Kai kurios bendruomenės, praėjus keturioms dienoms po stichinės nelaimės, tebėra atskirtos nuo pasaulio.
Nuo penktadienio Austrijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos teritorijas užklupo stiprus vėjas ir neįprastai gausios liūtys.
„Gyvenu čia 16 metų ir niekada nemačiau tokių potvynių“, – nacionaliniam transliuotojui ORF sakė Austrijos Sankt Pelteno mieste gyvenanti Judith Dickson.
Ekspertai teigia, kad dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeltos klimato kaitos dažnėja ir intensyvėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip liūtys ir potvyniai.
„Boris“ sukeltos liūtys kai kur užtvindė gatves ir paskandino ištisus kvartalus, o kitur buvo nutrauktos viešojo transporto paslaugos ir elektros energijos tiekimas.
Atskirti nuo pasaulio
Žemutinės Austrijos žemėje, labiausiai nukentėjusioje Alpių šalies provincijoje, žuvo trys žmonės – 70-metis, 80-metis ir ugniagesys.
Nuo ketvirtadienio kai kurias Austrijos dalis užtvindė penkis kartus didesnis lietaus kiekis nei vidutiniškai šalyje iškrenta per visą rugsėjo mėnesį, skelbia prognozių agentūra „Geosphere“.
Potvynis sugriovė 12 užtvankų, o tūkstančiai namų ūkių Žemutinės Austrijos žemėje liko be elektros ir vandens, pranešė valdžios institucijos.
Kelios bendruomenės taip pat tebėra atskirtos nuo pasaulio, o šimtai žmonių buvo sraigtasparniais evakuoti nuo automobilių stogų ir kitų vietų.
„Kadangi lietus buvo toks smarkus, mūsų namuose lubose atsirado skylė“, – naujienų agentūrai AFP sakė 18-metė Vienos studentė Lea.
Dėl potvynio kruizinis upės laivas su 142 žmonėmis, daugiausia šveicarų turistais, buvo priverstas prisišvartuoti Vienoje, pranešė Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė „Thurgau Travel“.
„Košmaras“
Čekija ir Lenkija taip pat pranešė apie žuvusiuosius, evakuaciją ir didelius nuostolius labiausiai nukentėjusiose vietovėse.
Čekijos policija pirmadienį pranešė, kad dėl audros žuvo trys žmonės, o aštuoni tebėra dingę.
76 metų pensininkė iš rytinio Krnovo miesto Eliska Cokreska pasakojo apie žalą.
„Visi šaligatviai sugriauti, čia viskas išversta, aplink parduotuvę viskas sulaužyta [...]; tai košmaras“, – sakė ji AFP.
Lenkijos policija patikslino nelaimės aukų skaičių nurodydama keturis žuvusiuosius, tačiau pridūrė, kad dar reikia išsiaiškinti tikslias mirčių priežastis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie milijardo zlotų (233,8 mln. eurų) vertės pagalbą nukentėjusiems nuo audros, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš savo namų.
Nors vanduo kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Klodzke, pradeda slūgti, baiminamasi dėl potvynių šiaurėje.
Klodzke nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip vanduo užlieja nuolaužomis nusėtą gatvę su išdaužytais parduotuvių langais.
Vanduo taip pat apsėmė Lenkijos ir Čekijos pasienyje esantį Glucholazų kaimą, daugelis gyventojų prisiglaudė mokykloje.
„Policija pirmą kartą atvyko penktadienį, bet mes likome namie, nes buvome įsitikinę, kad nieko neatsitiks“, – AFP sakė mokykloje prieglobstį radusi Joanna (Joana).
„Šis potvynis yra didžiausias kada nors buvęs Glucholazuose. Stengiamės kalbėtis su žmonėmis, palaikyti juos, pasiūlyti arbatos ir, svarbiausia, parodyti jiems, kad jie nėra vieni“, – sakė Raudonojo Kryžiaus gelbėtoja Paulina Grzesiowska-Nowak.
„Gamtos siautėjimas“
Pasak gelbėtojų, žuvusiųjų per potvynius Rumunijoje, kur žmonės norėdami išsigelbėti lipo ant stogų, skaičius išaugo iki septynių.
„Palyginti su 2013 metais, vandens kiekis buvo beveik tris kartus didesnis. Buvo sunku suvaldyti tokį gamtos siautėjimą“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu.
Vengrija dislokavo daugiau kaip 350 karių, kad sustiprintų užtvaras nuo potvynių, nes tikimasi, kad Dunojaus ir jo baseine esančių upių vandens lygis padidės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
