Trumpas: konfliktas Irane – „trumpalaikė ekskursija“
Kalbėdamas apie karą Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas Atstovų Rūmų respublikonams pasakė, kad šis konfliktas yra „trumpalaikė ekskursija“, rašo „Sky News“.
Trumpas: karas prieš Iraną „beveik baigtas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra „beveik visiškai baigtas“ ir kad Vašingtonas yra „gerokai priekyje“ nuo jo pradinio 4-5 savaičių numatyto termino, pranešė „CBS News“.
Irano pareigūnas rėžė tiesiai: diplomatijai vietos nebėra
Aukštas Irano pareigūnas perspėjo, kad jo šalies vyriausybė yra pasirengusi ilgam karui su JAV ir užsiminė, jog yra pasiryžusi toliau atakuoti Persijos įlankos šalis, siekdama įtikinti jas daryti spaudimą prezidentui Donaldui Trumpui atsitraukti nuo konflikto.
Kallas pateikė reikalavimą Izraeliui: įvardijo, kur turi būti nutrauktos operacijos
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pareikalavo, kad Izraelis nutrauktų karines operacijas Libane. Izraelis po pastarųjų proiranietiškų „Hezbollah“ kovotojų atakų turi teisę gintis, pareiškė ji Briuselyje. Tačiau atsakomieji veiksmai esą sukelia masinį gyventojų perkėlimą ir dar labiau destabilizuoja ir taip trapią padėtį.
Griežta reakcija esą kelia pavojų, kad Libanas ir jo gyventojai bus įtraukti į karą, kuris nėra jų karas, ir tai turės sunkių humanitarinių padarinių.
„Diplomatija ir grįžimas prie paliaubų yra geriausia galimybė apsaugoti Libaną, kad jis nenuslystų į chaosą“, – pabrėžė K. Kallas.
Esą dabar svarbiausia, kad būtų išvengta daugiau žuvusiųjų, gyventojų iškeldinimų ir eskalacijos regione.
Be to, būtina paisyti Libano suverenumo ir teritorinio vientisumo.
„Izraelis turi nutraukti savo operacijas Libane“, – reikalavo K. Kallas.
Izraelio pajėgos teigia sunaikinusios Revoliucinės gvardijos dronų bazę
Izraelio pajėgų naikintuvai, karinio atstovo duomenimis, sunaikino Irano Revoliucinės gvardijos dronų bazę. Apie objekto vietą kol kas duomenys nepateikiami. Bazė esą atakuota per smūgių bangą prieš karinę infrastruktūrą Irane. Iš jos buvo leidžiami dronai atakoms prieš Izraelį, jie čia taip pat buvo laikomi.
Be to, Izraelio duomenimis, smogta trims raketų paleidimo įrenginiams, iš kurių valandą pieš tai buvo paleistos raketos į Izraelį.
Valstybinis Irano transliuotojas IRIB pranešė apie atakas prieš įvairius karinius objektus Vakarų Teherane. Pasak liudininkų, smogta Revoliucinės gvardijos aviacijos ir kosmoso agentūrai Čitgaro rajone. Ir čia buvo laikomi dronai.
„Hezbollah“: raketomis atakuota Izraelio bazė prie Tel Avivo
Libano islamistų grupuotė „Hezbollah“ pirmadienį pranešė, kad pažangiomis raketomis atakavo Izraelio vidaus fronto vadavietės bazę Ramloje, netoli Tel Avivo.
Tai įvyko praėjus savaitei nuo karo tarp proiranietiškos grupuotės ir Izraelio pradžios.
Pareiškime grupuotė nurodė, kad bazę atakavo „pažangių raketų salvėmis“, reaguodama į „nusikalstamą Izraelio agresiją, kuri smogė dešimtims Libano miestų ir miestelių bei pietiniams Beiruto priemiesčiams“.
Macronas: Irano režimo negalima pakeisti vien tik bombardavimais
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad „esminiai“ Irano vadovybės pokyčiai negali įvykti „vien tik dėl Amerikos ir Izraelio bombardavimų“, ir taip pat pažymėjo, jog karas Artimuosiuose Rytuose gali tęstis „kelias savaites“.
„Nemanau, kad vien tik bombardavimais galima pasiekti esminį režimo pakeitimą ar politinės sistemos pokyčius“, – Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles De Gaulle“, kuris šiuo metu dislokuotas Viduržemio jūroje, sakė E. Macronas.
Karas, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, „šioje intensyvioje fazėje“ gali tęstis „kelias dienas, galbūt kelias savaites“, nurodė jis.
Jungtinės Valstijos vasario 28 d. kartu su Izraeliu pradėjo didžiulę oro kampaniją prieš Iraną, į kurią Islamo Respublika atsakė paleisdama į regiono šalis bepiločius orlaivius ir raketas.
Izraelis: naujasis Irano aukščiausiasis lyderis yra tironas, kuris tęs režimo žiaurumą
Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra „tironas“, kaip ir jo nužudytas tėvas, ir tęs Irano „režimo žiaurumą“.
Libanas siūlo tiesiogines derybas su Izraeliu
Paaštrėjus situacijai tarp jo šalies ir Izraelio, Libano prezidentas Josephas Aounas siūlo tiesiogines derybas su kaimynine šalimi. Jis atitinkamą iniciatyvą pristatė vaizdo konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa, teigiama vyriausybės pranešime. Iniciatyva grindžiama keturiais punktais: tai visiškas ugnies nutraukimas, neatidėliotina logistinė pagalba Libano ginkluotosioms pajėgoms, visiškas „Hezbollah“ nuginklavimas ir tiesioginė derybos tarp Libano ir Izraelio globojant tarptautinei bendruomenei.
Vaizdo konferencijoje dalyvavo ir kitų regiono šalių lyderiai, įskaitant Egipto prezidentą Abdelą Fattahą al Sisi ir Irako ministrą pirmininką Mohammedą al Sudani.
Per pastarąją eskalaciją Libane savo namus jau paliko daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, pabrėžė J. Aounas.
„Kai kurie jų klaidžioja gatvėmis, be pastogės ir būtiniausių gyvenimui reikalingų dalykų“, – kalbėjo jis.
Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, Teherano sąjungininkė „Hezbollah“ grupuotė prieš daugiau nei savaitę vėl paleido raketų į Izraelį. Nuo tada Izraelio pajėgos vėl dideliu mastu atakuoja pozicijas Libane. „Hezbollah“ Libane yra sukūrusi savotišką valstybę valstybėje. Grupuotė laiko save vienintele tikra pasipriešinimo jėga prieš mirtiną priešą Izraelį. Ir Libano valstybė oficialiai yra karo stovyje su Izraeliu.
