Putinas ragina užbaigti karą Irane: pamiršo, kad pats tęsia agresiją Ukrainoje?
Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius.
Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.
V. Putinas taip pat pakartojo Rusijos poziciją, kad karo veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti ir turi būti rastas diplomatinis sprendimas, rašo BBC.
Tiesa, Rusija plataus masto invaziją Ukrainoje tęsia nuo 2022-ųjų vasario. Nekalti gyventojai žūsta kiekvieną dieną, tačiau apie tai Kremlius – nė žodžio.
Ispanija stoja prieš Trumpo veiksmus: karas padės tik Putinui
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano. Jis paragino pasaulio lyderius sustabdyti įtampos didėjimą ir neleisti, kad įvyktų dar viena humanitarinė katastrofa, rašoma „The Economist“.
Anot ispanų premjero, jėgų išsklaidymas Irano operacijai tik padės Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui ir neišspręs pasaulinės visuomenės problemų: „Smūgiai Iranui tik praturtins karinę pramonę, bet ne žmones“.
Iranas skelbia į Izraelį paleidęs naują dronų ir raketų salvę
Iranas penktadienį – septintąją Artimųjų Rytų karo, kuris prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Islamo Respublikai, dieną – pranešė į Izraelį paleidęs naują dronų ir raketų salvę.
Islamo revoliucinė gvardija – ideologinė Irano kariuomenės dalis – pradėjo leisti dronus ir raketas „į taikinius okupuotose teritorijose (Izraelį) ir JAV bazes regione“, pranešė valstybinės televizijos vedėjas.
Kiek truks karas Irane? Skelbia naujausius JAV planus
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites. Iranas, anot jo, didelė šalis.
„Truks keturias savaites – arba mažiau“, – teigė D. Trumpas.
Pentagonas tuo tarpu vis pabrėžia, kad yra pasirengęs ir ilgesniam karui.
Perspėja, kad situacija Artimuosiuose Rytuose gali tapti nevaldoma: veiksmai „kelia didelį pavojų“
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, karui neapsiribojant viena regiono šalimi, padėtis gali tapti nevaldoma.
„Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis.
„Situacija gali tapti nevaldoma. Atėjo laikas nutraukti kovas ir pradėti rimtas diplomatines derybas“, – pridūrė JT vadovas.
Vokietija skambina pavojaus varpais: nenorime, kad pasikartotų toks scenarijus
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo JAV ir Izraelį apie riziką, kurią gali sukelti „nesibaigiantis“ karas su Iranu.
Kaip pažymėjo F. Merzas, užsitęsusi karinė operacija prieš Iraną gali sukelti Artimųjų Rytų žlugimą, naują migracijos krizę Europoje ir ilgalaikę ekonomikos krizę.
„Mes nenorime, kad čia (Irane – aut. past) pasikartotų Sirijos scenarijus“, – pareiškė F. Merzas.
Vietoj to Vokietijos kancleris paragino Vašingtono ir Izraelio lyderius „kuo greičiau sudaryti sąlygas šios šalies stabilizavimui“.
JAV skelbia, kiek amerikiečių paliko Artimuosius Rytus
Nuo karo Irane pradžios „beveik 24 tūkst. JAV piliečių saugiai grįžo į Jungtines Valstijas“, teigia valstybės departamento pareigūnas.
„Keletas skrydžių saugiai parvežė šimtus amerikiečių į Jungtines Valstijas, o artimiausiomis dienomis, jei saugumo sąlygos leis, numatyti papildomi skrydžiai“, – CNN cituoja JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją globaliems viešiesiems reikalams Dylaną Johnsoną.
Pareigūnas priduria, kadį 24 tūkst. skaičių neįtraukti amerikiečiai, kurie saugiai persikėlė į kitas šalis arba šiuo metu yra tranzito būsenoje.
Raudoni signalai: Kipre neatmeta teroro išpuolių rizikos
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Kipre teroro išpuoliai „negali būti atmesti“, ir paragino tautiečius išlikti budrius, praneša „SkyNews“.
Pranešimas paskelbtas po to, kai Kipre esančią Karališkųjų oro pajėgų bazę šią savaitę taikėsi Irano dronai.
Interneto svetainėje paskelbtame naujame kelionių patarime britams teigiama, kad teroristų išpuoliai saloje „negali būti atmesti“.
Įspėjama, kad išpuoliai gali būti atsitiktiniai, įskaitant vietas, kurias lanko užsieniečiai.
Izraelis įspėja dėl Irano kasetinių bombų grėsmės
Izraelio policija penktadienį įspėjo gyventojus dėl Irano kasetinių bombų grėsmės, pranešusi, kad bent viena tokia pataikė į šalį per Teherano tęsiamus apšaudymus.
Policija trečiadienį pranešė, kad bombų išminavimo ekspertai rado įrodymų apie kasetinės amunicijos panaudojimą, kai buvo ištirtos iš Irano atskriejusios raketos.
Per atskirą incidentą ketvirtadienio vakarą naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje matyti liepsnojančių sviedinių spiečius, krintantis tamsiame danguje virš centrinio Izraelio.
Policija nekomentavo šio reginio, tačiau vienas karo ekspertas, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, identifikavo juos kaip kasetinės bombos dalį.
Izraelio policija penktadienį paskelbė viešą pranešimą, kuriame vienas iš jos bombų išminavimo specialistų paaiškino kasetinių bombų pavojus.
„Per dabartinį karą šalies vidus susiduria su įvairiomis grėsmėmis, ar tai būtų raketos, bepiločiai orlaiviai, ar reaktyviniai sviediniai. Aš jums papasakosiu apie šiek tiek mažiau žinomą, bet ne mažiau pavojingą grėsmę: kasetinės amunicijos grėsmę“, – vaizdo įraše sakė technikas.
Dėl karinės cenzūros taisyklių, galiojančių Izraelyje nuo karo su Iranu pradžios, smūgių vietos paprastai yra uždaros visuomenei, įskaitant žurnalistus, kol jos nėra išvalytos nuo Irano raketų nuolaužų ir nesprogusios amunicijos.
Izraelis atakuotas: paleista daugiau nei 70 raketų
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad nuo vidurnakčio „Hezbollah“ į Izraelį paleido apie 70 raketų, daugelį jų – iš Pietų Libano.
„Vakar po vidurnakčio Izraelio kryptimi buvo paleista apie 70 raketų“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani , pridurdamas, kad „daug šių paleidimų buvo iš Pietų Libano“.
N. Shoshani taip pat teigė, kad nuo tada, kai Izraelis šią savaitę pradėjo smūgius Libane, jis smogė „daugiau nei 500 taikinių visame Libane ir eliminavo daugiau nei 70 „Hezbollah“ teroristų“.
