JAV kariuomenė teigia, kad Irano blokada yra veiksminga, nepraplaukia nė vienas laivas
JAV kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad sėkmingai vykdo jūrų blokadą prieš Iraną, užkirsdama kelią laivybos eismui į šią šalį ir iš jos.
Per pirmąsias 48 blokados, taikomos laivams, įplaukiantiems į Irano uostus arba išplaukiantiems iš jų, valandas „pro JAV pajėgas nepraplaukė“ nė vienas laivas, tinkle „X“ teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).
Devyni laivai taip pat vykdė JAV pajėgų nurodymus apsisukti ir grįžti į Irano uostus ar pakrantės vandenis, pridūrė vadavietė.
CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis atskirame įraše pažymėjo, kad JAV pajėgos išlaikė jūrų dominavimą Artimuosiuose Rytuose ir iš esmės sustabdė jūrų prekybą į Iraną ir iš jo. Apie 90 proc. Irano ekonomikos prriklauso nuo jūrų prekybos, sakė jis.
Po žlugusių derybų tęsiasi Irano ir JAV apsikeitimai žinutėmis per Pakistaną, sako Teheranas
Iranas trečiadienį pranešė, kad po savaitgalį žlugusių derybų tęsiasi apsikeitimai žinutėmis su Jungtinėmis Valstijomis per Pakistaną.
„Nuo sekmadienio, kai Irano delegacija grįžo į Teheraną, per Pakistaną buvo apsikeista keliomis žinutėmis“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
„Šiandien labai tikėtina, kad sulauksime Pakistano delegacijos, kaip diskusijų Islamabade tęsinio“, – pridūrė E. Baqaei.
JAV ir Irano derybos savaitgalį Pakistane vyko trapių dviejų savaičių paliaubų, apie kurias paskelbta prieš kelias dienas, fone, tačiau per jas nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo užbaigimo.
Apie 21 valandą trukusiose derybose JAV delegacijai vadovavo viceprezidentas J. D. Vance'as, o Irano – parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Pagrindiniai nesutarimų taškai tuo metu nebuvo oficialiai atskleisti, tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėliau pasmerkė Iraną dėl to, kad šis neatidarė Hormuzo sąsiaurio, kuris yra beveik uždarytas nuo karo pradžios vasario 28 dieną.
D. Trumpas taip pat sakė, kad Iranas atsisakė nusileisti dėl savo branduolinės programos.
Nuo to laiko žiniasklaida skelbė, kad Vašingtonas siekė 20 metų sustabdyti Irano urano sodrinimą, o Teheranas savo ruožtu pasiūlė sustabdyti savo branduolinę veiklą penkeriems metams. Šį pasiūlymą JAV pareigūnai atmetė.
Trečiadienį E. Baqaei sakė, kad kai kurie JAV reikalavimai per derybas buvo „nepagrįsti ir nerealistiški“, tačiau labiau to nedetalizavo.
Jis reikalavo neatimti iš Irano teisės taikiai naudoti branduolinę energiją, sakydamas, kad jos negalima „atimti spaudimu ar karu“.
Sodrinimo lygis, pasak jo, išlieka „derybų objektu“ ir „Iranas turėtų galėti tęsti sodrinimą pagal savo poreikius“.
E. Baqaei kritikavo nuo pirmadienio vykdomą JAV jūrų blokadą Irano uostams, sakydamas, kad ji „nebus sėkminga“.
Jis sakė, kad Iranas „nesileis į jokias derybas vien tam, kad priimtų amerikiečių sąlygas“.
JAV neigia sutikusios pratęsti paliaubas su Iranu
Jungtinės Valstijos nedavė oficialaus sutikimo pratęsti dviejų savaičių paliaubas su Iranu, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas, pasirodžius pranešimams, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija iš esmės sutiko prailginti paliaubas.