Sirijos lyderis parėmė Libano pastangas nuginkluoti „Hezbollah“
Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa pirmadienį pareiškė remiantis savo kolegą Libane Josephą Aouną pastarojo pastangose nuginkluoti islamistų grupuotę „Hezbollah“, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Kovo 2 dieną Artimųjų Rytų karas išsiplėtė į Libaną, kai Teherano remiama „Hezbollah“ paleido raketas Izraelio link, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą pirmąją JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną dieną, išprovokuodama Izraelio atsakomuosius veiksmus.
Nuo kovo 2 dienos Izraelis vykdo didelio masto oro antskrydžius Libane ir sausumos pajėgų įsiveržimus, per kuriuos žuvo mažiausiai 486 žmonės, praneša Libano sveikatos apsaugos ministerija.
„Mes palaikome Libano prezidentą Josephą Aouną nuginkluojant „Hezbollah“, – sakė A. al Sharaa per vaizdo konferenciją su aukščiausio rango Europos pareigūnais.
Sirijos armija sustiprino savo karių dislokavimą prie šalies sienų su Libanu ir Iraku, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Sirijos vyriausybės šaltinis.
„Mes sustiprinome savo gynybines pajėgas palei sieną, siekdami užkirsti kelią konflikto pasekmėms išplisti į Sirijos teritoriją ir kovoti su tarpvalstybinėmis organizacijomis bei neleisti joms naudotis Sirijos žeme“, – sakė A. al Sharaa.
Pirmadienį J. Aounas apkaltino „Hezbollah“ siekiant Libano valstybės „žlugimo“ dėl jos sprendimo paleisti raketas Izraelio link.
Irano remiama „Hezbollah“ buvo svarbi buvusio Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkė, siunčianti pajėgas jam padėti pilietiniame kare.
Jo brutalus valdymas baigėsi 2024 metų gruodį, ir jį pakeitė naujos islamistų valdžios institucijos, priešiškos „Hezbollah“.
Trumpas teigia esąs nepatenkintas naujuoju Irano lyderiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį laikraščiui „New York Post“ pareiškė esąs nepatenkintas ajatolos Mojtabos Khamenei paskyrimu pakeisti nužudytą tėvą Irano aukščiausiojo lyderio poste.
„Nesakysiu jums. Esu juo nepatenkintas“, – sakė D. Trumpas iš savo Doral golfo klubo netoli Majamio, paklaustas apie savo planus dėl M. Khamenei.
Libano prezidentas kaltina „Hezbollah“ žlugdant valstybę Irano naudai
Libano prezidentas Josephas Aounas pirmadienį apkaltino islamistų grupuotę „Hezbollah“ siekiant valstybės žlugimo dėl Irano interesų, praėjus savaitei po to, kai ši grupuotė pradėjo ataką prieš Izraelį, sukeldama naują karą Libane.
„Tie, kas paleido tas raketas, norėjo sukelti Libano valstybės žlugimą, panardindami ją į agresiją ir chaosą (...) viskas dėl Irano režimo skaičiavimų“, – sakė J. Aounas aukščiausio rango Europos pareigūnams nuotoliniame susitikime.
J. Aounas apibūdino „Hezbollah“ kaip „ginkluotą grupę už valstybės ribų, kuri nevertina Libano interesų ar jo žmonių gyvybių“, ir paragino „tiesiogines derybas su Izraeliu, prižiūrint tarptautinei bendruomenei“, kad būtų sustabdytas karas.
FT įvardijo šalis, kurios sumokės didžiausią kainą dėl Trumpo karo prieš Iraną
„Financial Times“ primena, kad JAV yra grynoji gamtinių dujų eksportuotoja nuo 2017 metų, o naftos – nuo 2020 metų. Todėl jų pačių energetikos sektorius laimės dėl energijos kainų augimo, net jei vidutiniai amerikiečių namų ūkiai stipriai nukentės dėl brangstančio benzino. Tuo tarpu Europos ir Azijos ekonomikos, priklausomos nuo energijos importo, susidurs su gerokai spartesniu infliacijos augimu.
Praėjusią savaitę, prasidėjus kovos veiksmams Artimuosiuose Rytuose, Brent rūšies naftos kaina šoktelėjo beveik 30 proc., o Europos dujų kainos pakilo dviem trečdaliais.
Augimą lėmė baimė dėl ilgalaikių tiekimo sutrikimų per Hormuzo sąsiaurį – svarbią energijos transportavimo arteriją – taip pat dėl gamybos nuostolių kitose Artimųjų Rytų šalyse.
Jei aukštos kainos išsilaikys, tai didins infliaciją, mažins namų ūkių perkamąją galią ir stabdys BVP augimą viso pasaulio ekonomikose. Centriniai bankai gali būti priversti išlaikyti aukštas palūkanų normas, o vyriausybės susidurs su papildoma fiskaline našta.
Energijos kainų pokyčiai taps galingu pajamų perskirstymo mechanizmu tarp valstybių. Naftos eksportuotojai gaus didžiąją dalį papildomų pajamų.
Dujų kainos kilo dar greičiau nei žaliavinės naftos kaina. Tai brangiai kainuos tokioms Europos ekonomikoms kaip Italija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, kurios labai priklauso nuo dujų importo.
Energijos kainų šuolis labiausiai paveiks Italiją, kur šių metų ketvirtąjį ketvirtį infliacija gali padidėti daugiau nei 1 procentiniu punktu, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.
Eurozona ir Jungtinė Karalystė prognozuojamą infliaciją matys padidėjusią daugiau nei puse procentinio punkto. Tuo tarpu JAV ketvirtąjį ketvirtį infliacija padidės tik 0,2 procentinio punkto, o Kanada nukentės mažiausiai.
Kinija, Indija ir Pietų Korėja yra didelės naftos ir dujų importuotojos iš Persijos įlankos, todėl jos taip pat yra pažeidžiamos.
Pavyzdžiui, Kinija importuoja 70-75 proc. savo suvartojamos žaliavinės naftos. Didelė dalis šio importo iš Artimųjų Rytų keliauja per Hormuzo sąsiaurį.
Tačiau Kinija gali remtis didesnėmis naftos atsargomis ir spausti naftos perdirbimo gamyklas laikinai sustabdyti eksportą, taip apsaugodama vartotojus. Ji taip pat turi galimybę daugiau importuoti iš Rusijos.
Dideli energijos eksportuotojai, tokie kaip Norvegija ir Kanada, patirs teigiamas pasekmes, nes galės pasinaudoti aukštesnėmis kainomis ir išvengs gamybos bei pajamų grėsmių, su kuriomis susiduria Artimųjų Rytų tiekėjai, pavyzdžiui, Kataras.