BBC: Trumpas užkirto kelią greitam karo Irane užbaigimui
Pareikalavęs „besąlygiškos“ Irano kapituliacijos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, užkirto kelią greitai karo, kuris išplito po visus Artimuosius Rytus, pabaigai, įsitikinęs BBC apžvalgininkas Danielius Bushas.
D. Trumpo įrašas socialiniuose tinkluose signalizavo apie naują JAV įsipareigojimą tęsti karą, kol Teherano vyriausybė visiškai kapituliuos. JAV prezidentas neminėjo „režimo pasikeitimo“ – termino, kurio aukšti administracijos pareigūnai vengė nuo tada, kai Jungtinės Valstijos prieš šešias dienas pradėjo puolimą.
Anot apžvalgininko, sunku D. Trumpo raginimą visiškai pasiduoti interpretuoti kitaip nei dabartinio Irano režimo pabaigą.
Įraše socialiniuose tinkluose jis taip pat pakartojo savo poziciją, kad JAV turėtų vaidinti svarbų vaidmenį formuojant Irano politinę ateitį po karo.
„Kaip Iranas į tai sureaguos, dar neaišku. Tačiau iki šiol režimas nerodo jokių ženklų, kad artimiausiu metu ketintų kapituliuoti“, – rašo D. Bushas.
JAV teigia „netrukus“ pradėsianti lydėti laivus Hormūzo sąsiauryje
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas penktadienį pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas ruošiasi lydėti laivus Hormūzo sąsiauryje „kai tik tai bus galima padaryti“, nes eismas šiuo svarbiu prekybos maršrutu tebėra sustojęs dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.
„Kai tik tai bus galima padaryti, mes lydėsime laivus per sąsiaurį ir vėl užtikrinsime energijos tiekimą“, –JAV televizijos kanalo „Fox News“ laidai „Fox and Friends“ sakė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas „kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį“, kad būtų išvengta pasaulinio naftos tiekimo sutrikimų.
Maždaug penktadalis žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų gabenama per šį sąsiaurį.
Karas Artimuosiuose Rytuose: skubiai šaukiamas svarbus susitikimas
Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį vaizdo ryšiu aptars karą regione su Artimųjų Rytų lyderiais, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko atstovas spaudai.
„Šis apsikeitimas nuomonėmis suteiks galimybę išgirsti lyderių situacijos vertinimus ir aptarti tolesnę ES bei jos valstybių narių paramą regiono šalims, taip pat būdus, kaip užbaigti dabartinį konfliktą“, – penktadienį pareiškime teigė atstovas spaudai.
Jis nepateikė detalių, kurie Artimųjų Rytų lyderiai dalyvaus susitikime su EVT pirmininku Antonio Costa ir Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.
Derybų su Iranu nebus? Trumpas pasiuntė žinią apie vienintelį kelią užbaigti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė bet kokią galimybę sudaryti diplomatinį susitarimą su Iranu, kad būtų užbaigtas karinis konfliktas, praneša „SkyNews“.
Savo „Truth Social“ paskyroje penktadienį jis rašė: „Susitarimo su Iranu nebus, išskyrus BESĄLYGINĘ KAPITULIACIJĄ.“
JAV ir jos sąjungininkės „nepertraukiamai dirbs, kad Iranas būtų išgelbėtas nuo sunaikinimo“, kai tik bus išrinktas priimtinas naujas lyderis, teigė D. Trumpas.
Irano aukščiausiasis lyderis buvo nužudytas per pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius praėjusį šeštadienį, o D. Trumpas anksčiau tvirtino, kad nori turėti įtakos jo įpėdinio pasirinkimui.
„Hezbollah“ įspėja Izraelio gyventojus evakuotis iš pasienio zonos
Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ penktadienį įspėjo Izraelio gyventojus evakuotis iš vietovių, esančių penkių kilometrų atstumu nuo sienos su Libanu, dieną po to, kai Izraelis nurodė Beiruto pietinių priemiesčių gyventojams pasitraukti.
Hebrajų kalba „Hezbollah“ „Telegram“ kanaluose paskelbtoje žinutėje Izraelio gyventojams nurodyta evakuotis iš visų vietovių, „esančių 5 kilometrų atstumu nuo sienos“.
„Taip yra dėl (Izraelio) kariuomenės karinių transporto priemonių ir šarvuotų transporterių dislokavimo atvirose vietovėse, naudojant šias vietoves kaip karinius dislokavimo punktus“, – pridūrė ji.
Merzas įspėja dėl su karu Irane susijusios nekontroliuojamos migracijos grėsmės
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Artimųjų Rytų karas negali privesti prie Irano valstybės žlugimo, įspėdamas apie tai, kokį poveikį tai turėtų migracijai į Europą.
„Begaliniu karu mes nesame suinteresuoti. Tas pats pasakytina ir apie Irano valstybingumo žlugimą ar tarpininkų konfliktus, vykstančius Irano žemėje“, – sakė jis.
„Tokie scenarijai galėtų turėti toli siekiančių pasekmių Europai, įskaitant saugumą, energijos tiekimą ir migraciją“, – kalbėjo kancleris.
Dėl karo su Iranu išaugus naftos kainoms, Filipinai pereis prie keturių darbo dienų savaitės
Prognozuojant, kad dėl karo su Iranu greičiausiai smarkiai išaugs kuro kainos, naftos stokojantys Filipinai planuoja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, penktadienį pareiškė prezidentas Ferdinandas Marcosas.
F. Marcosas apie šį pokytį, kuris turėtų įsigalioti visose vyriausybinėse įstaigose pirmadienį, paskelbė pristatydamas priemones, skirtas sušvelninti ginkluoto konflikto tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų ekonominį poveikį.
Jis įspėjo, kad uždarius Hormūzo sąsiaurį, per kurį transportuojama penktadalis pasaulio naftos atsargų, degalų kainos vietos degalinėse kitą savaitę išaugs 7,48 peso už litrą benzino, 17,28 peso už litrą dyzelino ir 32,35 peso už litrą žibalo – t. y. nuo 13 iki 55 JAV centų.
„Mes esame karo, kurio nepasirinkome, aukos“, – savo pareiškime teigė F. Marcosas, pridurdamas, kad neaišku, kada jis baigsis.
„Bet mes kontroliuojame, kaip apsaugosime filipiniečius.“
Filipinai didžiąją dalį žaliavinės naftos importuoja iš Artimųjų Rytų ir vis dar naudoja nafta kūrenamas jėgaines elektros energijai gaminti.
Be to, dėl karo iškilo grėsmė daugiau nei dviejų milijonų Filipinų, dirbančių Artimuosiuose Rytuose, saugumui ir darbo vietoms.
