Olimpinių žaidynių muzika man visada buvo John Williams „Olimpiados fanfara ir tema“ (Olympic Fanfare and Theme). Bet nuo šio pavasario ši melodija buvo pakeista auštant darbininkų kirtikliais lyginančių sieną po mano langu skleidžiamu tarškėjimu ir trupėjimu.
2007 m. aš persikėliau į tylų hutong – rytų Pekine esančią tradicinę siaurą gatvelę, apstatytą namais su kiemeliais. Nuo balandžio mėnesio olimpinis gaudesys mieste pasiekė kurtinantį lygmenį. Per kelis mėnesius mano rajone, išplanuotame prieš 700 metų Ming dinastijos valdymo metu, buvo iš naujo išgrįsti keliai, įrengti gatvės žibintai, suremontuoti nutekamieji vamzdžiai, pataisyti stogai, perdažytos durys, pakeisti langai, o bet kaip pristatyti prie senų namų kambariai buvo nugriauti ir perstatyti tradiciniu būdu. Statybinių lūženų krūvos užpildė gatves; antikinės medinės pakraigės su rankomis išpaišytais gėlių raštais buvo išmestos kaip laužas.
Triukšmas sukėlė nemažai nepatogumų dviems dešimtims šeimų, su kuriomis aš dalinuosi kiemelį. Darbas tęsėsi savaites; kanalizacijos taisymas reiškė, kad norėdamas išeiti iš namų turėjai peržengti per griovį; buvo tiek dulkių, kad pavasario smėlio audra prasidėjo ir baigėsi mūsų nepastebėta. Bet retkarčiais pasitaikantis dundesys negalėjo nustelbti mano kaimynų entuziazmo. Vieną dieną grįžau namo ir radau vieną jų linguojantį nesaugiai užsiropštus ant stogo. „Olimpiadai“, – išsišiepdamas tarė jis man. Vasario mėnesį vykusiame vakarėlyje kelių kaimynų paklausiau, kokios jų viltis ateinančiais metais; dažniausias atsakymas buvo sėkmingos žaidynės. Neabejotinai, kad kiemelio taisymas buvo raktai į tai. „Darbas čia nėra geras tik mums, – sako mano kaimynas Feng Huiming, dirbantis vietiniame pašto skyriuje. – Jis yra geras pasauliui“.
Jaučiant šį tikslą, Pekinas paskutinius septynerius metus ir buvo pertvarkomas. Mieste buvo nutiestos papildomos maždaug 85 mylios (apie 140 km) metro ir geležinkelio linijų ir pastatytas didžiulis oro uosto terminalas. Buvo pasodinta keturiasdešimt milijonų vazonų gėlių ir 22 milijonai medžių. Buvo per prievartą perkelta apie 1,5 mln. žmonių. Kai kurie, kaip Yu šeima, kuri turėjo mažą užkandžių krautuvėlę Uždrausto miesto šiaurėje, laikėsi iki paskutinės minutės, savo pastatą apkaišiodama vėliavomis ir kinų lyderių portretais, tikėdamasi, kad tai gali sustabdyti griaunamąjį rutulį. Tai nesustabdė. Mažiau nei po 48 valandų po to, kai buvo sugriauta krautuvėlė, siekiant padaryti vietos parkui, vieta, kurioje ji stovėjo, virto gėlių lysve.
Kitos problemos nėra taip lengvai pridengiamos. Pekinas išleido daugiau nei 17 milijardų, kad pagerintų savo aplinką, bet likus dienoms iki žaidynių oras vis dar pritvinkęs nuodingu rūku. Net pagal naujus įstatymus pusei iš miesto mašinų nebeleidžiant važinėti keliais, olimpinių VIP kelių nutiesimas eismą paliko tokioje pat blogoje būsenoje kaip visada.
Kai kurie Pekino gyventojai nusprendė išvykti iš miesto, kuris juokaujant vadinamas biyuntao – „vengiant olimpinio paketo“ – kas rimuojasi su kinų žodžiu, žyminčiu prezervatyvą. Kiti, įskaitant ir didelį skaičių imigrantų darbininkų, buvo iškeldinti. Neseniai išvyko statybininkų iš Sičuano grupė, gyvenusi mūsų kieme, kol atnaujino rajoną, savo anglimis kūrenamą viryklę ir kačiuką pasiimdami kartu su savimi. Už kelių kvartalų esančio restorano savininkas Liu Ruilin skundžiasi, kad išvyko kai kurie geriausi jo klientai. „Aš galvojau, kad Olimpiada bus naudinga verslui, bet daugelis išvyksta“, – teigia jis.
Savaitėms likus iki žaidynių, valdžia uždarė klubus ir barus, uždraudė koncertus ir kitokius viešus susirinkimus, o į gatves išleidžia vis daugiau ginkluotos policijos. Kai kurie iš mano kaimynų netgi buvo pašaukti savanoriais stebėti viešąją tvarką. Jie demonstruoja raudonus su baltu polo marškinėlius su Pekino alaus kompanijos emblema ir sėdi gatvėse stebėdami, ar nėra viešosios tvarkos pažeidimų.
Daugumai jų tai yra arčiausia, kiek jie priartės prie to, kad savo akimis pamatytų Olimpiadą. „Bilietai mums nėra prieinami“, – sako Feng. „O net jei būtų, mes neįstengtume jų nusipirkti.“ Olimpinis šūkis visame mieste kartojamas skelbimų lentose teigia: „AŠ DALYVAUJU; AŠ PRISIDEDU; AŠ LAIMINGAS“. Po to, kai mėnesiais dalyvavo ir prisidėjo, žmonės šiame sostinės kampe turės būti laimingi stebėdami žaidynes, kaip ir visas likęs pasaulis, namie per televiziją.
Parengta pagal Time