Trumpas ragina Australiją suteikti prieglobstį Irano futbolininkėms
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paragino Australiją suteikti prieglobstį viešinčiai Irano moterų futbolo komandai, žaidėjoms atsisakius giedoti nacionalinį himną.
„Australija daro siaubingą humanitarinę klaidą leisdama Irano nacionalinei moterų futbolo komandai būti priverstinai grąžintai į Iraną, kur jos greičiausiai bus nužudytos“, – sakė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Nedarykite to, pone ministrai pirmininke, suteikite PRIEGLOBSČIO. JAV jas priims, jei jūs to nepadarysite“, – pridūrė D. Trumpas, turėdamas omenyje Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'į.
Kallas: pranešimai apie Kremliaus paramą Iranui nėra netikėti
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pareiškė, kad pranešimai apie Rusijos paramą Iranui nėra netikėti.
„Pranešimai, kad Maskva ir Teheranas bendradarbiauja, siekdami taikytis į JAV karius, neturėtų nieko stebinti“, – sakė ji ES ambasadorių susitikime Briuselyje. Rusija esą nori plėsti ir karą prieš Ukrainą.
Prieš tai kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusija teikia Iranui informaciją apie JAV pajėgas ir galimus taikinius Artimuosiuose Rytuose. Kremlius esą teikia Iranui duomenis apie amerikiečių dalinių, laivų ir lėktuvų buvimo vietą bei judėjimą, pranešė JAV stotis CNN ir „The Washington Post“.
Kalbėdama apie JAV tarpininkavimo pastangas siekiant nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, K. Kallas sakė, kad atsakas į maksimalius Rusijos reikalavimus negali būti minimalus.
„Jei turi būti apribotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis, tai tas turi galioti ir Rusijai“, – pabrėžė ji. Be to, Rusija privalo atlyginti žalą, kurią padarė Ukrainai. Taip pat negali būti amnestijos už karo nusikaltimus ar agresijos nusikaltimus.
K. Kallas sakė, kad saugumo ir gynybos partnerystės yra svarbi priemonė, siekiant stiprinti ES pozicijas dabartinėje pasaulinėje situacijoje. Dar šią savaitę partnerystės sutartis bus pasirašyta su Australija, o vėliau ir su Islandija bei Gana.
Teheraną sudrebino sprogimai
Pirmadienį Teheraną sudrebino garsūs sprogimai, šiam miestui vėl patyrus ataką – liudininkai pranešė, kad buvo girdimi virš Irano sostinės skrendantys naikintuvai, kurie artėjo iš šiaurės, virš Elburso kalnų viršūnių.
Teherano pakraštyje esančiame tankiai apgyvendintame Keredžo mieste buvo subombarduotas vyriausybinis kompleksas, kuriame įsikūrusios policijos nuovados, teismų pastatai ir miesto administracijos biurai, informavo vietos gyventojai. Vienas gyventojas tvirtino, kad „pastatai drebėjo kaip per žemės drebėjimą“.
Izraelio kariuomenė pareiškė, kad pradėjo didelio masto atakų bangą prieš Irano vadovybės infrastruktūrą Teherano ir Isfahano miestuose, taip pat šalies pietuose. Pranešimų apie aukas kol kas nebuvo.
Prancūzija ruošia misiją Hormuzo sąsiauriui atverti
Prancūzija ir jos sąjungininkės rengia „grynai gynybinę“ misiją, kurios tikslas – atverti Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį lankydamasis Kipre pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pasak jo, misija bus skirta laivų eskortavimui „pasibaigus karščiausiai konflikto fazei“ Artimuosiuose Rytuose, siekiant užtikrinti naftos ir dujų tiekimą.
UNICEF: per Izraelio atakas Libane iki šiol žuvo 88 nepilnamečiai
Izraelio atakos prieš priešiškas pozicijas kaimyniniame Libane, JT Vaikų fondo duomenimis, paveikė ir apie 200 tūkst. vaikų bei nepilnamečių. Per savaitę per smūgius žuvo 83 nepilnamečiai, o 254 buvo sužeisti, pranešė organizacija, remdamasi Libano sveikatos ministerijos duomenimis. Iš 700 tūkst. žmonių, kurie dėl atakų buvo priversti palikti savo namus, daugiau kaip ketvirtadalis buvo jaunesni nei 18 metų.
„Šie skaičiai yra sukrečiantys, – sakė UNICEF padalinio regione direktorius Edouardas Beigbederis. – Jie dramatiškai parodo, kokią didelę kainą šiame konflikte sumoka vaikai. Visoje šalyje tęsiantis karinėms atakoms, vaikai žūsta ir nukenčia nerimą keliančiu mastu, šeimos apimtos baimės palieka savo namus, tūkstančiai vaikų miega šaltose ir perpildytose laikino apgyvendinimo vietose“.
Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną, grupuotė „Hezbollah“ pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atnaujino intensyvius smūgius į taikinius keliose Libano dalyse.
Starmeris įspėja dėl ekonominių Irano karo padarinių
Tęsiantis Irano karui, pasak britų premjero Keiro Starmerio, tikėtini ir ekonominiai padariniai žmonėms Jungtinėje Karalystėje.
Kuo ilgiau tęsis situacija, tuo labiau tikėtini „padariniai mūsų ekonomikai, padariniai visų žmonių gyvenimui bei namų ūkiams ir visoms įmonėms“, Londone sakė K. Starmeris.
Vyriausybės uždavinys esą yra „užbėgti tam už akių, nuspėti įvykius, įvertinti rizikas, jas kontroliuoti ir šiuo klausimu bendradarbiauti su kitais“. Iždo sekretorė Rachel Reeves esą kasdien kalbasi su Anglijos banko atstovais, kad įvertintų rizikas. Be to, šalis glaudžiai konsultuojasi su kitomis valstybėmis.
K. Starmeris teigė suprantąs daugelio žmonių susirūpinimą dėl karo padarinių. Tačiau britų ekonomikos padėtis esą geresnė nei 2022 m., kai Ukrainos karas sukėlė energetikos kainų šoką.
K. Starmeris vėl gynė savo poziciją ginče su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Sprendimai dėl to, kas geriausiai atitinka Didžiosios Britanijos interesus, yra sprendimai, kuriuos priimta britų premjeras“, – kalbėjo K. Starmeris. Jungtinė Karalystė ir JAV, kaip visada, „bendradarbiaus kiekvieną dieną“, pabrėžė jis.
Britai ne iš karto leido JAV ginkluotosioms pajėgoms naudotis savo bazėmis karui prieš Iraną, o tai supykdė D. Trumpą.
Irano raketa – vėl virš Turkijos: numušė NATO oro gynyba
Iranas paleido dar vieną balistinę raketą Turkijos link. Ją perėmė NATO oro gynybos pajėgos, skelbiama Turkijos gynybos ministerijos pranešime.