F. Marcosas taip pat nurodė visoms vyriausybinėms agentūroms 10-20 procentų sumažinti degalų ir energijos suvartojimą, uždraudė vyriausybines studijų keliones ir komandos formavimo veiklas, taip pat „susitikimus, kuriuos galima surengti internetu“.
Jis paragino Kongresą suteikti jam įgaliojimus sumažinti akcizo mokesčius naftos produktams, jei žaliavinės naftos kaina viršytų 80 JAV dolerių už barelį, taip pat pakeisti biokuro įstatymą, kad pigesnį bioetanolį būtų leidžiama maišyti su naftos produktais.
Be to, vyriausybė nukentėjusiems sektoriams teiks degalų subsidijas ir pinigines išmokas, sakė jis, plačiau šio pareiškimo nekomentuodamas.
F. Marcosas teigė, kad keturių dienų darbo savaitė bus „laikina“ priemonė, tačiau iki kada ji galios nenurodė.
Sprendimas dirbti keturias dienas per savaitę nebus taikomas pirmosios pagalbos tarnyboms, policijai ir ugniagesiams, pridūrė jis.
Velionio šacho sūnus pasmerkė Irano išpuolius prieš kaimynines arabų šalis
Velionio šacho sūnus penktadienį pasmerkė Irano išpuolius prieš kaimynines šalis ir pareiškė, kad ateityje Teheranas bus „tikras partneris“ šio regiono šalims.
Reza Pahlavi (Reza Pahlavis), save matantis kaip alternatyvą žlugus islamo respublikai, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė, kad Irano raketų atakos prieš Persijos įlankos kaimynes „yra nepriimtinos ir mes jas smerkiame“.
R. Pahlavi yra šacho, nuversto per 1979 metų Irano islamo revoliuciją, sūnus.
Jis įraše žadėjo: „Mes vėl būsime tikri partneriai.“
Izraelis paskelbė sunaikinęs nužudyto aukščiausiojo Irano lyderio „bunkerį“
Penktadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai „sugriovė“ požeminį bunkerį, kuriame veikė nužudytojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vadavietė.
Smūgiai Iranui Jungtinėms Valstijoms jau kainavo milijardus
JAV karinė operacija prieš Iraną vien tik per pirmąsias 100 valandų, skirtingais vertinimais, atsiėjo milijardus dolerių – tiesa, numanomas kaštų diapazonas yra didelis. Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS), pavyzdžiui, nurodo, kad per pirmąsias keturias dienas karas Vašingtonui kainavo 3,7 mlrd. dolerių (beveik 3,2 mlrd. eurų). Jis remiasi nedaugeliu detalių, kurias iki šiol atskleidė Pentagonas.
Leidinys „The Wall Street Journal“ penktadienį rašo apie beveik 11 mlrd. dolerių per pirmąsias karo dienas ir remiasi Elaine McCusker, kuri per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją buvo atsakinga už gynybos biudžetą. Šios išlaidos, laikraščio informacija, apima ir daugiau kaip 12 laivų bei 100 lėktuvų dislokavimą Artimuosiuose Rytuose nuo gruodžio.
Pentagonas, pasak E. McCusker, Irano balistinėms raketoms ir dronams atremti tikriausiai panaudojo 5,7 mlrd. dolerių vertės raketas–perėmėjas, toliau rašo „The Wall Street Journal“. Dar 3,4 mlrd. JAV dolerių tenka bomboms ir kitiems raketų tipams. Išlaidų vertinimas neapima nei atlyginimų, nei mokymų, nei nacionalinių išteklių panaudojimo regione.
„JAV ginkluotųjų pajėgų perėjimas prie pigesnė amunicijos ir ženklus Irano raketų ir dronų paleidimų sumažėjimas sumažins kaštus“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtoje CSIS analizėje.
„Tačiau būsimos išlaidos labai priklausys nuo operacijų intensyvumo ir Irano atsakomųjų priemonių veiksmingumo“, – sakoma pranešime. Institutas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek D. Trumpas, tiek gynybos sekretorius Pete‘as Hegstehas ketvirtadienį, šeštąją karo dieną, užsiminė, kad konfliktas dar gali tęstis „savaites“.
„The Washington Post“: Rusija padeda Iranui taikytis į JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose
Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose. Tai yra pirmasis ženklas, kad dar vienas svarbus JAV priešininkas dalyvauja kare – net jei ir netiesiogiai, skelbia „The Washington Post“.
Iranas siekia „padaryti šį karą skausmingą visiems“: analitikas įvertino šalies tikslus
Jungtinės Valstijos ir Iranas turi labai skirtingus tikslus, kalbant apie karo baigtį, aiškino „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as.
M. Clarke‘as teigia, kad JAV gali prireikti 2-3 savaičių sunaikinti visas Irano karines galimybes „projektuoti jėgą už savo sienų“, tačiau Donaldo Trumpo politiniai tikslai vis dar neaiškūs.
Pasak jo, galimų tikslų yra keletas: „Ar jie tiesiog bando pakenkti Iranui, ar siekia režimo pasikeitimo, ar kažkaip nori užtikrinti, kad nebūtų nei balistinių raketų pajėgumų, nei kariuomenės, nei branduolinės programos?
„Gali būti, kad tai yra jų strategija – tokia, kuri politiškai neturi aiškios pabaigos.“
M. Clarke‘as priduria, kad Irano požiūris yra „padaryti šį karą skausmingą visiems, kad galiausiai Trumpas pajustų spaudimą iš Amerikos visuomenės, ekonomikos, Rytų Azijos, sąjungininkų Persijos įlankoje – ir tada paskelbtų pergalę bei pasitrauktų“.
„Jų akimis, jie kovoja už savo gyvybes ir kovoja už Dievą“, – sako jis.
Ir priduria: „Nes jiems tai yra religinis karas prieš Šėtoną, prieš šėtoniškas amerikiečių jėgas.“
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose danų laivybos milžinė „Maersk“ laikinai stabdo maršrutus
Danijos laivybos milžinė „Maersk“ penktadienį pranešė, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose sustabdo du tarpžemyninius tranzito maršrutus.
Įmonė jau buvo paskelbusi, kad „iki atskiro pranešimo“ stabdo užsakymus Persijos įlankoje.
„Atsižvelgdami į besiplečiantį konfliktą, kuris daro įtaką saugiai laivybai Persijos įlankos regione, priėmėme sprendimą laikinai sustabdyti maršrutą FM1 (jungiantį Tolimuosius Rytus su Artimaisiais Rytais) ir maršrutą ME11 (jungiantį Artimuosius Rytus su Europa)“, – pareiškė įmonė.
