Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.
„Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą. Įsipareigojame skatinti greitą stojimo protokolų ratifikavimą, kai tik jie bus pasirašyti“, – sakoma pareiškime.
Anot ministrų, tiek Švedija, tiek Suomija prisidės prie Aljanso ir visos transatlantinės erdvės vienybės, solidarumo, sanglaudos ir stiprybės šiuo metu, „kai saugumo aplinka, su kuria susiduriame, tampa vis sudėtingesnė“.
Ministrų pasirašytame dokumente teigiama, jog Suomijos ir Švedijos narystė taip pat labai padidins Baltijos jūros regiono saugumą, atvers naujas perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių bei kitiems regioninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais formatams, suteiks papildomo visiems naudingo strateginio aiškumo.
Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO paskatino dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.
Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.
Galutinis pritarimas šalims gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.