Jos fragmentai nukrito Gaziantepo provincijos teritorijoje. Nukentėjusiųjų ir sužeistųjų nėra.
„Turkija teikia didelę reikšmę geros kaimynystės santykiams ir regiono stabilumui. Tačiau dar kartą pabrėžiame, kad prieš bet kokią grėsmę, nukreiptą į mūsų šalies teritoriją ir oro erdvę, bus ryžtingai ir be dvejonių imtasi visų būtinų priemonių. Primename, kad laikymasis Turkijos įspėjimų šiuo klausimu atitinka visų šalių interesus“, – pareiškė Turkijos gynybos ministerija.
Panašus incidentas įvyko prieš kelias dienas. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Rutte, šis incidentas nesusijęs su Aljanso 5 straipsnio pritaikymu.
Iranas kaltina Europos šalis sudarius sąlygas JAV ir Izraelio atakoms
Teheranas pirmadienį apkaltino Europos valstybes, įskaitant Prancūziją, sukūrus sąlygas, dėl kurių Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpuolė Iraną bei išprovokavo karą.
„Europos šalys, deja, padėjo sukurti šias sąlygas“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei.
„Užuot reikalavusios laikytis įstatymų viršenybės, užuot pasipriešinusios Jungtinių Valstijų ujimui ir ekscesams, jos kalbėjo bei pritarė joms Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, vykstant diskusijoms dėl sankcijų sugrąžinimo, o visi šie dalykai kartu paskatino Amerikos bei sionistų (Izraelio) puses toliau vykdyti savo nusikaltimus“, – teigė atstovas.
Įtakingas musulmonų lyderis kviečia į „šventą karą prieš JAV“
Irako šiitų lyderis ajatola Seyyedas Ali al-Sistani išleido fatvą, raginančią pradėti šventąjį karą prieš JAV ir Izraelį, „The Moscow Times“ cituojama Irano revoliucinė gvardija (KSIR).
JAV kilo nerimas: nepatenkinti Izraelio savivale, rašoma „Axios“
Izraelis sudavė masinius smūgius Irano naftos infrastruktūrai, sunaikindamas apie 30 kuro saugyklų, o tai sukėlė didelį susirūpinimą Vašingtone, praneša „Axios“. Leidinio duomenimis, ši ataka pasirodė esanti gerokai didesnio masto, nei tikėjosi JAV valdžia. Liudininkai Teherane BBC pasakojo, kad po smūgių dangų užtraukė dūmai ir „buvo jausmas, tarsi diena būtų virtusi naktimi“.
Jungtinėse Valstijose baiminamasi, kad smūgiai energetikos infrastruktūrai gali lemti staigų naftos kainų kilimą. Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu CNN pareiškė, kad „JAV nesitaiko į energetikos infrastruktūrą“, tačiau Izraelis atakas pagrindė tuo, jog naftos saugyklos naudojamos ir kariuomenės aprūpinimui.
Remiantis „Axios“ informacija, Izraelio pusė sąjungininkus perspėjo iš anksto, tačiau Pentagone galiausiai nuspręsta, kad operacijos mastas buvo perteklinis. Vienas iš JAV pareigūnų leidiniui teigė, kad Irano naftos objektų puolimas „buvo bloga idėja“.
Po smūgių naftos kaina trumpam priartėjo prie 120 dolerių už barelį. Donaldas Trumpas bandė nuraminti rinkas.
„Naftos kainos greitai kris, kai tik bus sunaikinta Irano branduolinė grėsmė. Tik kvailiai gali galvoti kitaip!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė jis.
Teheranas atsakydamas pareiškė, kad tęsiamos atakos prieš naftos objektus gali išprovokuoti smūgius infrastruktūrai visame regione, o tai gali pakelti kainas iki 200 dolerių už barelį.
Baltųjų rūmų nerimas dėl energetinio stabilumo
JAV administracija pastaruoju metu dėjo dideles diplomatines pastangas, kad išvengtų kritinio naftos kainų šuolio, kuris galėtų pakenkti šalies ekonomikai.
Nors Izraelis tvirtina, kad taikiniai buvo pasirinkti strateginiu kariniu tikslu, Vašingtonas pabrėžia galimas pasaulines pasekmes energetikos rinkai.
Šis nesutarimas išryškina didėjančią įtampą tarp sąjungininkų dėl karinių veiksmų masto ir jų ekonominio poveikio. Kovo 10-ąją į Izraelį vizito turėtų atvykti J. Kushneris ir S. Witkoffas, anot žiniasklaidos, būtent Izraelio aršūs smūgiai Iranui ir bus viena iš pagrindinių aptariamų temų.
(papildyta 11:17) Pasak Izraelio televizijos 12 kanalo, Trumpo specialusis pasiuntinys S. Witkoffas ir JAV prezidento žentas J. Kushneris atšaukė planuotą kelionę į Izraelį kovo 10 d.
Jie planavo susitikti su Izraelio ministru pirmininku B. Netanyahu, tačiau šis susitikimas dabar atidėtas neribotam laikui.
Dėl tebesitęsiančio karo Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių.
Izraelis pranešė smogęs Irano vidaus saugumo objektams ir raketų paleidimo įrenginiams
Izraelio kariuomenė pranešė, kad pirmadienį smogė taikiniams centrinėje Irano dalyje, įskaitant vidaus saugumo vadavietes ir raketų paleidimo bazes.
Tai buvo Izraelio antpuolis nuo tada, kai islamo respublika paskyrė naują aukščiausiąjį lyderį.
„Izraelio karinės oro pajėgos... įvykdė papildomą smūgių Irano režimui priklausančiai infrastruktūrai visoje Irano teritorijoje bangą“, – teigiama karinių pajėgų pranešime.
Tarp taikinių buvo „raketų variklių gamybos įrenginiai ir keletas ilgojo nuotolio balistinių raketų paleidimo bazių“, kėlusių grėsmę Izraeliui, nurodoma pranešime.
Pasak kariuomenės, taip pat buvo smogta vidaus saugumo būstinei centrinėje Isfahano miesto dalyje, policijos būstinei ir kitai Revoliucinės gvardijos bei sukarintų Basidžų pajėgų naudojamai infrastruktūrai.
„Vidaus saugumo ir Basidžų pajėgos... yra pagrindinė civilių Irano gyventojų priespaudos priemonė ir yra atsakingos už žiaurų ir sistemingą smurtą prieš juos“, – teigiama pranešime.
Kariuomenė pridūrė, kad naujausi smūgiai suduoti, siekiant „didinti pagrindiniams Irano režimo elementams ir pamatams daromą žalą“.