Iranas: kai kurios šalys ėmėsi tarpininkavimo pastangų, kad nutrauktų karą
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) penktadienį pareiškė, kad kai kurios šalys pradėjo tarpininkavimo pastangas, siekdamos nutraukti karą, kilusį po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių, tačiau pabrėžė, kad bet kokios derybos turėtų būti nukreiptos į tuos, kurie pradėjo karą.
„Kai kurios šalys pradėjo tarpininkavimo pastangas. Pasakykime aiškiai: esame įsipareigoję siekti ilgalaikės taikos regione, tačiau nedvejodami ginsime savo tautos orumą ir suverenitetą“, – rašė M. Pezeshkianas socialiniame tinkle „X“.
„Tarpininkavimas turėtų būti nukreiptas į tuos, kurie nuvertino Irano žmones ir įžiebė šį konfliktą“, – teigė jis.
Irako kurdų pareigūnai: po išpuolio uždarytas JAV valdomas naftos telkinys
Irako kurdų pareigūnai penktadienį pranešė, kad po išpuolio buvo sustabdyta naftos gavyba JAV įmonės „HKN Energy“ valdomame naftos telkinyje.
Saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad išpuolis išvakarėse buvo įvykdytas panaudojant du dronus.
Šiaurinio Kurdistano regiono gamtos išteklių ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad „vakar neteisėta grupuotė Irake įvykdė teroristinį išpuolį prieš HKN naftos telkinį Sarsingo rajone“ Dohuko provincijoje, padarydama žalos telkiniui ir „sustabdydama gavybą“.
Autonominis Kurdistano regionas buvo įtrauktas į Artimuosius Rytus apėmusį karą ir daugiausia kenčia nuo dronų atakų prieš ten esančias JAV bazes bei interesus.
Kelios Irano remiamos ginkluotos grupuotės, žinomos kaip „Islamo pasipriešinimas Irake“, prisiima atsakomybę už kasdienes dronų atakas prieš JAV bazes.
Dronai ne kartą buvo perimti virš Erbilio, autonominio Kurdistano regiono sostinės, kurioje dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos ir didelis JAV konsulato kompleksas.
Kurdistano naftos bendrovės šaltinis antradienį AFP sakė, kad dauguma užsienio naftos bendrovių laikinai sustabdė gavybą kaip atsargumo priemonę.
Šaltinis: Ukrainos kariškiai netrukus gali būti dislokuoti Persijos įlankos regione
Tikimasi, kad Ukrainos kariškiai netrukus atvyks į Persijos įlankos regioną padėti valstybėms atremti Irano bepiločių orlaivių atakas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
Irano kariuomenė sako atakavusi JAV bazes Kuveite ir žada tęsti smūgius
Irano kariuomenė penktadienį pareiškė, kad atakavo JAV bazes Kuveite, ir pažadėjo tęsti smūgius.
„Per pastarąsias kelias valandas daug įvairaus tipo kariuomenės sausumos pajėgų naikinamųjų bepiločių orlaivių atakavo Amerikos karines bazes Kuveite“, – teigė kariuomenė, pranešė Irano valstybinė televizija.
„Šios atakos artimiausiomis valandomis bus tęsiamos“, – pridūrė kariškiai.
Jungtinės Valstijos vasario 28 d. kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo didžiulę oro kampaniją prieš Iraną, į kurią Islamo Respublika atsakė paleisdama į regiono šalis bepiločius orlaivius ir raketas.
Izraelyje nuo karo su Iranu pradžios ligoninėse atsidūrė 1,6 tūkst žmonių, 11 žuvo
Izraelio sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad nuo karo su Iranu pradžios Izraelio ligoninėse gydyta daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių.
Pranešama, kad į šį skaičių įtraukti žmonės, sužeisti per raketų atakas ir skubėdami į slėptuves, bei asmenys, kuriems prireikė psichiatrinės pagalbos dėl nerimo sutrikimo.
Ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 val. į ligonines paguldyta 140 žmonių, įskaitant vieną sunkiai sužeistą asmenį.
Nuo karo pradžios praėjusį šeštadienį Izraelyje žuvo iš viso 11 žmonių.
Irano žiniasklaida, remdamasi valstybiniu fondu, pranešė, kad nuo šeštadienio Irane žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių. Irano atakos Persijos įlankos valstybėse taip pat pareikalavo kelių aukų.
Po dronų atakos – Azerbaidžanas evakuoja diplomatus iš Irano
Azerbaidžanas penktadienį pranešė atšaukiantis diplomatinius darbuotojus iš kaimyninio Irano, praėjus dienai po to, kai iraniečių dronai atakavo oro uostą ir mokyklą Azerbaidžano pasienio regione.
Libanas perspėja: artėja humanitarinė katastrofa
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas penktadienį perspėjo, kad dėl Izraelio nurodymų evakuotis, sukėlusių masinį gyventojų persikėlimą, artėja humanitarinė katastrofa.
Kubilius: JAV nepajėgi suteikti pakankamai raketų Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai
Jungtinės Valstijos nepajėgios suteikti Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai pakankamai raketų, kad jos galėtų apsiginti, penktadienį pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
„Labai aišku, kad po Irano krizės, jei galima ją taip pavadinti, mums Europoje tapo dar aktualiau didinti oro gynybos ir antibalistinių raketų gamybą, – sakė jis. – Nes amerikiečiai tikrai negalės tiekti pakankamai tų raketų tiek Persijos įlankos šalims, tiek pačiai Amerikos kariuomenei, tiek ir Ukrainos poreikiams.“
A. Kubilius sakė, kad Europos laukia „didžiulis iššūkis“ kuriant priešraketinę gynybą.
Izraelio kariuomenė skelbia pradėjusi naujus smūgius Beiruto pietiniuose priemiesčiuose
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad pradėjo naują „smūgių bangą“ prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ Beiruto pietiniuose priemiesčiuose.
„IDF šiuo metu smūgiuoja į „Hezbollah“ infrastruktūrą Dahijos rajone Beirute“, – nurodė kariuomenė, pavartodama arabišką šios vietovės pavadinimą.
Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną, „Hezbollah“ pirmadienio rytą pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atnaujino intensyvius smūgius į taikinius keliose Libano dalyse.
Tel Avive griaudėja sprogimai: Iranas paleido raketas
Izraelio komerciniame centre Tel Avive penktadienį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Prieš tai kariuomenė pranešė pastebėjusi naujų iš Irano paleistų raketų.