„Jungtinės Valstijos oficialiai nesutiko pratęsti paliaubų, – naujienų agentūrai AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas. – Tarp JAV ir Irano toliau palaikomi ryšiai siekiant susitarimo.“
Visiškas chaosas jūrose? Irano ultimatumas – žada sustabdyti pasaulio prekybą
Irano kariuomenė trečiadienį įspėjo, kad užblokuos prekybą Raudonojoje jūroje, Persijos įlankoje ir Omano jūroje, jei JAV tęs jūrinę Irano uostų blokadą.
Irano valstybinė televizija paskelbė kariuomenės centrinės vadavietės vado pareiškimą, kuriame teigiama, kad jei JAV tęs blokadą ir „sukels nesaugias sąlygas Irano prekybiniams laivams bei naftos tanklaiviams“, tai taip pat bus paliaubų nesilaikymo „preliudija“.
„Galingosios islamo respublikos ginkluotosios pajėgos neleis, kad Persijos įlankoje, Omano jūroje ir Raudonojoje jūroje būtų tęsiamas eksportas ar importas“, – teigė Ali Abdollahi.
Jis pridūrė, kad Iranas „imsi ryžtingų veiksmų, kad apgintų savo nacionalinį suverenitetą ir interesus“.
Po to, kai savaitgalį Pakistane vykusiuose JAV ir Irano derybose nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo pabaigos, pirmadienį JAV įvedė jūrinę Irano uostų blokadą.
Tačiau antradienį jūrų laivų sekimo sistemų duomenys parodė, kad, nepaisant blokados, Hormuzo sąsiauriu praplaukė keletas iš Irano uostų išplaukusių laivų.
Trečiadienį Irano naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi nenurodytais informuotais šaltiniais, pranešė, kad iš pietinių Irano uostų vis dar vyksta laivyba.
Agentūra pridūrė, kad per pastarąsias 24 valandas Irano „komerciniai laivai išplaukė įvairiomis pasaulio kryptimis“.
Po žlugusių derybų tęsiasi Irano ir JAV apsikeitimai žinutėmis per Pakistaną
Iranas trečiadienį pranešė, kad po savaitgalį žlugusių derybų tęsiasi apsikeitimai žinutėmis su Jungtinėmis Valstijomis per Pakistaną.
„Nuo sekmadienio, kai Irano delegacija grįžo į Teheraną, per Pakistaną buvo apsikeista keliomis žinutėmis“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
„Šiandien labai tikėtina, kad sulauksime Pakistano delegacijos, kaip diskusijų Islamabade tęsinio“, – pridūrė E. Baqaei.
Iš Donaldo Trumpo – prašymas Xi Jinpingui
Trečiadienį „Fox Business“ transliuotame interviu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Kinijos lyderio Xi Jinpingo netiekti ginklų Iranui, o Xi Jinpingas atsakęs, kad to nedaro.
Trumpas į Artimuosius Rytus siunčia dar daugiau karių
JAV siunčia dar kelis tūkstančius karių į Artimuosius Rytus, skelbia „Washington Post“.
Siunčiami jūrininkai ir jūrų pėstininkai. Jie į vietą turėtų atvykti tuo metu, kai Donaldo Trumpo administracija bando įgyvendinti Hormūzo sąsiaurio blokadą.
„Pentagonas artimiausiomis dienomis siunčia tūkstančius papildomų karių į Artimuosius Rytus“, – rašoma trečiadienį paskelbtoje publikacijoje.
Priduriama, kad taip D. Trumpas nori priversti Iraną sudaryti susitarimą, tačiau kartu akivaizdžiai svarsto ir apie papildomus smūgius ar net sausumos operacijų galimybę, jei paliaubos neišsilaikytų.
„Į regioną dislokuojamos pajėgos apima apie 6 000 karių, esančių lėktuvnešyje „USS George H.W. Bush“ ir keliuose jį lydinčiuose karo laivuose“, – priduriama tekste.
Apie tai leidiniui patvirtino buvę ir esami pareigūnai.
„Maždaug 4 200 kitų karių, priklausančių „Boxer“ amfibijų parengties grupei ir jos laive esančiam Jūrų pėstininkų korpuso operatyviniam padaliniui – 11-ajai jūrų ekspedicijos vienetui – turėtų atvykti mėnesio pabaigoje“, – rašo leidinys.