Tai buvo pirmoji smūgių banga, apie kurią Izraelis pranešė po to, kai sekmadienį vakare Teheranas aukščiausiuoju islamo respublikos vadovu paskyrė Mojtabą Khamenei.
„Hezbollah“ praneša apie mūšius su Izraelio desantu Rytų Libane
Ginkluota libaniečių grupuotė „Hezbollah“ pirmadienį pranešė kovojanti su Izraelio kariais, kurie sraigtasparniais atskrido į rytinę Libano dalį kirtę Sirijos sieną.
Tai antroji tokia operacija nuo naujausio konflikto su Izraeliu pradžios.
Libanas į Artimųjų Rytų karą buvo įtrauktas praėjusią savaitę, kai Irano remiama „Hezbollah“ užpuolė Izraelį, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį Teherane per JAV ir Izraelio smūgius.
Izraelis, kuris tęsė smūgius prieš „Hezbollah“ nepaisydamas 2024 metų paliaubų, praėjusią savaitę surengė kelias smūgių bangas visame Libane ir pasiuntė sausumos pajėgų karių į pasienio rajonus.
Pirmadienį išplatintame pareiškime „Hezbollah“ nurodė užfiksavusi „maždaug 15 Izraelio (...) sraigtasparnių infiltraciją“ iš Sirijos pusės Rytų Libane – teritorijoje, kurią kontroliuoja ši grupuotė.
Ji teigė, kad jos kovotojai „stojo į mūšį su sraigtasparniais ir infiltruotomis pajėgomis naudodami atitinkamus ginklus“ ir kad konfrontacija tęsiasi.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) anksčiau pranešė apie įnirtingus susirėmimus aplink Nabi Šito miestelį, siekiant atremti Izraelio pajėgas, kurios šiame rajone išsilaipino iš sraigtasparnių.
Du „Hezbollah“ pareigūnai Bekaa regione, kuriame yra Nabi Šitas, naujienų agentūrai AFP sakė, kad vienas Izraelio sraigtasparnis buvo numuštas.
Izraelio kariuomenė incidento kol kas nekomentavo.
Tai antras toks išpuolis po to, kai šeštadienio naktį Nabi Šite ir jo apylinkėse vykdyta Izraelio komandosų operacija, kurios metu nepavyko rasti nuo 1986 metų dingusio lakūno Rono Arado palaikų. Per šią operaciją žuvo 41 žmogus.
Smūgiai Beirutui
Pietiniuose Beiruto priemiesčiuose – „Hezbollah“ bastione – naujienų agentūros AFP korespondentas pirmadienį girdėjo garsų sprogimą ir matė dūmų stulpą.
Trumpame Izraelio kariuomenės pareiškime teigiama, kad ji sudavė smūgį „Hezbollah“ infrastruktūrai Beirute.
Praėjusią savaitę Izraelis šią vietovę intensyviai apšaudė, tačiau nuo šeštadienio smūgių čia nebuvo užfiksuota.
Kariuomenė nurodė Beiruto priemiesčių ir Libano pietų – „Hezbollah“ atraminių punktų – gyventojams evakuotis, įspėdama apie atakas prieš kovotojų grupuotę.
NNA pranešė apie kelis smūgius anksti pirmadienį, įskaitant ataką Tair Debos miestelyje netoli Tyro, per kurią, pirminiais duomenimis, žuvo trys žmonės, o dar 15 buvo sužeisti.
Kalbant apie įvykius arčiau Izraelio sienos, „Hezbollah“ pirmadienį pranešė iš artilerijos pabūklų apšaudžiusi Izraelio karius, įžengusius į Odaisės ir Aitaruno miestelius.
Grupuotė taip pat teigė susirėmusi su Izraelio kariais Odaisėje.
Libano sveikatos apsaugos ministras Rakanas Nassereddine'as sekmadienį pareiškė, kad per pastarąją savaitę Izraelio smūgiai Libane nusinešė 394 žmonių gyvybes, tarp jų 83 vaikų ir 42 moterų.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad per kovas Pietų Libane žuvo du jos kariai – pirmi nuo kovo 2 dienos, kai prasidėjo naujausias puolimas.
Turkija į Šiaurės Kiprą nusiuntė šešis naikintuvus F-16
Turkijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad saugumo sumetimais į Šiaurės Kiprą nusiuntė šešis naikintuvus F-16, praėjus kelioms dienoms po to, kai sala tapo dronų atakos taikiniu.
„Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius mūsų regione, nuo šiandien Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje (ŠKTR) dislokuoti šeši naikintuvai F-16 ir oro gynybos sistemos“, – teigiama ministerijos pranešime, paminint darinį, kurį pripažįsta tik Ankara.
Šis žingsnis žengtas Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ruošiantis vizitui į šią padalytą Viduržemio jūros salą, kurios graikiškoji pietinė dalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES).
Kipras tiesiogiai pajuto atsakomųjų smūgių pasekmes po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, kai praėjusį pirmadienį Irano gamybos dronas smogė saloje esančiai britų karinei bazei.
Nikosija pareiškė, kad dronas tikriausiai buvo paleistas Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ iš Libano, o ne iš paties Irano.
Po šio incidento kelios Europos šalys įsipareigojo nusiųsti į Kiprą oro gynybos sistemų ir kitos karinės technikos.
E. Macronas nurodė į Viduržemio jūrą išsiųsti Prancūzijos lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, o į pačią salą – fregatą bei oro gynybos dalinių.
Trumpas apie Rusijos paramą Iranui: „Ir Maskva būtų palaužta“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė neturįs duomenų apie tai, kad Rusija būtų perdavusi žvalgybinę informaciją Iranui smūgiams prieš Amerikos karinius objektus vykdyti. Apie tai jis žurnalistams papasakojo pakeliui į Floridą, po šešių Amerikos karių, žuvusių per Irano smūgį Kuveite, palaikų repatriacijos ceremonijos, rašoma „Zerkalo“.
Izraelis smogė Irano saugumo objektams ir raketų leidimo aikštelėms
Izraelio kariuomenė pranešė pirmadienį smogusi taikiniams centriniame Irane, įskaitant vidaus saugumo vadavietes ir raketų paleidimo aikšteles.
Tai pirmi Izraelio smūgiai po to, kai Irane buvo paskirtas naujas aukščiausiasis lyderis.
„Izraelio oro pajėgos (...) užbaigė papildomą smūgių bangą prieš Irano režimui priklausančią infrastruktūrą visoje šalyje“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Tarp taikinių buvo „raketų variklių gamykla ir kelios tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimo aikštelės“, kėlusios grėsmę Izraeliui, nurodė kariškiai.
Kariuomenės duomenimis, taip pat smogta vidaus saugumo būstinei centriniame Isfahano mieste, policijos būstinei ir kitiems objektams, kuriais naudojasi Revoliucinė gvardija bei sukarintos pajėgos „Basij“.