„Ką tik IDF (Izraelio kariuomenė) identifikavo raketas, paleistas iš Irano Izraelio valstybės teritorijos link. Gynybos sistemos veikia, kad neutralizuotų grėsmę“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Jungtinės Valstijos vasario 28 d. kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo didžiulę oro kampaniją prieš Iraną, į kurią Islamo Respublika atsakė paleisdama į regiono šalis bepiločius orlaivius ir raketas.
Izraelis siunčia rimtą įspėjimą savo piliečiams užsienyje
Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje.
Irano pareigūnas: per smūgius Širaze žuvo 20 žmonių
Irano pareigūnas penktadienį pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius pietiniame Širazo mieste žuvo mažiausiai 20 žmonių.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti aukų skaičiaus.
„Šiame teroristiniame išpuolyje kankiniais tapo 20 nekaltų piliečių, o dar 30 buvo sužeisti“, – sakė Farso provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Jalilas Hasani, cituotas oficialios naujienų agentūros IRNA.
Jis teigė, kad išpuolis įvyko „gyvenamajame rajone Zibašahro miestelyje Širaze“.
Dubajaus gyventojai perspėti dėl raketų grėsmės
Dubajaus gyventojai penktadienį gavo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vidaus reikalų ministerijos perspėjimą į savo telefonus, raginantį slėptis nuo galimų raketų grėsmių, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai, Iranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankoje.
„Dėl dabartinės situacijos, galimų raketų grėsmių, nedelsiant ieškokite prieglobsčio artimiausiame saugiame pastate ir venkite langų, durų bei atvirų vietų“, – rašoma perspėjime.
JAV Atstovų Rūmai atmetė iniciatyvą apriboti Trumpo įgaliojimus kariauti su Iranu
JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį atmetė iniciatyvą apriboti Donaldo Trumpo įgaliojimus vykdyti karą prieš Iraną, prezidentui susilaukiant griežtos kritikos dėl karo inicijavimo neprašius Kongreso pritarimo.
Balsams pasiskirsčius 212–219, įstatymų leidėjai nepritarė dvipartinei respublikono Thomaso Massie ir demokrato Ro Khannos pateiktai rezoliucijai, pagal kurią D. Trumpas būtų turėjęs gauti Kongreso pritarimą prieš tęsdamas karines operacijas prieš Teheraną.
Ši priemonė nesulaukė palaikymo praėjus dienai po to, kai panašią iniciatyvą atmetė ir Senatas, o tai išryškino ribotą Kongreso, ypač respublikonų, apetitą stoti į akistatą su Baltaisiais rūmais pirmosiomis karo dienomis.
Net jei abeji Kongreso rūmai būtų pritarę teisės aktams, D. Trumpas būtų galėjęs juos vetuoti. Tokiam žingsniui panaikinti būtų reikėję dviejų trečdalių daugumos abiejuose rūmuose, o peržengti šią ribą dabartiniame Kongrese yra beveik neįmanoma.
Balsavimas įvyko praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo didžiulę karinę kampaniją prieš Iraną, taikydamiesi į raketų įrenginius, karinio jūrų laivyno išteklius ir kitą infrastruktūrą. Per smūgius jau žuvo aukšto rango Irano vyriausybės pareigūnai, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, ir išprovokavo atsakomąsias atakas visame regione.
Karas pareikalavo ir amerikiečių gyvybių: per smūgį į JAV bazę Kuveite žuvo šeši JAV kariškiai, o tai padidino spaudimą įstatymų leidėjams pasisakyti dėl karo, kuriam Kongresas nedavė aiškaus leidimo.
Demokratai, kurie turėtų siekti surengti daugiau balsavimų, argumentuoja, kad administracija pateikė nevienodus šios kampanijos paaiškinimus ir nepademonstravo, kad Iranas kėlė neišvengiamą grėsmę, dėl kurios reikėjo nedelsiant imtis veiksmų.
Pagal Konstituciją tik Kongresas turi įgaliojimus paskelbti karą. 1973 m. Karo įgaliojimų rezoliucijos, priimtos po Vietnamo karo, tikslas buvo neleisti prezidentams siųsti JAV pajėgas į ilgus konfliktus be Kongreso sutikimo.
„Situacija įkaitusi“: JK įvardijo, kiek laiko dar gali tęstis karas
Jungtinės Karalystės vicepremjeras Davidas Lammy teigia, kad karas su Iranu gali tęstis dar „kelias dienas“, pabrėždamas, kad JAV ir Izraelis turi savo „karo tikslus“, kurių jo šalis nepalaiko, rašo „Sky News“.
„Galų gale karo tikslus nustato amerikiečiai ir izraeliečiai, kurie pradėjo šią puolamąją operaciją, kurioje mes, žinoma, nedalyvaujame“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Mūsų atsakas yra gynybiniai veiksmai. Ir parama mūsų sąjungininkams bei britų kariams ir žmonėms visame regione. Todėl karo tikslus galiausiai turi nustatyti jie.“
D. Lammy taip pat pripažino, kad tai yra „įtemptas metas“ visiems, kuriuos tai palietė.
„Situacija įkaitusi, nes matome dronų naudojimą – tai naujo tipo karas, kuriame akivaizdu, kad daug ko buvo išmokta iš Ukrainos karo“, – aiškino jis.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis septintą dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius naujausius su juo susijusius įvykius.
Izraelis taikosi į „režimo infrastruktūrą“
Izraelis pranešė, kad penktadienio rytą surengė virtinę smūgių Teheranui, taikydamasis į „režimo infrastruktūrą“ Irano sostinėje.
AFP žurnalistai Teherane girdėjo garsius sprogimus kai kuriose miesto dalyse.
Australijos kariai JAV povandeniniame laive
Trys Australijos kariškiai buvo amerikiečių povandeniniame laive, kuris šią savaitę prie Šri Lankos krantų nuskandino Irano karinio jūrų laivyno laivą, pranešė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is.
Kariškiai povandeniniame laive buvo pagal mokymų susitarimus, numatytus AUKUS – kelių dešimtmečių gynybos pakte su Jungtine Karalyste (JK) ir JAV.
Jungtinės Valstijos per karą prieš Iraną sako nuskandinusios daugiau nei 30 Irano laivų, o Teherano pajėgų vykdomų balistinių raketų ir bepiločių orlaivių atakų skaičius gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango JAV karininkas.
Smūgis Bahreino viešbučiui
Bahreinas pranešė, kad Iranas smogė viešbučiui ir dviem gyvenamiesiems pastatams sostinėje Menamoje, patikslindamas ankstesnį pranešimą, kai skelbta apie atakuotus du viešbučius ir vieną gyvenamąjį namą.
Ataka įvykdyta praėjus dienai po to, kai Irano raketos smūgis sukėlė gaisrą pagrindinėje Bahreino valstybinėje naftos perdirbimo gamykloje.