Balandžio 22 d. baigsis dviejų savaičių paliaubos.
Kariai prisijungs prie maždaug 50 tūkst. karių, kurie, kaip teigia Pentagonas, dalyvauja operacijose prieš Iraną.
Pakistano premjeras vyksta į kitas Irano ir JAV konflikte tarpininkaujančias šalis
Netylant kalboms dėl tolesnių Irano ir JAV derybų Islamabade, Pakistano premjeras išvyksta į kelias dienas truksiančią kelionę į kitas šalis tarpininkes. Shehbazas Sharifas vyksta į Saudo Arabiją, Katarą ir Turkiją, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Keturių dienų kelionė prasideda trečiadienį Saudo Arabijoje dvišaliais pokalbiais. Pokalbiai planuojami ir Katare. Turkijoje Sh. Sharifas ketina dalyvauti 5-ajame Antalijos diplomatijos forume ir susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei kitų šalių lyderiais. Saudo Arabija, Kataras ir Turkija yra įsitraukusios į tarpininkavimą tarp karo šalių.
Pirmosios Irano ir JAV derybos Islamabade praėjusį savaitgalį baigėsi be rezultatų. Pakistano diplomatinių šaltinių duomenimis, nuo tada siekiama tolesnių derybų. Tačiau kelių dienų Pakistano premjero kelionė leidžia daryti prielaidą, kad tolesnis derybų ratas Islamabade greitai neįvyks.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Apžvelgiame naujausius įvykius kare Artimuosiuose Rytuose.
„Hezbollah“ apšaudė Izraelį
Izraelio kariuomenė pranešė, kad trečiadienio rytą Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ į Šiaurės Izraelį paleido apie 30 raketų. Tai įvyko netrukus po to, kai Vašingtone prasidėjo Libano ir Izraelio derybos.
„Hezbollah“ antradienį pareiškė, kad raketomis apšaudė 13 Šiaurės Izraelio miestų.
Pakistano diplomatija
Pakistano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalies ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas trečiadienį pradės keturių dienų diplomatinį vizitą į Saudo Arabiją, Katarą ir Turkiją. Šalis imasi aktyvios diplomatijos prieš galimas naujas JAV ir Irano taikos derybas.
Kelionė rengiama po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsiminė, kad antrasis derybų etapas gali įvykti Pakistane per artimiausias dvi dienas. Savaitgalį per pirmąjį derybų etapą susitarimo pasiekti nepavyko.
Tikslinis smūgis
Libano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Izraelio smūgis pataikė į automobilį Sadijate, esančiame maždaug už 20 kilometrų į pietus nuo Beiruto.
Izraelio tęsiama karinė kampanija prieš grupuotę „Hezbollah“ Libane yra vienas iš pagrindinių neišspręstų klausimų derybose dėl platesnio karo užbaigimo.
Repatrijuoti Irano jūreiviai
Šri Lanka repatrijavo 238 Irano jūreivius, įstrigusius šioje Pietų Azijos šalyje po to, kai kovo 4 dieną Indijos vandenyne jų karo laivą torpedavo JAV povandeninis laivas, naujienų agentūrai AFP teigė vienas ministras.
D. Trumpas: karas „beveik baigtas“
D. Trumpas interviu „Fox Business“ laidai „Mornings with Maria“, kuris bus transliuojamas trečiadienį, sakė, kad karas su Iranu yra „beveik baigtas“.
„Visiškai sustabdė ekonominę prekybą jūra“
JAV kariuomenė pareiškė, kad Irano uostų blokada visiškai įgyvendinta.
JAV centrinė vadovybė nurodė, kad amerikiečių pajėgos „visiškai sustabdė ekonominę prekybą jūra į Iraną ir iš jo“.
Antradienio jūrų laivybos stebėjimo duomenys parodė, kad keli laivai, apsilankę Irano uostuose, praplaukė Hormuzo sąsiauriu, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos įvedė Irano laivybos blokadą.