„Vidaus saugumo ir „Basij“ pajėgos (...) yra pagrindinis įrankis vykdant represijas prieš Irano civilinius gyventojus, (jos) yra atsakingos už brutalų bei sistemingą smurtą prieš juos“, – rašoma pareiškime.
Priduriama, kad naujausi smūgiai yra dalis operacijos, kuria siekiama „padidinti žalą Irano režimo pagrindinėms struktūroms ir pamatams“.
Tai buvo pirmoji Izraelio paskelbta smūgių banga po to, kai Teheranas vėlai sekmadienį naujuoju aukščiausiuoju lyderiu paskelbė Mojtabą Khamenei (Modžtabą Chamenėjų).
Bahreinas praneša apie Irano smūgį naftos kompleksui
Bahreino valstybinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad per smūgį didžiuliam al Maamero naftos perdirbimo kompleksui kilo gaisras ir buvo padaryta materialinė žala.
Tai naujausia ataka prieš Persijos įlankos regiono energetikos objektus.
„Dėl Irano agresijos prieš objektą al Maamere kilo gaisras. Pranešama apie materialinę žalą, aukų nėra, o kompetentingos institucijos pradėjo gesinimo darbus“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Bahreino naujienų agentūra (BNA).
Bahreino valstybinė energetikos bendrovė „Bapco“ pirmadienį paskelbė „force majeure“ aplinkybes po Irano smūgių bangos, nukreiptos prieš šalies energetikos objektus.
„Bapco“ „informuoja apie „force majeure“ taikymą grupės operacijoms, kurias paveikė besitęsiantis regioninis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir neseniai įvykdyta ataka prieš jos perdirbimo gamyklos kompleksą“, teigiama bendrovės išplatintame pranešime.
Saudo Arabija smerkia Irano atakas Persijos įlankos regione
Saudo Arabija pirmadienį griežtai sukritikavo Iraną, pavadindama Teherano atakas prieš karalystę ir kitas kaimynes Persijos įlankos regione „piktinančiomis“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Saudo Arabija „dar kartą kategoriškai smerkia piktinančią Irano agresiją prieš karalystę, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) nares, virtinę arabų bei islamo šalių ir draugiškas valstybes“, rašoma ministerijos oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Pareiškime teigiama, kad Irano agresija „negali būti toleruojama ar pateisinama jokiomis aplinkybėmis“.
JAV nurodė ne kritinės svarbos diplomatams išvykti iš Saudo Arabijos
JAV valstybės departamentas paragino nekritinės svarbos diplomatus palikti Saudo Arabiją „dėl pavojaus saugumui“.
„2026 m. kovo 8 d. Valstybės departamentas nurodė ne kritinės svarbos JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimų nariams palikti Saudo Arabiją dėl pavojaus saugumui“, – teigiama pirmadienį JAV ambasados Rijade paskelbtame pranešime.
Departamentas anksčiau ragino savo piliečius, esančius daugiau nei dešimtyje šalių visame regione, nedelsiant išvykti dėl pavojaus saugumui, vasario pabaigoje prasidėjus karui prieš Iraną.
„Vasario 28 d. prasidėjus karo veiksmams tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, egzistuoja nuolatinė dronų ir raketų atakų grėsmė iš Irano ir smarkiai sutrikdyti komerciniai skrydžiai, – sakoma ambasados pareiškime. – JAV vyriausybė turi ribotas galimybes teikti skubią pagalbą JAV piliečiams Saudo Arabijoje dėl saugumo pavojų.“
Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio karinius smūgius, jau daugiau kaip savaitę vykdo atakas visuose Artimuosiuose Rytuose. Atakos buvo nukreiptos prieš JAV karines bazes, taip pat civilinius objektus, pavyzdžiui, oro uostus ir gyvenamuosius pastatus.
Pranešama apie smūgius maždaug dešimtyje arabų šalių, o Persijos įlankos valstybės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą ir Katarą, praneša apie ypač didelį incidentų skaičių.
Iranas paleido raketų į regiono valstybes, valdžią perėmus Ali Khamenei sūnui
Iranas anksti pirmadienį paleido raketų į Izraelį ir Persijos įlankos regiono valstybes, naujuoju savo aukščiausiuoju lyderiu paskyręs Mojtabą Khamenei (Modžtabą Chamenėjų).
Jis pakeitė per JAV ir Izraelio smūgius karo pradžioje žuvusį savo tėvą ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų), nepaisant JAV ir Izraelio grasinimų taikytis ir į jį.
Praėjus devynioms dienoms po JAV ir Izraelio smūgių, per kuriuos žuvo A. Khamenei, o Artimieji Rytai paniro į karą, Irano dvasininkai išrinko trečiąjį nuo 1979 metų Islamo revoliucijos šalies aukščiausiąjį lyderį.
Izraelis pradėjo naują atakų bangą, šį kartą nusitaikydamas į centrinio Irano infrastruktūrą. Besiplečiantis karas sukėlė akcijų biržų nuosmukį, o naftos kainos, baiminantis tiekimo sutrikimų, šoktelėjo 30 procentų.
Saudo Arabija perėmė bepiločius orlaivius, skridusius vieno rytinio naftos telkinio link, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) bei Kuveitas pranešė apie raketų atakas. Bahreine kaukė pavojaus sirenos.
Apie M. Khamenei paskyrimą pranešė Irano valstybinė televizija – diktorius šalia naujojo 56 metų lyderio nuotraukos iškilmingai perskaitė 88 narių Ekspertų tarybos pareiškimą.
M. Khamenei „paskirtas ir pristatytas kaip trečiasis šventosios Irano Islamo Respublikos sistemos vadovas, remiantis ryžtingu gerbiamų Ekspertų tarybos atstovų balsavimu“, teigiama pareiškime.
Dvasininkų taryba nurodė „nė minutei nedvejojusi“ rinkdama naują vadovą, nepaisant „nusikalstamos Amerikos ir piktojo sionistinio režimo brutalios agresijos“.
Valstybinė žiniasklaida vėliau parodė sviedinį, kuris turėjo būti paleistas į Izraelį ir ant kurio buvo užrašyta: „Jūsų paslaugoms, sejidai Mojtaba“.
Sejido garbės titulas žymi, kad asmuo laikomas pranašo Muhammado (Muhamado) palikuoniu.
Karas prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Irano saugumo pajėgos numalšino visoje šalyje vykusius protestus prieš vyriausybę. Per protestų malšinimą žuvo tūkstančiai žmonių. Jaunesnysis Khamenei laikomas griežtosios linijos šalininku, tęsiančiu tėvo politiką netoleruoti jokio nepritarimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau atmetė M. Khamenei kandidatūrą pavadindamas jį „lengvasvoriu“, o sekmadienį dar kartą pabrėžė, kad turėtų turėti balsą skiriant naują Irano lyderį.