Saudo Arabija numušė raketas
Saudo Arabija penktadienio rytą pranešė, kad perėmė tris dronus ir tris balistines raketas, paleistas į jos oro pajėgų bazę, Iranui tęsiant atakas Persijos įlankoje.
„Trys dronai buvo perimti ir sunaikinti į rytus nuo Rijado regiono“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Saudo Arabijos gynybos ministerija, cituodama atstovą spaudai.
„Trys balistinės raketos, paleistos Princo Sultano oro bazės link, buvo perimtos ir sunaikintos“, – ankstesniame įraše teigė ministerija.
Tuo tarpu kai kuriems Vakarų ambasadų darbuotojams Rijade buvo nurodyta slėptis vietoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai, po to, kai anksčiau šią savaitę buvo užpulta JAV ambasados teritorija.
Atremta ataka prieš JAV karinę bazę
Kataro gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad oro gynybos sistemos užkirto kelią dronų išpuoliui, nukreiptam prieš Jungtinių Valstijų pajėgų bazę al Udeide.
Šis taikinys yra didžiausias Vašingtono karinis objektas Artimuosiuose Rytuose.
„Kataro emyro oro gynybos pajėgos sėkmingai perėmė dronų ataką, nukreiptą į Al Udeido oro pajėgų bazę“, – teigė ministerija.
Libane auga žuvusiųjų skaičius
Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo Izraelio smūgių Libane žuvusiųjų skaičius išaugo iki 123 nuo tada, kai šalis anksčiau šią savaitę buvo įtraukta į regioninį karą. Į atnaujintą skaičių įtraukta ir naujos smūgių bangos pietiniuose Beiruto priemiesčiuose aukos.
Ministerija pridūrė, kad nuo pirmadienio taip pat buvo sužeisti 638 žmonės.
Egiptas „beveik nepaprastojoje padėtyje“
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi pareiškė, kad jo šalyje susiklostė ekonominė „beveik nepaprastoji padėtis“, ir įspėjo dėl nevaldomos infliacijos.
Karo akademijos renginyje prezidentas pridūrė, kad kainas keliantys prekybininkai gali būti teisiami karo teismuose, teigiama jo atstovo spaudai pranešime.
Pasisakė Irano remiamų Jemeno husių lyderis
Jemeno Irano remiamų husių lyderis ketvirtadienį per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė, kad jo grupuotė pasirengusi smogti bet kurią akimirką.
„Kalbant apie karinį eskalavimą ir veiksmus, mūsų pirštai yra ant gaiduko, esame pasirengę reaguoti bet kurią akimirką, jei to prireiks dėl įvykių eigos“, – sakė Abdulmalikas al Houthi.
NATO stiprina priešraketinę gynybą
NATO pranešė sustiprinusi savo „balistinių raketų gynybos poziciją“, Iranui suintensyvinus smūgius Artimuosiuose Rytuose, kai į aljanso narę Turkiją buvo paleista raketa, kuri vėliau buvo numušta.
Aljanso 32 valstybės narės pritarė NATO vadams, kad ši pozicija turėtų išlikti „padidinto lygio“, kol atslūgs Irano „beatodairiškų išpuolių visame regione“ grėsmė.
Izraelis žada „papildomų staigmenų“
Izraelio kariuomenės vadas pareiškė, kad JAV ir Izraelio kampanija prieš Iraną pereina į kitą etapą, o operacijomis siekiama sutriuškinti islamo respublikos karinius pajėgumus.
„Šiame etape mes toliau ardysime režimą ir jo karinius pajėgumus. Ateityje mes paruošėme papildomų staigmenų, kurių neketinu atskleisti“, – per televiziją transliuotame pareiškime sakė generolas leitenantas Eyalas Zamiras.
Trumpas remia kurdų puolimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pritartų bet kokiam Irano kurdų kovotojų puolimui Irane, remiant JAV ir Izraelio karą prieš islamo respubliką.
„Manau, kad nuostabu, jog jie nori tai padaryti, aš visiškai tam pritarčiau“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat pareiškė, kad šiuo metu būtų „laiko švaistymas“ svarstyti JAV sausumos pajėgų siuntimą į Iraną, pranešė televizija „NBC News“.
Šri Lanka perėmė Irano laivo kontrolę
Šri Lanka išlaipino Irano karinio jūrų laivyno laivo įgulą ir perėmė jo kontrolę, praėjus dienai po mirtinos JAV povandeninio laivo atakos prieš kitą laivą.
Prezidentas Anura Kumara Dissanayake teigė, kad jo šalies karinis jūrų laivynas paėmė 208 jūreivius iš laivo „IRIS Bushehr“, kuris, kaip ir trečiadienį prie pietinių Šri Lankos krantų torpeduotas laivas, dalyvavo karinėse jūrų pratybose Rytų Indijoje.
Trumpas nori dalyvauti renkant Irano lyderį
D. Trumpas tvirtino, kad jis turėtų dalyvauti renkant kitą aukščiausiąjį Irano lyderį po ajatolos Ali Khamenei nužudymo, kurio sūnus, pasak jo, jam yra nepriimtinas.
„Khamenei sūnus yra lengvasvoris. Turiu dalyvauti paskyrimo procese, kaip ir su Delcy“, – sakė D. Trumpas, lygindamas situaciją su Venesuela, kur laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez bendradarbiavo su juo po to, kai JAV nuvertė jos vadovą Nicolas Maduro.
Saudo Arabija praneša į rytus nuo Rijado perėmusi tris bepiločius orlaivius
Iranui tęsiant atakas Persijos įlankoje, Saudo Arabija pranešė, kad penktadienį į rytus nuo Rijado sunaikino tris bepiločius orlaivius.
„Į rytus nuo Rijado regiono buvo perimti ir sunaikinti trys bepiločiai orlaiviai“, – tinkle „X“ teigė Saudo Arabijos gynybos ministerija, cituodama atstovą.
Jungtinės Valstijos vasario 28 d. kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo didžiulę oro kampaniją prieš Iraną, į kurią Islamo Respublika atsakė paleisdama į kitas regiono šalis bepiločius orlaivius ir raketas.
„Hezbollah“ paragino šiaurės Izraelio gyventojus išvykti iš pasienio rajonų
Irano remiama Libano „Hezbollah“ kovotojų grupuotė paragino šiaurės Izraelio gyventojus išvykti iš teritorijos.
Šiitų grupuotė perspėjo, kad Izraelio kariuomenės atakos Libane neliks be atsako. Ji paragino gyventojus evakuotis iš visų Izraelio gyvenviečių, esančių arčiau kaip 5 km nuo sienos.