Analitikai teigia, kad D. Trumpas siekia ne tik užkirsti kelią Irano pajamoms, bet ir daryti spaudimą Kinijai, didžiausiai Irano naftos pirkėjai, kad ši priverstų Teheraną atidaryti šį svarbų sąsiaurį.
Kinijos ir Rusijos susitikimas
Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija „be abejo“ galėtų kompensuoti Kinijos patiriamą energijos trūkumą, kol laivybą per Hormuzo sąsiaurį stabdo karas.
„Neturėti branduolinio ginklo“
Anot JAV viceprezidento J. D. Vance'o (Dž. D. Vanso), D. Trumpas pasakė Iranui, jog Jungtinės Valstijos „paskatins Irano klestėjimą“, jei šis įsipareigos „neturėti branduolinio ginklo“.
Bet kokios atnaujintos JAV ir Irano diplomatijos centre būtų ginčas dėl Teherano branduolinės programos. D. Trumpas pradėjo karą teigdamas, kad Iranas kuria atominę bombą, nors Teheranas tai neigia.
„Tai yra toks didelis Trumpo sandoris, kurį prezidentas padėjo ant stalo. Mes kaipmat ir toliau derėsimės ir bandysime tai įgyvendinti“, – JAV Džordžijos valstijoje konservatyvios grupės „Turning Point USA“ surengtame renginyje sakė J. D. Vance'as.
Izraelis ir Libanas susitarė dėl tiesioginių derybų
JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė, kad Izraelis ir Libanas susitarė surengti tiesiogines derybas po „produktyvių diskusijų“ tarp abiejų šalių Vašingtone.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai Izraelio ir Libano pasiuntiniai surengė daugiau nei dvi valandas trukusias derybas, kurioms tarpininkavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
„Visos šalys sutarė pradėti tiesiogines derybas abipusiai suderintu laiku ir (suderintoje) vietoje“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
JAV neatnaujina sankcijų Irano naftai sušvelninimo
JAV iždo departamentas antradienį pareiškė neplanuojantis atnaujinti laikino sankcijų Irano naftai sušvelninimo, kuriuo siekta sušvelninti su karu susijusius tiekimo sukrėtimus.
„Trumpalaikis leidimas parduoti Irano naftą, kuri jau yra jūroje, baigsis po kelių dienų ir nebus pratęstas“, – teigiama Iždo departamento pranešime.
Jame priduriama, kad Teheranui „išlaikomas maksimalus spaudimas“.
Izraelis ir „Hezbollah“ tęsia abipuses atakas
Netrukus po pirmųjų per kelis dešimtmečius Izraelio ir Libano tiesioginių pokalbių atakos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ grupuotės Libane tęsėsi. Libano naujienų agentūra NNA pranešė apie žuvusiuosius per Izraelio oro smūgius naktį ir anksti ryte šalies pietuose.
Izraelio kariuomenė pareiškė, kad tęsiamos ir „tikslinės sausumo operacijos“ kaimyninės šalies pietinėje dalyje. Tikslas esą yra apsaugoti gyventojus Izraelio šiaurėje. Izraelio sausumos daliniai ir karinė aviacija praėjusiomis dienomis Libane taikėsi į „Hezbollah“ narius bei grupuotės infrastruktūrą.
Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai savo ruožtu paskelbė surengę kelias atakas prieš Izraelio šiaurę. Čia ryte vėl kelis kartus gaudė perspėjimo sirenos. Izraelio kariuomenė teigė, kad ryte iš kaimyninės šalies paleista apie 30 sviedinių. Izraelio gelbėjimo tarnybos „Magen David Adom“ duomenimis, per apšaudymą nesunkiai nukentėjo vyras.
