Prieš savaitę (birželio 5 d.) JT pasaulio vadovų susitikimo metu šalys nesugebėjo susitarti dėl naujos politikos, kuri padėtų susidoroti su maisto kainų krize, nors jo deklaracija perspėjo dėl aukštų maisto kainų „ateisiančius metus“.
Užuot padėjęs spręsti kylančių maisto kainų problemą, sukėlusią maištus 30 valstybių, susitikimas, surengtas JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) virto aršiu ginču dėl biokuro ir eksporto suvaržymų.
Žemės ūkio prekės atsidūrė dėmesio centre tuomet, kai prekybininkai nebematė jokių perspektyvų, jog galėtų pasikeisti radikaliai nauja JAV politika dėl biokuro ar atšaukti pagrindinių eksportuotojų įvesti prekybos maisto produktais apribojimai. Prie kainų šoktelėjimo ketvirtadienį taip pat prisidėjo blogas oras.
Čikagoje dabar perkamų javų kaina pasiekė rekordinį lygį – 6,43 dolerio už bušelį, o kitų metų derliaus javai – JAV prognozuoja, kad tuo metu apie 33 proc. javų derliaus bus sunaudojama biokuro pramonėje – pabrango iki 6,97 dolerio už bušelį.
Sojos pupelių kainos pasiekė aukščiausią per tris mėnesius lygį – 14,56 dolerių už bušelį, nes Argentina, trečioji pasaulyje šalis pagal sojos eksportą, nieko nepadarė, kad panaikintų savo eksporto apribojimus, ir paralyžiavo susitikimą, nes siekė išvengti bet kokio prekybos priemonių paminėjimo.
Susitikimas baigėsi įsipareigojimu „panaikinti alkį ir visiems užtikrinti maisto šiandien ir rytoj“, bet pareigūnai pripažino, kad deklaracijai trūksta naujos politikos. Jacques Diouf, MŽŪO generalinis direktorius, baigiamojoje susitikimo spaudos konferencijoje, atrodo, su tuo sutiko: „Šalys sutarė dėl mažiausio bendro vardiklio“.
Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, vadovavęs Romos susitikimui, teigė, kad tekstas „nuvylė, palyginus su lūkesčiais“. Jis apgailestavo, kad deklaracija buvo sušvelninta.
Šalys sutarė tik dėl to, kad problema išliks. „Yra požymių, kad ateinančius metus maisto kainos išliks aukštos“, – teigiama deklaracijoje. „Dabartinė krizė išryškino pasaulio maisto sistemos trapumą ir jos neatsparumą šokams“, – priduriama.
Pareigūnai pripažino menkus rezultatus, bet teigė, kad ginčas dėl prekybos ir biokuro užtemdė susitikime pasiektą konsensusą po 25 metų pertraukos atnaujinti investicijas į žemės ūkį. Jie pridūrė, kad liepos mėnesį vyksiantis G8 vadovų susitikimas išplėtos planus, ką daryti dėl žemės ūkio produktyvumo sumažėjimo.
Dėl labiausiai ginčytino dalyko – maisto javų naudojimo biokuro gamybai – šalys tik sutarė toliau tęsiančios derybas. Deklaracijos projekte jie pripažino, kad biokuras kelia ir „iššūkių“, ir teikia „galimybių“. JAV, Brazilija ir kai kurios Europos vyriausybės labai stengėsi, kad biokuras nebūtų nurodytas kaip pagrindinis maisto kainų infliacijos kaltininkas. Deklaracijoje priduriama, kad reikalingi tolesni „išsamūs“ biokuro gamybos ir panaudojimo tyrinėjimai.
Louis Michel, Europos komisaras, atsakingas už vystymosi klausimus, sakė „The Financial Times“, kad valstybės pripažino, jog biokuras turėjo įtakos maisto kainoms, bet pridūrė: „Negali kategoriškai tvirtinti, kad jos yra teisios ar klysta“.
MŽŪO įsitikinimu, biokuras sąlygojo 30 proc. neseniai vykusio maisto kainų kilimo, bet Vašingtonas teigia, kad jis telėmė 3 proc.
Po įnirtingo ginčo su tokiomis valstybėmis kaip Argentina, Rusija, Indija, Egiptas ar Vietnamas, kurios riboja žemės ūkio prekių eksportą, šalys sutarė siekti „mažinti ribojančių priemonių, galinčių padidinti tarptautinių kainų nepastovumą“. Nors apribojimus įvedusios valstybės galiausiai sutiko su tokia formuluote, pareigūnai teigė abejojantys, jog jos ja vadovausis.
JAV žemės ūkio sekretorius Ed Schafer teigė, kad prekybos apribojimai „faktiškai sustiprina“ maisto kainų kilimą. „Ten, kur trukdoma rinkai... [žemės ūkio produktų] kainos kyla“, teigė Ed Schafer.
Parengta pagal „The Financial Times“
