Po gruodžio 19 d. įvykusių prezidento rinkimų, kai Baltarusijos opozicija surengė nesankcionuotą protesto akciją prie Vyriausybės rūmų Minske, šalies valdžia pradėjo negailestingą kovą prieš opozicijos atstovus. Daugiau kaip 600 žmonių, įskaitant šešis kandidatus į prezidentus, buvo sulaikyta, 42 žmonės yra kaltinami „masinių riaušių“ organizavimu (taip valdžia kvalifikuoja protesto akcijas).
Tačiau stipraus spaudimo iš valdžios pusės sulaukė ne tik opozicija – juos ginantys advokatai netenka teisės užsiimti profesine veikla. Teisingumo ministerijos reikalavimu 5 opozicionierių gynėjai, tarp kurių yra įžymus Baltarusijos advokatas Pavelas Sapelka, neteko advokato licencijų. O šalies vadovas Aleksandras Lukašenka tapo Didžiosios Britanijos advokatų taikiniu – advokatų kontora „H2O Law“ kaltina prezidentą žmogaus teisių pažeidimais po gruodžio mėnesio rinkimų ir rengia jam asmeninio kaltinimo bylą.
Europos Sąjunga pažadėjo Minskui 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų, jeigu rinkimai vyks sąžiningai ir demokratiškai. Tačiau oficialusis Minskas jokių pinigų negavo, o A. Lukašenka dėl Vakarų politikų komentarų apie porinkiminius įvykius pasakė ne itin korektiškai: „Spjaunu aš į tuos komentarus. Jie [Vakarų politikai] yra sukčiai, kurie pasidalijo pinigus kartu su mūsiškiais [opozicionieriais], ir šitie pinigai pavirto dulkėmis.“
Tuo pačiu metu prezidentas įspėjo savo oponentus, kad „tokia opozicija kaip dabar gaus į smegeninę, jei bandys destabilizuoti vidinę šalies situaciją“. Vienu iš tokių taikinių tapo Vasilijus Parfenkovas, kandidato į prezidentus Aleksandro Nekliajevo rinkimų štabo aktyvistas, apkaltintas dalyvavimu masinėse riaušėse ir nuteistas ketverius metus kalėti. Nors V. Parfenkovo byloje kaltinimas suformuluotas kaip „nuosavybės sunaikinimas ir ginkluotas pasipriešinimas valdžios atstovams“, jį patvirtinančių faktų nerasta, todėl bylą galima traktuoti kaip bandomąjį procesą.
Reikėtų paminėti, kad V. Parfenkovas nėra labai politiškai aktyvus opozicionierius, užsiima paprasta agitacine veikla, tokia kaip parašų rinkimas ir agitacinių lapeliu klijavimas. Taip valdžia nori parodyti, kas lauks tikrųjų protesto akcijų organizatorių, o jų yra daugiau kaip 40. Anot advokatės Liudmilos Griaznovos, dabartinis ir būsimi kaltinimai yra politiškai motyvuoti, „valdžia užsibrėžė tikslą izoliuoti daugumą savo oponentų ir pademonstruoti eiliniam gyventojui, kad kita nuomonė, nepritarimas, protestas prieš valdžią yra baudžiami“.
Kitas opozicionierius, Alesis Michalevičius, buvęs suimtas ir du mėnesius laikomas KGB kalėjime, vasario 19 d. buvo paleistas su pasižadėjimu neišvykti. Tačiau išėjęs iš kalėjimo A. Michalevičius surengė spaudos konferenciją, pranešė apie patirtus kankinimus ir viešai atsisakė kalėjime pasirašyto įsipareigojimo bendradarbiauti su KGB. Dauguma opozicionierių yra susirūpinę dėl galimų apsunkinimų areštuotųjų bylose. L. Griaznovos manymu, valdžia paleistuosius su pasižadėjimu neišvykti gali grąžinti į kalėjimus.
Advokatė priduria, kad KGB niekada neatleis A. Michalevičiui už viešą smūgį „kontoros“ reputacijai. Pats A. Michalevičius paprašė politinio prieglobsčio Čekijos Respublikoje. Šios šalies užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas pareiškė, kad „asmeniškai pažįsta poną Michalevičių ir yra įsitikinęs, jog Čekija turi suteikti jam prieglobstį, nes tai atitinka šalies tradiciją“.
Antruoju valdžios taikiniu tapo Baltarusijos advokatūra. Pasak analitikų, valdančiosios struktūros ketina ją paversti „kišeniniu įrankiu prie paklusnaus teisingumo“. Dar kai A. Michalevičius buvo kalėjime, jo advokatas Olegas Agejevas turėjo pristatyti visų leidimų, susijusių su jo profesine veikla, originalus. Kiti advokatai, ginantys nuteistą žurnalistę Iriną Chalip, atsisakė vykdyti savo pareigas dėl „asmeninių aplinkybių“.
