjo labai aiškiai ištransliuoti pilietiniu protestu, deja, bet išsitrina dėl to, kad radikali kairė bandė tuo pasinaudoti ir tiesiog nesugebėjo a suvaldyti tų masių. O tas, kas sukvietė vis dėlto į protestus, tas ir turi prisiimti atsakomybę.
Kas liečia policijos darbą, šiuo atveju visiškai sukontroliuoti tokios minios yra praktiškai neįmanoma. Bet čia turi būti labai didelis aiškumas, kad bet kokiam smurtui gatvėje turi būti nulinė tolerancija, nes jeigu toleruoji tokius įvykius, kitą kartą jų mastelis tiktai dar labiau augs. Nebaudžiamumas gatvėse be jokios abejonės labai greitai plinta ir kriminalas tą jaučia.
Centro politikai [...] iš esmės tokiose situacijose yra bejėgiai. Ar jūs matytumėte kažkokių raginimų galbūt pačioje Prancūzijos žiniasklaidoje, kaip turėtų prezidentas Macronas, itin stipriai kritikuojamas turbūt visų pusių, [...] kitaip reaguoti? Ar matytumėt, kaip tai reikėtų spręst būtent centro politikams?
G. Karalius. Vakarykštė Macrono kalba buvo labai silpna. Jis primena įvykių komentuotoją, o ne sprendėją. Labiau domisi užsienio politika, tarsi čia ne jo reikalas. Nueinantis politikas jau nebenori teptis. Šiandien jo vyriausybės pranešimas – Lecornu pasakė: „Galbūt įvesim komendanto valandą.“
Viskas labai silpnai, nepanašu į sprendimus. Centras atrodo pasiduodantis – geros naujienos Marine, po pusmečio artėja rinkimai. Jai yra naudinga, kad Jean-Luc Mélenchon, kraštutinis kairysis [politikas] suklestėtų ir ji jį lengvai įveiktų. Jai yra naudinga vakarykštė kalba, kurioje smerkia protestuotojus.
[Joje] buvo suformuluotas smurto priežastingumas kaltinant ne kraštutinę kairę (ji tik buvo paminėta), o kaltinant Macroną – tikslas silpninti centrą prieš artėjančius [...] prezidento rinkimus [...].
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