„Jei jis negaus mūsų pritarimo, jis ilgai neišsilaikys“, – sakė D. Trumpas televizijai „ABC News“ dar prieš paskelbiant naujieną apie M. Khamenei paskyrimą.
Izraelio gynybos ministras praėjusią savaitę perspėjo, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis taps taikiniu, o kariuomenė pažadėjo persekioti bet kurį naują Irano lyderį.
Naftos kainų šuolis
Iranui pradėjus smūgius naftos turtingoms kaimynėms Persijos įlankos regione, neperdirbtos naftos kaina pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš ketverius metus perkopė 100 JAV dolerių (86,5 euro) už barelį ribą.
D. Trumpas neteikė reikšmės kainų šuoliui, kuris JAV yra politiškai opus klausimas, pavadindamas tai maža kaina už Irano branduolinės programos grėsmės pašalinimą.
Tačiau pirmadienį smuko rinkos Azijoje, kur pagrindinės ekonomikos – Japonija ir Pietų Korėja – yra itin priklausomos nuo energijos išteklių importo.
Pademonstruodamas, kad JAV nesitiki greitos karo pabaigos, Valstybės departamentas nurodė savo nebūtiniems darbuotojams palikti Saudo Arabiją. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai dronas smogė JAV ambasadai Rijade.
Tvyrant nežiniai dėl karo trukmės, D. Trumpas leidiniui „Times of Israel“ teigė, kad bet koks sprendimas dėl karo veiksmų nutraukimo bus priimtas bendrai su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu).
„Manau, kad tai abipusis reikalas (...), tam tikra prasme. Mes kalbamės. Sprendimą priimsiu tinkamu laiku, tačiau bus atsižvelgta į viską“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar jis vienas priims sprendimą.
Mažai kas tikisi esminių pokyčių valdant jaunesniajam Khamenei – dvasininkui, palaikančiam glaudžius ryšius su įtakinga Irano karine jėga – Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC).
Gvardija skubiai išreiškė paramą naujajam lyderiui, kuris pareigas perima turėdamas gerokai mažiau patirties nei jo tėvas. Pastarasis buvo dirbęs prezidento poste valdant pirmajam aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ruhollah Khomeini (Ruholai Chomeiniui).
Gvardijos pranešime teigiama, kad pajėgos yra „pasirengusios visiškam paklusnumui ir pasiaukojimui vykdant dieviškuosius naujojo lyderio įsakymus“.
Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pareiškė, kad naujojo lyderio paskyrimas „užtikrins nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Ministro vadovaujami Irano diplomatai deklaravo ištikimybę M. Khamenei.
„Įnirtingi susirėmimai“
Kelių frontų karas pirmadienį suintensyvėjo Libane, kur Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ pranešė kovojanti su Izraelio pajėgomis, 15 sraigtasparnių atskridusiomis per Sirijos sieną ir išsilaipinusiomis Rytų Libane.
Libanas į Artimųjų Rytų karą buvo įtrauktas praėjusią savaitę, kai „Hezbollah“ užpuolė Izraelį, reaguodama į A. Khamenei nužudymą.
„Hezbollah“ teigė, kad jos kovotojai „atakavo sraigtasparnius ir infiltruotas pajėgas atitinkamais ginklais“ ir kad konfrontacija tęsiasi.
Libano valstybinė naujienų agentūra anksčiau pranešė apie „įnirtingus susirėmimus“ aplink Nabi Šito miestelį, kur per Izraelio operaciją savaitgalį žuvo 41 žmogus.
Sekmadienį Izraelis smogė viešbučiui Beiruto centre, taikydamasis į penkis IRGC užsienio operacijų padalinio „Quds“ vadus, kurie ten dalyvavo susitikime.
Libano sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per smūgį Beirute žuvo keturi žmonės, dar 10 buvo sužeisti.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, nuo karo pradžios per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 394 žmonės, tarp jų 83 vaikai ir 42 moterys.
Bahreino sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 32 žmones, sužeistus per naktinę Irano drono ataką Sitros saloje.
Tarp sužeistųjų yra 17-metė mergina, patyrusi sunkių galvos ir akių traumų, bei dviejų mėnesių kūdikis, sakoma pranešime.
Saudo Arabija sekmadienį pranešė, kad al Chardžo provincijoje nukritus sviediniui žuvo du žmonės, o dar 12 buvo sužeisti.
Irano sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paskelbė, kad žuvo mažiausiai 1 200 civilių, o dar apie 10 000 buvo sužeista. Naujienų agentūra AFP šių skaičių negalėjo nepriklausomai patvirtinti.
Izraelio valdžios duomenimis, per Irano raketų atakas žuvo 10 žmonių. Kariuomenė pranešė, kad Libane žuvo du kariai.
Kare prieš Iraną žuvo septintasis JAV karys
Per JAV ir Izraelio karą prieš Iraną žuvo septintasis amerikiečių karys, teigiama sekmadienį paskelbtame oficialiame pranešime.
Karys mirė nuo sužeidimų, patirtų per pirmąsias Irano atakas, sakoma JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) pareiškime.
Pranešama, kad jis buvo sunkiai sužeistas per ataką, įvykdytą prieš JAV karius praėjusį sekmadienį Saudo Arabijoje.
Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo šešių per karą Irane žuvusių karių repatriacijoje. Jis atvyko į Doverio oro pajėgų bazę Delavero valstijoje į šeštadienį vykusią ceremoniją.
Šeši kariai žuvo per bepiločio orlaivio ataką Kuveite pirmosiomis karo dienomis, teigė JAV šaltiniai.
„Operacija beprotis“: kas slypi už Irano atsako į puolimą?
Po praėjusių metų birželį vykusio 12 dienų konflikto, kurio metu Jungtinės Valstijos ir Izraelis atakavo Irano branduolinius objektus ir nužudė pagrindinius šalies branduolinės programos veikėjus, Irano pareigūnai parengė strategiją antrajam karui, kurį laikė neišvengiamu. Šis planas tapo žinomas kaip „Operacija beprotis“ (angl. „Operation Madman“), rašoma „The New York Times“.
Remiantis šešių Irano pareigūnų informacija, ajatolos Khamenei nurodymai buvo aiškūs: imtis veiksmų, kad Vidurio Rytai paskęstų liepsnose, jei Iranas vėl būtų užpultas, o konkrečiai – jei būtų nužudytas pats ajatola Khamenei. Jis taip pat paskyrė keturis karinių vadų ir pareigūnų įpėdinių sluoksnius, kad užtikrintų, jog karo metu nekiltų valdžios vakuumas.