Antradienio vakarą Vašingtone vyko Libano ambasadorės JAV Nados Hamadeh Moawad susitikimas su Izraelio atstovu JAV Jechieliu Leiteriu. Tai buvo pirmas kartas per dešimtmečius, kai Izraelio ir Libano atstovai susitiko tiesioginių pokalbių politiniu lygiu. JAV duomenimis, tiesioginės derybos, galinčios pasibaigti „visapusiška taikos sutartimi“, turėtų tęstis. Izraelis per pokalbius siekia „Hezbollah“ nuginklavimo. Libano vyriausybė, kuri nėra Izraelio ir „Hezbollah“ karo šalis, nori paliaubų ir Izraelio karių išvedimo iš Libano pietinės dalies.
Europa ruošiasi juodžiausiam scenarijui: rengia atsarginį planą, jei JAV pasitrauktų iš NATO
Europos šalys rengia atsarginį scenarijų tam atvejui, jei JAV sumažintų savo karinį vaidmenį NATO arba iš viso pasitrauktų iš Aljanso, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
JAV neketina pratęsti laikino Irano naftos sankcijų sušvelninimo
JAV iždo departamentas antradienį pranešė neketinantis pratęsti laikino Irano naftos sankcijų sušvelninimo, kurio tikslas buvo sušvelninti su karu susijusių tiekimo sutrikimų poveikį.
„Trumpalaikis leidimas parduoti Irano naftą, kuri jau yra jūroje, baigsis po kelių dienų ir nebus pratęstas“, – teigiama Iždo departamento pranešime.
Pradinis leidimas leido pristatyti ir parduoti Irano žalią naftą bei kitus naftos produktus, pakrautus į laivus iki kovo 20 d., ir turėjo galioti iki balandžio 19 d.
Iždo departamentas pridūrė, kad „išlaiko maksimalų spaudimą“ Teheranui. Vienas aukštas savo tapatybės nenorėjęs atskleisti JAV pareigūnas agentūrai AFP sakė, kad JAV administracija siunčia laiškus Kinijai, Honkongui, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Omanui ir nurodo jų jurisdikcijose veikiančius bankus, kurie, kaip manoma, leido vykdyti neteisėtą Irano veiklą.
Laiške, kurį matė AFP, teigiama, kad Iždo departamentas siekia valdžios institucijų bendradarbiavimo siekdamas sustabdyti bet kokią su Iranu susijusią neteisėtą veiklą. Jame taip pat nurodoma, kad yra pagrindo manyti, jog šių jurisdikcijų bankai tvarkė neteisėtas Irano lėšas.
Anksčiau taikytas laikinas Irano naftos sankcijų sušvelninimas buvo dalis priemonių, kurias Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ėmėsi siekdama pažaboti sparčiai kylančias energijos kainas po vasario 28 d. prasidėjusio karo. Taip pat panašiai buvo sušvelnintos sackijos jau jūroje esančiai rusiškai naftai.
Reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas Iranas yra faktiškai užblokavęs laivybą per kritiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, per kurį taikos metu gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų.
Nors Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių ugnies nutraukimo, neseniai Pakistane vykusios derybos baigėsi be rezultatų, ir D. Trumpas vėliau įsakė blokuoti Irano uostus siekdamas padidinti spaudimą Teheranui.
Trumpas skelbia, iki kada gali būti susitarta su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog susitarimas su Iranu bus pasiektas iki Anglijos karaliaus vizito JAV, skelbia „Sky news“. Karalius į JAV turėtų vykti vėliau šį mėnesį.
„Tai įmanoma. Labai įmanoma. Jie yra gana smarkiai sumušti. Tai labai įmanoma“, – sako D. Trumpas.
Interviu metu jo taip pat buvo paklausta apie JAV santykius su Jungtine Karalyste. D. Trumpas sako, kad santykiai yra buvę ir geresni.
„Kaip santykiai? Tai santykiai, kai mes paprašėme jų pagalbos, jų nebuvo. Kai mums jų reikėjo, jų nebuvo. Kai jų nereikėjo, jų nebuvo. Ir jų vis dar nėra“, – širsta jis.
JAV teigia, kad Irano uosto blokada visiškai įgyvendinta, prekyba sustabdyta
JAV kariuomenė pranešė sėkmingai įgyvendinusi Irano jūrų blokadą ir sustabdžiusi bet kokią jūrų prekybą su ši šalimi.