Tai buvo pirmas tokio pobūdžio kovotojų grupuotės perspėjimas nuo pastarojo smurto proveržio pradžios.
Anksčiau Izraelio kariuomenė paragino kelių tankiai gyvenamų Libano sostinės Beiruto priemiesčių gyventojus palikti teritoriją. Šie rajonai laikomi „Hezbollah“ tvirtovėmis.
Ketvirtadienio vakarą Izraelio kariuomenė ten pradėjo smūgius. Gyventojai pranešė apie sprogimus.
Tai buvo pirmas kartas, kai Izraelio kariuomenė paskelbė įspėjimą dėl tokio dydžio teritorijos regione.
„Hezbollah“ kovotojai anksti pirmadienį ėmė šaudyti raketomis į Izraelį, reaguodami į Irano aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną.
Nuo tada Izraelio kariuomenė vykdė intensyvias atakas prieš taikinius keliose Libano dalyse.
JAV pranešė nuskandinusios daugiau nei 30 Irano laivų
Jungtinės Valstijos per tebevykstantį karą prieš Iraną nuskandino daugiau nei 30 Irano laivų, o Teherano pajėgų vykdomų balistinių raketų ir bepiločių orlaivių atakų skaičius gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango JAV karininkas.
„Šiuo metu esame nuskandinę daugiau nei 30 laivų, o vos prieš kelias valandas smogėme Irano dronų nešėjui, kuris yra maždaug Antrojo pasaulinio karo (laikų) lėktuvnešio dydžio. Šiuo metu jis dega“, – spaudos konferencijoje sakė admirolas Bradas Cooperis.
Tuo tarpu Irano „balistinių raketų atakų sumažėjo 90 proc., palyginti su pirmąja (karo) diena“, o „bepiločių orlaivių atakų sumažėjo 83 proc.“, teigė B. Cooperis, vadovaujantis Centrinei vadavietei (CENTCOM), atsakingai už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
Vasario 28 dieną Jungtinės Valstijos kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo masinę oro smūgių kampaniją prieš Iraną, o Teheranas atsakė dronų ir raketų smūgiais kitoms regiono šalims.
Irano balistinių raketų pajėgumų ir karinio jūrų laivyno sunaikinimas yra du pagrindiniai Vašingtono deklaruoti operacijos prieš Iraną „Operation Epic Fury“ tikslai.
Saudo Arabija skelbia numušusi dronų ir raketų
Saudo Arabija penktadienį pranešė sunaikinusi tris bepiločius orlaivius į rytus nuo Rijado, Iranui tęsiant atakas Persijos įlankos regione.
„Trys dronai buvo perimti ir sunaikinti į rytus nuo Rijado regiono“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Saudo Arabijos gynybos ministerija, cituodama atstovą spaudai.
Anksčiau penktadienį karalystė pranešė perėmusi tris balistines raketas, paleistas vienos oro bazės link.
„Trys balistinės raketos, paleistos Princo Sultano oro bazės link, buvo perimtos ir sunaikintos“, – nurodė Gynybos ministerija.
Trumpas: Iranas „prarado viską“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „prarado viską“, ir atmetė sausumos invazijos poreikį šiuo metu – tokią operaciją pavadindamas „laiko švaistymu“, rašo „Sky News“.
Kataro pajėgos atrėmė bepiločių ataką prieš didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose
Kataro gynybos ministerija pranešė, kad oro gynybos sistemos užkirto kelią bepiločių orlaivių išpuoliui, nukreiptam prieš Jungtinių Valstijų pajėgų bazę al Udeide.
Šis taikinys yra didžiausias Vašingtono karinis objektas Artimuosiuose Rytuose.
„Kataro emyro oro gynybos pajėgos sėkmingai perėmė dronų ataką, nukreiptą į al Udeido oro pajėgų bazę“, – teigė ministerija.
Artimųjų Rytų karas: septintąją dieną vėl aidi sprogimai
Įsiplieskęs karas su Iranu, apėmęs Artimuosius Rytus ir išplitęs už regiono ribų, penktadienį vyksta jau septintą dieną, Izraelio pajėgoms paskelbus apie „kitą etapą“ ir bombardavus pietinius Beiruto priemiesčius.
Izraelio kariuomenė anksčiau išplatino precedento neturintį įspėjimą evakuotis visai pietinei Libano sostinės teritorijai, sukeldama gyventojų paniką.
Karo padariniai juntami net iki Šri Lankos pakrantės, kur JAV povandeninis laivas ketvirtadienį torpedavo Irano karo laivą, ir iki Azerbaidžano, kuris pagrasino atsakomaisiais veiksmais po ketvirtadienio drono smūgio oro uostui.
Politiniame fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atmetė galimybę, kad velionio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) sūnus Mojtaba Khamenei (Modžtaba Chamenėjus) galėtų pakeisti nužudytą tėvą, pavadindamas jį „lengvasvoriu“.
„Khamenei sūnus man nepriimtinas. Mes norime, kad kas nors atneštų harmoniją ir taiką Iranui“, – leidiniui „Axios“ teigė D. Trumpas, grasindamas tolesniu karu, jei nebus rasta geresnė alternatyva.
Šios pastabos rodo norą dirbti su asmeniu iš Irano vidaus, o ne visiškai nuversti vyriausybę, nepaisant D. Trumpo raginimų iraniečiams sukilti ir „atsiimti“ savo šalį.
Izraelio antskrydžiai Libane
Libano valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Izraelis surengė antskrydžius prieš kelis miestelius Pietų Libane.
„Priešo karo lėktuvai naktį atakavo Srifą, Aita al Šaabą, Tuliną, Savaną ir Madždal Selmą“, – pranešė oficialioji Nacionalinė naujienų agentūra (NNA).
Dar vienas smūgis auštant buvo nukreiptas į Rytų Libano miestą Dursą, nurodė NNA.
Libanas į besiplečiantį konfliktą buvo įtrauktas pirmadienį, kai Irano remiama libaniečių ginkluota grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, keršydama už A. Khamenei nužudymą.
Izraelis atsakė oro smūgiais ir pasiuntė sausumos pajėgas į kai kuriuos Libano pasienio kaimus, o ketvirtadienį atakavo pietinius Beiruto priemiesčius, teigdamas, kad smogia „Hezbollah“ infrastruktūrai.
„Hezbollah“ penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgių bangą prieš Izraelio pajėgas ir nurodė, kad tai buvo kerštas už ankstesnės dienos atakas.
Grupuotė trijuose atskiruose pranešimuose „Telegram“ kanale nurodė, kad jos kovotojai penktadienio rytą paleido raketų ir artilerijos sviedinių į pasienio pozicijas, praėjus kelioms valandoms po raketų ugnies į Izraelio kareivines okupuotose Golano Aukštumose ir karinio jūrų laivyno bazę Haifos uoste.