Planu siekta, kad karas su Iranu taptų itin brangus ne tik Izraeliui ir JAV, bet ir arabų šalims, jų ekonomikai, turizmui, pasaulinei energetikai, transportui bei laivybai.
„Žinome, kad Amerika labai nerimauja dėl regioninio karo, tai paveiks jos ekonomiką, nukentės jos sąjungininkai“, – savo socialinio tinklo paskyroje paskelbtame garso įraše su karo analize sakė Irano parlamento pirmininko vyresnysis patarėjas Mahdi Mohammadi.
„Mūsų planas – išplėsti karo mastą ir laimėti laiko. Tai didžiausias smūgis, kurį galime suduoti Trumpui, ir mes neturime kito pasirinkimo“, – teigė jis.
Pirmoji plano fazė numatė smūgius Izraeliui. Antroji fazė buvo skirta Amerikos karinių bazių atakoms arabų šalyse, o trečioji fazė – dar didesniam eskalavimui: atakoms prieš civilinius objektus arabų šalyse, pavyzdžiui, oro uostus, viešbučius ir ambasadas, kur gali rinktis amerikiečiai.
Per kelias dienas nuo karo pradžios Iranas įgyvendino visas tris plano fazes.
„Tai nėra spontaniška ar impulsyvi reakcija“, – sakė George'o Washingtono universiteto Vidurio Rytų politikos docentas ir Irano kariuomenės bei istorijos ekspertas Sina Azodi. Pasak jo, Irano karinis planas buvo kuriamas ir apgalvotas ilgą laiką, siekiant padaryti kuo didesnę žalą Amerikos sąjungininkams regione ir, tuo pačiu, pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Smūgiai Arabų šalių infrastruktūrai ir energetikai
Likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, Iranas nuo savo kaimynų neslėpė, kokia bus jo strategija. Irano pareigūnai dažnai lankėsi pas savo kolegas arabų šalyse visame regione, įspėdami, kad jei bus užpulti, jie dės visas pastangas taikytis į JAV interesus, kad ir kur jie būtų – net ir rizikuodami įtraukti visą regioną į konfliktą.
Kaimyniniame Irake su Teheranu susijusios grupuotės viešai verbavo savanorius „kankinių“ vienetams, kad padėtų savo ilgalaikiam globėjui vykdyti „džihadą“ puolant JAV bazes bei kitus JAV sąjungininkus ar interesus visame regione.
Arabų šalių pareigūnai į šiuos įspėjimus žiūrėjo rimtai ir ne kartą ragino Trumpo administraciją susilaikyti nuo puolimo.
Leisdamas raketas ir bepiločius orlaivius į Persijos įlankos šalis, Iranas rado veiksmingą būdą daryti ekonominį spaudimą D. Trumpui ir kitiems tarptautiniams lyderiams. Iškastinio kuro turtingo regiono vandenų keliai ir miestai yra gyvybiškai svarbūs pasaulinės prekybos, finansų, kelionių ir energijos gamybos mazgai. Irano atakos jau užblokavo Ormūzo sąsiaurį, pagrindinį naftos tanklaivių praėjimą, ir sustabdė svarbiausius tarptautinius tranzito centrus, palikdamos turistus visame pasaulyje nežinioje.
Taip pat buvo smogta naftos ir dujų infrastruktūrai Saudo Arabijoje, Katare ir Bahreine. Po bepiločio orlaivio atakos prieš energetikos objektą Katare – viename didžiausių pasaulyje gamtinių dujų eksportuotojų – šalis paskelbė, kad neribotam laikui stabdo suskystintųjų gamtinių dujų gamybą. Visi šie sukrėtimai padėjo pakelti energijos kainas, įskaitant ir Amerikos vartotojams degalinėse. Vidutinė reguliaraus benzino galono kaina Jungtinėse Valstijose per pirmąją karo savaitę pakilo beveik 27 centais.
Netrukus po to, kai šeštadienį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas atsiprašė Persijos įlankos arabų šalių už tai, kad į jas atsakomųjų smūgių metu paleido daugybę raketų ir dronų, Irano revoliucinė gvardija pareiškime nurodė, jog pradėjo dar vieną atakų bangą prieš Amerikos ir Izraelio taikinius, taip pat prieš viešbutį Dubajuje ir uostą Bahreine.
„Hezbollah“, Libane įsikūrusi grupuotė, kuri ilgą laiką buvo galingiausia Irano proksi armija, taip pat įsitraukė į konfliktą, apšaudydama Izraelį ir išprovokuodama Izraelio karinį atsaką Libane. Beiruto diplomatai ir analitikai sutaria, kad Revoliucinė gvardija perėmė didesnę „Hezbollah“ kontrolę po to, kai 2024 m. baigėsi paskutinis grupės konfliktas su Izraeliu.
„Tapo aišku, kad Irano įsitraukimas į „Hezbollah“ veiklą tapo kur kas didesnis, nei galėjome įsivaizduoti“, – sakė Maha Yahya, Beirute įsikūrusio „Malcolm H. Kerr Carnegie“ Vidurio Rytų centro direktorė.
Ši dinamika išryškėjo praėjusį pirmadienį, kai „Hezbollah“ apšaudė Izraelį keršydama už ajatolos Khamenei nužudymą – pasak analitikų, šis žingsnis greičiausiai turės katastrofiškų pasekmių pačiai grupuotei šalies viduje.
Pagrindinė jos rėmėjų bazė tarp Libano šiitų musulmonų vis labiau pavargsta nuo karo, bijo nuolatinio iškeldinimo iš šalies pietų, jei Izraelio pajėgos pradės plataus masto sausumos invaziją, ir rodo augantį nepasitenkinimą grupuote.
„Hezbollah“ bazė „yra labai pavargusi nuo šių nesibaigiančių karų, jie tiesiog nori gyventi savo gyvenimą“, – sakė M. Yahya. „Tačiau jie taip pat jaučia, kad yra egzistencinėje padėtyje, nes jiems kyla tam tikra egzistencinė grėsmė.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas įsitikinęs, kad Iranas ketino užpulti JAV: „100 procentų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas būtų užpuolęs JAV per savaitę, rašo „Sky News“.
„Jie ketino mus užpulti per savaitę, 100 proc.“, – respublikonams apie Iraną sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas nurodė: „Jie turėjo visus tuos raketų kiekius, gerokai daugiau, nei kas nors manė, ir jie ketino mus užpulti“
„Tačiau jie taip pat ketino užpulti visus Artimuosius Rytus ir Izraelį, o jei būtų turėję branduolinį ginklą, būtų jį panaudoję prieš Izraelį“, – aiškino D. Trumpas.