„Irano uostų blokada visiškai įgyvendinta“, – vėlų antradienio vakarą platformoje „X“ pranešė JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) vadas Bradas Cooperis.
JAV pajėgos išlaikė dominavimą jūroje Artimuosiuose Rytuose ir per mažiau nei 36 valandas nuo blokados pradžios visiškai sustabdė jūrų prekybą su Iranu, sakė B. Cooperis.
Atskirame pranešime CENTCOM nurodė, kad operacijoje dalyvavo karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai su valdomomis raketomis.
„Blokada vykdoma nešališkai prieš visų šalių laivus, įplaukiančius į Irano pakrančių zonas ar uostus arba išplaukiančius iš jų“, – teigiama jos pranešime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Hormuzo sąsiaurio blokadą po nesėkmingų savaitgalį Islamabade vykusių Vašingtono ir Teherano derybų. Taip siekiama neleisti Iranui gauti pajamų iš mokesčių už praplaukimą sąsiauriu ir atimti pajamas iš naftos.
10 šalių paragino nedelsiant nutraukti kovas Libane
Kanada, Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir dar septynios šalys antradienį bendrame pareiškime paragino „skubiai nutraukti karo veiksmus Libane“, išsakydamos didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties ir gyventojų perkėlimo krizės.
Šalys teigė, kad civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra turi būti apsaugoti nuo kovų padarinių. Jos pasveikino neseniai tarp JAV, Izraelio ir Irano sudarytas dviejų savaičių trukmės paliaubas, tačiau teigė, kad ginklai Libane taip pat turi nutilti.
Kreipimasis paskelbtas po pirmojo Izraelio ir Libano atstovų susitikimo Vašingtone, kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas tiesioginėms kariaujančių šalių deryboms.
Konfliktas tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“ Libane vėl paaštrėjo Irano karo akivaizdoje. Izraelis apkaltino Libano vyriausybę, kad ši nesugebėjo nuginkluoti grupuotės, kuri ilgą laiką veikė kaip valstybė valstybėje.
10 šalių taip pat paragino laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų apsaugotas žmogaus orumas, apribota žala civiliams gyventojams ir sudarytos sąlygos teikti pagalbą.
„Griežčiausiai smerkiame veiksmus, dėl kurių žuvo JT taikos palaikymo pajėgų kariai ir labai padidėjo pavojai, su kuriais susiduria humanitarinės pagalbos personalas pietų Libane“, – sakoma pareiškime.
Jungtinių Tautų laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL) duomenimis, kovo pabaigoje per incidentus pietų Libane žuvo trys JT taikdariai. Kovo 29 d. vieną incidentą sukėlė Izraelio tankas, o kitą –kovo 30 d. „Hezbollah“ padėtas sprogstamasis užtaisas, rodo pirminiai UNIFIL duomenys.
JT taikos palaikymo pajėgas pasienyje dislokuoja nuo 1978 m. Šiuo metu ten tarnauja apie 7 500 karių iš beveik 50 šalių.
Pareiškimą pasirašė Australija, Brazilija, Indonezija, Japonija, Jordanija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kolumbija, Siera Leonė ir Šveicarija.
JAV: po produktyvių diskusijų Izraelis ir Libanas sutarė dėl tiesioginių derybų
Po Vašingtone įvykusių „produktyvių diskusijų“ Izraelis ir Libanas sutarė pradėti tiesiogines derybas, antradienį pranešė JAV.
„Dalyviai surengė produktyvias diskusijas dėl žingsnių pradedant tiesiogines derybas tarp Izraelio ir Libano“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto (Tomio Pigoto) pareiškime.
„Visos šalys sutarė pradėti tiesiogines derybas abipusiai suderintu laiku ir (suderintoje) vietoje“, – teigė jis.