Pranešimų apie aukas negauta.
Atremta ataka prieš JAV karinę bazę
Kataro gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad oro gynybos sistemos užkirto kelią bepiločių orlaivių išpuoliui, nukreiptam prieš Jungtinių Valstijų pajėgų bazę al Udeide.
Šis taikinys yra didžiausias Vašingtono karinis objektas Artimuosiuose Rytuose.
„Kataro emyro oro gynybos pajėgos sėkmingai perėmė dronų ataką, nukreiptą į al Udeido oro pajėgų bazę“, – teigė ministerija.
Bahreinas: Iranas smogė viešbučiui
Bahreinas penktadienį pranešė, kad Iranas smogė viešbučiui ir dviem gyvenamiesiems pastatams sostinėje Menamoje, patikslindamas ankstesnį pranešimą, kai skelbta apie atakuotus du viešbučius ir vieną gyvenamąjį namą.
Ataka įvykdyta praėjus dienai po to, kai Irano raketos smūgis sukėlė gaisrą pagrindinėje Bahreino valstybinėje naftos perdirbimo gamykloje, Teheranui tęsiant puolimą Persijos įlankos regione.
„Irano agresija buvo nukreipta prieš viešbutį ir du gyvenamuosius pastatus Menamoje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Bahreino vidaus reikalų ministerija. Ji pridūrė, kad žmonių aukų išvengta.
Pranešama, kad viename iš gyvenamųjų pastatų kilęs gaisras buvo užgesintas.
Teherane – galingi smūgiai
Penktadienį Teherane pranešta apie intensyvias atakas – po to, kai Izraelis pareiškė atakuojantis „režimo infrastruktūrą“ nauju karo, kurį Izraelis kartu su Jungtinėmis Valstijomis pradėjo prieš Iraną, etapu.
Anksti penktadienį Irano žiniasklaida pranešė apie stiprius smūgius sostinėje Teherane.
Izraelio kariuomenės vadas anksčiau perspėjo, kad JAV ir Izraelio kampanija pereina į „kitą etapą“, kurio tikslas – „toliau ardyti režimą ir jo karinius pajėgumus“.
„Mes paruošėme papildomų staigmenų, kurių neketinu atskleisti“, – per televiziją transliuotame pareiškime sakė generolas leitenantas Eyalas Zamiras (Ejalas Zamiras).
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) taip pat paskelbė, kad „ugnies galia virš Irano ir Teherano netrukus dramatiškai išaugs“.
Irano Revoliucinė gvardija pranešė paleidusi raketų Tel Avivo link po ankstesnės sprogimų bangos.
Izraelis pranešė surengęs kitą atakų bangą prieš Iraną
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą.
„IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle.
Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę.
„Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.
Jis taip pat paskelbė apie „tolesnius netikėtumus“ būsimose operacijose Irane, tačiau jų nekonkretizavo.
Atsakydamas į JAV ir Izraelio karinius smūgius Irano viduje, Iranas surengė atakas prieš taikinius Persijos įlankos valstybėse, įskaitant JAV karines bazes ir diplomatines atstovybes.
JAV paskelbė išimtį, leidžiančią Indijai pirkti rusišką naftą, kol vyksta karas su Iranu
Jungtinės Valstijos suteikė Indijai 30 dienų išimtį pirkti rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Ši priemonė „leis naftai ir toliau tekėti į pasaulinę rinką, – teigė S. Bessentas įraše platformoje „X“. – Indija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė, ir mes labai tikimės, kad Naujasis Delis padidins JAV naftos pirkimą. Ši laikina priemonė sumažins spaudimą, kurį sukėlė Irano mėginimas paversti pasaulinę energetiką įkaite."
Trumpalaikė išimtis nesuteiks reikšmingos finansinės naudos Rusijos vyriausybei, nes ji leidžia tik vykdyti sandorius, susijusius su nafta, kuri jau yra pakrauta ir įstrigusi jūroje, pridūrė S. Bessentas.
Laivyba Hormūzo sąsiauriu, svarbiu tarptautinei prekybai, prasidėjus karui Irane sumažėjo maždaug 90 proc., teigia karo stebėtojai.
Tai vienintelė jungtis tarp Persijos įlankos, kuriame įsikūrusios didžiausios naftą išgaunančios šalys – Iranas, Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas, Kataras, Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai – ir pasaulio vandenynų.
Praėjusiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė baudžiamuosius muitų tarifus Indijai, siekdamas sumažinti pajamas iš naftos, kurias Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas naudoja savo karui prieš Ukrainą finansuoti. Neseniai tuos tarifus D. Trumpas panaikino, teigdamas, kad Indija ėmėsi veiksmų nustoti pirkti rusišką naftą.
Izraelio pajėgos žada netikėtumus: karas pereina į „kitą etapą“
Izraelio kariuomenės vadovas perspėjo, kad karas prieš Iraną pereina į „kitą etapą“ ir apims „netikėtus veiksmus“, rašo „Sky News“.
Eyalas Zamiras tai pasakė kovo 5-osios vakarą per kreipimąsi į visuomenę.
„Dabar pereiname į kitą kampanijos fazę, kurioje sustiprinsime smūgius režimo pagrindams ir kariniams pajėgumams“, – sakė jis.
„Turime ir papildomų netikėtų veiksmų, kurių neketinu atskleisti“, – teigė E. Zamiras.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kas pasakė kad Iranas yra priešas? Žydai ir žydasklaida
Kas sukėlė karą Ukrainoje? Žydai
Kas žudė palestiniecius? Žydai
Kas žudo libaniecius? Žydai
Kas žudo iraniečius? Žydai
Kas pdofilai ir zmogedros? Žydai
Kas yra teroristai? Žydai
Kas užtvinde pasaulį narkotikais, pornografija ir visu kitu mėšlu ? Žydai
Žydai sukėlė visus karus pasaulyje. Jų padarytiems nusikaltimams surašyti prireikti kokio milijardo lapų.
Izraelio kariuomenė praneša penktadienį smogusi daugiau nei 400 taikinių Irano teritorijoje
Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.
„Keliuose Irano rajonuose buvo smogta daugiau nei 400 taikinių, įskaitant balistinių raketų paleidimo įrenginius ir Irano bepiločių orlaivių (dronų) saugyklas“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Šis lygis iš esmės atitinka smūgių, kuriuos Izraelis teigia sudavęs pastarosiomis dienomis, lygį, o tai rodo, kad kampanija rajonuose, į kuriuos taikosi žydų valstybė, nėra trumpalaikė.