Pasak gynėjų, advokatų, dirbančių su garsiomis bylomis, persekiojimas įgauna tendencijos pobūdį. Teisingumo ministerija jų darbe rado „šiurkščių profesinės etikos taisyklių pažeidimų“ dar gruodžio pabaigoje, kai dauguma advokatų aktyviai bendravo su žiniasklaida. Ministerija įsakė Minsko advokatų kolegijai imtis „neatidėliojamų priemonių“, kad būtų laikomasi visų įstatymų ir profesinės etikos taisyklių.
Be to, pažadėjo parengti naujus reikalavimus kandidatams, norintiems gauti advokato licenciją. Tačiau Minsko teisininkų asociacija sukritikavo tokį nuosprendį, pareiškė, kad profesinės etikos taisyklės turi būti rengiamos vien tik advokatų asociacijos, ir atsisakė atimti licencijas iš savo kolegų. Asociacijos pirmininkas Aleksandras Pylčenka buvo išmestas iš komisijos, kai išreiškė savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją su nepriklausoma advokatūra.
Anot analitikų, autoritetingų advokatų pasitraukimas iš bylų dėl „masinių riaušių“ rodo valdžios siekį nubausti A. Lukašenkos oponentus ir padidinti baimės jausmą visuomenėje. Europos Sąjunga įspėjo Baltarusijos vyriausybę, kad ES ir Baltarusijos bendradarbiavimo procesas, įskaitant Baltarusijos dalyvavimą Rytų partnerystės programoje, bus sustabdytas, jei šalies valdžia nesiims veiksmų, kuriais būtų siekiama demokratizacijos plėtros ir pagarbos žmogaus teisėms.
Anglų advokatas Jasonas McCue, vykdydamas advokatų kontoros „H2O Law“ pradėtą tyrimą, pareiškė, kad Baltarusijoje surinko užtektinai įrodymų, kad gautų A. Lukašenkos suėmimo orderį, veiksiantį Didžiojoje Britanijoje ir leisiantį reikalauti Baltarusijos prezidento išdavimo, jeigu jis aplankys šalis, su kuriomis Londonas yra pasirašęs sutartis dėl ekstradicijos.
Taip teisininkai tikisi priversti A. Lukašenką paleisti sulaikytus opozicionierius. Anglijos teismai vadovaujasi universalaus teisingumo principu, nustatančiu, kad kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu gali būti nagrinėjami bet kurios šalies teisme, jeigu ten, kur jos, kaip įtariama, buvo pažeistos, kaltininkus traukti atsakomybėn neįmanoma. Vis dėlto A. Lukašenkos byloje gali kilti tam tikrų keblumų.
Jis turi diplomatinį imunitetą ir artimiausiu metu neketina trauktis iš valdžios. J. McCue, ištyręs daug tarptautinių bylų, sako, kad ši byla niekuo nesiskiria nuo kitų, ir yra įsitikinęs, kad turi visas galimybes patraukti kaltinamuosius atsakomybėn. O Baltarusijos prezidento spaudos atstovas pareiškė, kad advokatų kontoros „H2O Law“ ketinimai pradėti bylą prieš A. Lukašenką neturi jokių perspektyvų. Anot jo, tai yra „propagandinė akcija, surengta atsižvelgiant į susidomėjimą vidine Baltarusijos politine situacija ir į Baltarusijos lyderio populiarumą“.
Baltarusijos opozicija, kaip ir per 2006 m. rinkimus, tebėra nekonsoliduota, neturi vieningos strategijos ir stipraus palaikymo visuomenėje. Dabartinėje situacijoje opozicijos ir pilietinės visuomenės aktyvistus vienijančia idėja galėtų tapti suimtų opozicionierių paleidimas. Iš tiesų tokia jėgų vienybę skatinanti akcija su šūkiu „Laisvę politkaliniams“ jau rengiama ir turėtų įvykti kovo 25-ąją – nepriklausomos Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo dieną, vadinamą Laisvės diena. Advokatų licencijų atėmimas byloja apie valdžios siekius bausti visus, einančius prieš esamą politinį režimą, o Didžiosios Britanijos advokatų ketinimas inicijuoti bylą prieš A. Lukašenką ir Europos Sąjungos perspėjimai dėl žmogaus teisių pažeidimų gali dar labiau izoliuoti Baltarusiją nuo Vakarų ir visiškai įstumti šalį į Rusijos orbitą.
Liudmila Kazak