Pranešimas paskelbtas po to, kai Izraelio ir Libano pasiuntiniai dalyvavo daugiau nei dvi valandas trukusiose derybose, kurioms tarpininkavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
„Jungtinės Valstijos pasveikino abi šalis pasiekus šį istorinį etapą ir išreiškė paramą tolesnėms deryboms bei Libano vyriausybės planams atkurti jėgos monopolį ir nutraukti slegiančią Irano įtaką“, – sakė T. Pigottas.
Jis pridūrė, jog JAV „patvirtino, kad bet koks susitarimas nutraukti karo veiksmus turi būti pasiektas tarp dviejų vyriausybių, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, o ne per kokius nors atskirus kanalus“.
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo 2 dieną, kai Teheraną remianti libaniečių kovotojų grupuotė „Hezbollah“ užpuolė Izraelį.
Nuo to laiko per Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 1 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, nepaisant tarptautinių raginimų nutraukti ugnį. Izraelio sausumos pajėgos taip pat įsiveržė į Pietų Libaną.
Trumpas skelbia, kad karas jau beveik baigtas: „Jiems prireiktų 20 metų, kad atstatytų tą šalį“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu „beveik baigtas“. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašo „Sky news“.
Jis taip pat pareiškė, kad Teheranas „labai nori“ sudaryti susitarimą.
„Manau, kad jis artėja prie pabaigos. Taip, manau, kad jis labai artėja prie pabaigos“, – sako jis.
„Žinote ką? Jei aš dabar pasitraukčiau, jiems prireiktų 20 metų, kad atstatytų tą šalį.
Ir mes dar nebaigėme. Bet pažiūrėsime, kas nutiks. Manau, kad jie labai nori sudaryti susitarimą“, – tikina jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
2. Iranas kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį ir ima mokestį už naftos gabenimą
3. Iranas išsaugojo savo sodrintą Iraną ir specialistus kurie tai daro
4. Iranas dabar turi geležinę motyvaciją susikurti branduolinį ginklą, ką manau pirmoje eilėje ir padarys
Kyr čia ta Trampo pergalė?
Žiniasklaida: JAV ir Iranas svarsto galimybę pratęsti paliaubas
JAV ir Iranas svarsto galimybę pratęsti paliaubas, kurių galiojimas baigiasi antradienį, dar dviem savaitėms, kad turėtų daugiau laiko deryboms dėl taikos susitarimo.
Apie tai agentūrai „Bloomberg“ pranešė šaltiniai.
Tarpininkai tarp konflikto šalių bando organizuoti technines derybas, kad išspręstų labiausiai ginčytinus klausimus, nurodė šaltinis.
Tarp jų – Hormuzo sąsiaurio atvėrimas ir urano sodrinimo klausimas, pridūrė agentūros pašnekovas.
Jei šios derybos bus sėkmingos, jos gali atverti kelią kitam aukšto lygio abiejų šalių pareigūnų derybų etapui, pažymėjo tas pats asmuo.
Kol kas nėra jokių garantijų, kad paliaubos bus pratęstos, o JAV dar nėra tam pritarusios, anonimiškai teigė JAV pareigūnas.
Nei Iranas, nei JAV nenori grįžti prie karinių veiksmų, pažymėjo kitas su derybų eiga susipažinęs šaltinis.
Baltieji rūmai šį pranešimą paneigė
„Šį rytą mačiau kai kuriuos pranešimus, vėlgi, netikslius pranešimus, kad mes oficialiai paprašėme pratęsti paliaubas. Tai nėra tiesa“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Šiuo metu mes ir toliau aktyviai dalyvaujame šiose derybose, šiuose pokalbiuose.
„Iš viceprezidento ir prezidento šią savaitę tiesiogiai girdėjote, kad šie pokalbiai yra produktyvūs ir vyksta toliau – tokia yra dabartinė situacija.“
Tačiau K. Leavitt priduria, kad JAV „gerai vertina galimybes pasiekti susitarimą“ su Iranu.
Paklausta, ar galimas antrasis derybų su Iranu raundas vyktų Pakistano sostinėje Islamabade, ji atsako, kad derybos „greičiausiai vyktų toje pačioje vietoje kaip ir praėjusį kartą“.